- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- ATP-357-300/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00681-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovės J. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189⁴ straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant D. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. vasario 22 d. D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad 2012 m. gruodžio 21 d. statytojui D. K. buvo surašytas reikalavimas Nr. RE-663 (19.29) (toliau – Reikalavimas) adresu (duomenys neskelbtini) r., žemės ūkio paskirties sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdyti jokių statybos darbų, kol nebus parengtas ir suderintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Reikalavimas statytojui išsiųstas registruotu laišku, kurio statytojas neatsiėmė iš pašto, todėl Reikalavimo kopija pasirašytinai D. K. buvo įteikta 2013 m. sausio 25 d. 2012 m. gruodžio 21 d. Reikalavime buvo fiksuota, kad ant išbetonuotų betono takų montuoja medines laikančiąsias konstrukcijas stoginėms, kurios sutvirtintos su įbetonuotais į žemės sluoksnį armatūros strypais. Konstrukcijų apatinės dalies plotis yra 2,4 m., aukštis nuo betonuoto pagrindo- 2,5 m., atstumas tarp atskiromis sekcijomis montuojamų konstrukcijų- 2,06 m. Konstrukcijos montuojamos 180 m² ir 4,94 m² žemės sklypo plote. 2013 m. sausio 28 d. atlikus patikrinimą ir 2013 m. vasario 1 d. atlikus grįžtamąjį (pakartotinį) patikrinimą aktu Nr. SPA-133 (19.2) buvo fiksuota, kad po Reikalavimo surašymo buvo toliau vykdomi statybos darbai ir montuojamos medinės konstrukcijos stoginėms apie 535 m² žemės sklypo plote, pradėta montuoti beasbestinė stogo danga, montuojami narveliai žvėreliams. Tuo D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 11 dalis, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 7 punktą, STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 52 punktą.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė J. T. (toliau – Institucijos atstovė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad 2012-12-21 D. K. buvo surašytas reikalavimas Nr. RE-663-(19.29) dėl nesudėtingų statinių statybos darbų nevykdymo ir pareikalauta nevykdyti jokių statybos darbų, kol nebus parengta projektinė dokumentacija, t. y., parengtas ir suderintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Surašant reikalavimą buvo fiksuotas atliktų statybos darbų mastas, padarytos nuotraukos. 2012-12-21 buvo nustatyta, kad ant išbetonuotų betono takų yra montuojamos medinės laikančios konstrukcijos stoginėms, kurios sutvirtintos su įbetonuotais į žemės sluoksnį armatūros strypais. Konstrukcijos montuojamos 180 m² ir 4,94 m² žemės sklypo plote. Pagal statybos techninį reglamentą STR „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 17.1.1 eilutę stoginės priklauso I nesudėtingų inžinerinių statinių grupei ir jų statybai nereikalingas supaprastintas projektas ir rašytinis pritarimas, tačiau norint statyti tokius statinius žemės ūkio paskirties žemės sklype yra privaloma turėti nustatyta tvarka parengtą ir suderintą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą (Žemės įst. 21 str. 1 d. 1 ir 11 p.). Kadangi registruotu laišku siųsto reikalavimo D. K. neatsiėmė, tai reikalavimo kopija jam buvo įteikta 2013-01-25. 2013-01-28 ir 2013-02-01 atliekant patikrinimus buvo fiksuota, kad po reikalavimo surašymo ir įteikimo buvo toliau vykdomi statybos darbai ir montuojamos medinės konstrukcijos stoginėms apie 535 m² žemės sklypo plote. Dėl to teigia, kad pažeidėjas visiškai nepaisė statybos valstybinės priežiūros pareigūno surašyto reikalavimo ir toliau vykdė statybos darbus, neturėdamas parengto ir suderinto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto. Toliau, plėtodama savo argumentus, nurodo, kad 2013-02-22 D. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimą, numatytą ATPK 189-4 straipsnio 1 dalyje, t. y., statybos valstybinę priežiūrą ir statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas.
Institucijos atstovė skunde pažymi, kad atsakomybė pagal ATPK 189-4 straipsnio 1 dalį kyla tik už teisėtų statybos valstybinę priežiūrą ir statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų nurodymų nevykdymą. Nagrinėjamu atveju, atstovės teigimu, reikalavimas surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad jei statyba nėra savavališka ar nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą įpareigoja statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą pagal reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius. Nurodo, jog nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustatė, kad, iš tiesų, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto, žemės ūkio paskirties žemės sklype, D. K. vykdė nesudėtingų statinių statybą. Taip pat konstatavo, kad gavus reikalavimą statybos darbai toliau buvo tęsiami ir nepaisomas statybos valstybinės priežiūros pareigūno reikalavimas, tačiau nepagrįstai bylą nutraukė, nusprendęs, kad pažeidėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Dėl paminėtų aplinkybių mano, kad teismas nepagrįstai nutraukdamas administracinę bylą ir konstatuodamas, kad D. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties visiškai neatsižvelgė į ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus ir sudarė prielaidas manyti, kad daryti panašius teisės pažeidimus ir nepaisyti teisėtų pareigūnų reikalavimų yra visiškai paranku, nes kam gaišti laiką ir laukti, kol bus parengtas ir suderintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, kai galima vykdyti statybas neturint jo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Skundžiamu teismo nutarimu D. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant jo veiksmuose jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertinęs D. K. inkriminuoto pažeidimo aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, ir tai turėjo lemiamos įtakos skundžiamo teismo sprendimo priėmimui.
Esminis pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, teismo vertinimu, panaikinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – D. K. atsakomybę yra tas, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūno 2012 m. gruodžio 21 d. D. K. surašytas reikalavimas – žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) r., nevykdyti jokių statybos darbų, kol nebus parengtas ir suderintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, negali būti laikomas nurodymu ATPK 189⁴ straipsnio taikymo prasme.
Tačiau apygardos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismo išvada, nesant D. K. veikoje jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalyje, sudėties, – nepagrįsta, neatitinkanti byloje nustatytų aplinkybių.
Byloje esantys duomenys – 2012-11-12 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimas dėl nesudėtingų statinių statybos darbų nevykdymo (78-81 b. l.), iš kurio turinio matyti, kad 2012-11-12 D. K. buvo surašytas reikalavimas nevykdyti jokių statybos darbų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) r., susijusių su betoninių takų įrengimu, kol nebus parengta projektinė dokumentacija (parengtas ir suderintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas), reikalavimas D. K. asmeniškai pasirašytinai įteiktas 2012-11-12 (79 b. l.); 2012-12-21 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimas dėl nesudėtingų statinių statybos darbų nevykdymo (18-21 b. l.), iš kurio matyti, kad 2012-12-21 D. K. buvo surašytas reikalavimas nevykdyti jokių statybos darbų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) r., kol nebus parengta projektinė dokumentacija (parengtas ir suderintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas), reikalavimas D. K. asmeniškai pasirašytinai įteiktas 2013-01-25 (11 b. l.); 2013-01-28 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas, iš kurio turinio matyti, kad 2013-01-28 ir 2013-02-01 atlikus patikrinimą, ir grįžtamąjį (pakartotinį) patikrinimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) r., nustatyta, kad statybos darbai yra toliau vykdomi, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: montuojamos medinės konstrukcijos (6-15 b. l.); 2013-02-19 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, iš kurio matyti, kad 2013-02-19 atlikus patikrinimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) r., nustatyta, kad statybos darbai yra toliau vykdomi ir baiginėjami: įrenginėjami narveliai žvėreliams, stiprinamos medinės konstrukcijos stoginėms, montuojami metaliniai apšvietimo stulpai (2 vnt. jau sumontuoti), statoma įranga vandens gręžiniui gręžti, atliekami paruošiamieji darbai teritorijos aptvėrimui (82-85 b. l.) – patvirtina, dėl to ginčo byloje ir nėra, kad D. K., neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto, žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) r., neįvykdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto 2012-12-21 reikalavime Nr. RE-663 (19.29) duotų nurodymų – nevykdyti jokių statybos darbų, kol nebus parengtas ir suderintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas.
Taigi šios nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės atitinka D. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotus atitinkamus Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 pažeidimus, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir numatyta atsakomybė ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalyje.
Nesutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad vienintelė kompetetingos institucijos teisėto reikalavimo neįvykdymo pasekmė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimų vykdymo, kadangi apygardos teismas daro išvadą, kad D. K., neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto, žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) r., nevykdydamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto 2012-12-21 reikalavime Nr. RE-663 (19.29) duotų nurodymų – nevykdyti jokių statybos darbų, kol nebus parengtas ir suderintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, tokiu būdu nevykdė statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų, už ką ir numatyta atsakomybė ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalyje.
Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad vienintelė D. K. nevykdyto Institucijos teisėto reikalavimo neįvykdymo pasekmė – Institucijos teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimų vykdymo, perteklinė, neatitinkanti šių draudimų ir įpareigojimų paskirties bei prieštaraujanti administracinių teisės pažeidimų uždaviniams.
Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad administracinė teisena D. K. atžvilgiu nutraukta nepakankamai įsigilinus į byloje esančias aplinkybes ir netinkamai vadovaujantis teismų praktika, dėl ko skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, tačiau, vadovaujantis ATPK 302¹¹ straipsnio 2 dalimi, kurioje inter alia numatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos skundas arba nukentėjusiojo skundas, ir kad administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, ir remiantis Institucijos skunde nurodytu reikalavimu – panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, ši administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui, nurodant iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai išspręsti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.
Pažymėtina, kad apylinkės teismas priimtą sprendimą nepagrįstai grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais Nr.: N444-225/2008, N62-556/2008, N662-1344/2010, nes šiose bylose susiklosčiusi teisinė ir faktinė situacija nėra analogiška tai situacijai, kuri yra nagrinėjamoje byloje. Be to, pastebėtina tai, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus apeliacine tvarka administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tuo tarpu šiuo metu, apeliacine tvarka administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja apygardos teismai, o apeliacine tvarka išnagrinėtas bylas nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Todėl dar ir dėl to, t. y. šiuo metu apeliacine tvarka išnagrinėtas administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, vadovautis ankstesne vyriausiojo administracinio teismo praktika – neprivalu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.