Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimo, kuriuo D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 189⁴ str. 1 d. 2000 Lt bauda ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos D. K. pagal ATPK 189⁴ str. 1 d. 2013 m. vasario 22 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-60-130222-00008 dėl to, kad jam, kaip statytojui, 2012 m. gruodžio 21 d. surašius reikalavimą Nr. RE-663 žemės ūkio paskirties sklype, esančiame Žeimių k., Ginkūnų sen., Šiaulių r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdyti statybos darbų, kol nebus parengtas ir suderintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, jis toliau vykdė statybos darbus, t. y. nevykdė Statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų. Protokole nurodyta, kad tuo D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 str. 1 ir 11 dalis, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 str. 3 d. 7 p., STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 52 p.

Minėtas administracinio teisės pažeidimo protokolas kartu su kita bylos medžiaga 2013 m. kovo 5 d. buvo perduotas nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 189⁴ str. 1 d. D. K. atžvilgiu nutraukė, nes nenustatė jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius apskundė minėtą teismo nutarimą aukštesnės instancijos teismui ir Šiaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi konstatavęs, kad administracinė teisena D. K. atžvilgiu nutraukta nepakankamai įsigilinus į byloje esančias aplinkybes ir netinkamai vadovaujantis teismų praktika, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimą, grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.

Šiaulių apylinkės teismas D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje 2013 m. rugsėjo 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 189⁴ str. 1 d., padarymą skyrė 2000 Lt baudą.

Skunde nurodoma, kad nepagrįstas ir neteisingas Šiaulių apylinkės teismo motyvas, jog žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nebegali pasisakyti nei dėl kaltės, nei dėl pareigūnų reikalavimų teisėtumo, nei teisės aktų taikymo, vadinasi, teismas išnagrinėjo šią bylą būdamas priklausomas ir tuo buvo pažeista Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė į savarankišką ir nepriklausomą teismą, nes bylą išnagrinėjo šališkas ir nesavarankiškas teismas.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 189⁴ str. 1 d. teisės norma yra blanketinė, susijusi su statybos įstatymų ir kitų poįstatyminių aktų taikymu. Skunde apeliantas teigia, kad jis surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų teisės aktų reikalavimų nepažeidė, nes žemės sklypą, kuris yra žemės ūkio paskirties, naudoja pagal jo tiesioginę paskirtį t. y. žemės ūkio veiklai vystyti, nes užsiima švelniakailių žvėrelių auginimu, kas priskiriama prie žemės ūkio veiklos. Be to, konstatuoja, kad konkrečiu atveju nei LR Statybos įstatymas, nei nurodytas STR nėra aktualūs, nes jo pastatyti statiniai – stoginės ar pavėsinės, yra laikomi kilnojamais daiktais, neregistruojamais nekilnojamo turto registre.

Dėl pareigūno reikalavimo turėti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad nei administracinio teisės pažeidimų protokole, nei reikalavime nurodyti teisės aktai, kuriuos jis neva pažeidė, nėra nurodyta, kad statant stogines, yra reikalingas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Atkreipia dėmesį, kad LR Ūkininko sodybos statybos sąlygas, reglamentuoja LR Ūkininko ūkio įstatymo 11 str., kuriame pasakyta, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro. Dėl to apeliantas teigia, kad rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, reikia tik tada, kai yra statomi Ūkininko sodybos ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai, o jis žemės ūkio paskirties sklype nei ūkininko sodybos, nei pagalbinių ūkio ir kitos paskirties pastatų, kuriems reikalingas statybos leidimas nestato. Apelianto manymu, šioje stadijoje jam kaimo plėtros žemėtvarkos projektas nėra reikalingas, tačiau jis jį yra užsisakęs dėl ateityje galbūt statytinų Ūkininko sodybos pastatų.

Be to, apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad nutarime rėmėsi informaciniu šaltiniu iš internetinio puslapio „http://www.nzt.lt/go.php/lit/Kaimo-pletros-zemetvarkos-proiektai/3705", kurį atsivertus nėra jokios informacijos apie kaimo plėtros žemėtvarkos projektus.

Dėl statybų sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo apeliantas pažymi, kad galiojantys teisės aktai numato, jog tuo atveju, kai statyba yra laikoma nesavavališka, tai taikomos pasekmės numatytos LR statybos įstatymo 27 str. 3 d. 7 p. ir STR 52 p., kurie numato, kad statybos darbai tokiu atveju nėra stabdomi, o asmuo, kuris pradėjo statyti tokius statinius gali būti tik tai įpareigojamas susitvarkyti dokumentaciją, kad ji atitiktų teisės aktų reikalavimus ir tam nustato konkretų terminą kuriam suėjus, jeigu asmuo neatliko tokių veiksmų, tai statybos inspekcijos pareigūnai privalo per 20 dienų kreiptis į teismą, kad teismas įpareigotų tokius dokumentus susitvarkyti. Tai, apelianto manymu, reiškia, kad statybos įstatymas nesuteikia teisės statybos inspekcijos priežiūros pareigūnui, kai statyba nėra savavališka, priimti sprendimą dėl statybos darbų sustabdymo. Pasak apelianto, šiuo konkrečiu atveju negalima laikyti, kad pareigūno reikalavimas – sustabdyti darbus iki bus parengtas ir suderintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, yra teisėtas, ir pats pareigūno reikalavimas yra suformuluotas nesilaikant LR statybos įstatymo 27 str. 3 d. 7 p. ir STR 52 p. numatytos tvarkos.

Taip pat skunde pažymima, kad pateikti dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros) patvirtina žvėrelių perdavimą ir teismas turėjo atsižvelgti, jog statybos pareigūno reikalavimo sustabdyti statybos darbus nevykdymas yra susijęs su būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes jei būtų įvykdytas nepagrįstas ir neteisėtas pareigūno reikalavimas, tai būtų patirta didesnė žala, būtų žuvę jau atsivežti švelniakailiai žvėreliai. Apeliantas skunde teigia, kad jo įvykdytas pažeidimas nesąlygojo jokių materialinių nuostolių atsiradimo nei valstybei, nei jokiam kitam asmeniui. Nurodo, kad ATPK 17 str. numato, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Pirmiausia pažymėtina, kad ATPK 302¹¹ str. numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto (ATPK 297 str.).

Iš skundžiamo nutarimo turinio akivaizdu, kad aukštesnės instancijos teismui grąžinus administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo, apylinkės teismas bylos iš naujo nenagrinėjo, tik sprendė nuobaudos už padarytą teisės pažeidimą skyrimo klausimą. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi pritarė tam, kad surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pagal ATPK 189⁴ str. 1 d. D. K. inkriminuojamos aplinkybės iš esmės atitinka nurodytus Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 pažeidimus ir bylą, negalėdamas pats ištaisyti atitinkamų trūkumų, grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl to, kad teismas nepakankamai įsigilino į byloje esančias aplinkybes, netinkamai vadovavosi teismų praktika. Priimdamas minimą nutartį, apygardos teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės ir jo atsakomybės klausimo nesprendė, ir nenurodė, kokį administracinį teisės pažeidimą D. K. padarė ar nepadarė.

Aukštesnės instancijos teismas nurodė apylinkės teismui iš naujo išnagrinėti D. K. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, o tai reiškia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, privalėjo iš naujo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti visas svarbias, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, aplinkybes, apklausti liudytojus ir kitus asmenis, ištirti įrodymus – išspręsti bylą tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str., 284 str. 1 d.). Tačiau apylinkės teismas, savaip interpretuodamas aukštesnės instancijos teismo nutarties turinį, šios pareigos neįvykdė, todėl skundžiamas nutarimas vien dėl to negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Savo skunde apeliantas pagrįstai atkreipė dėmesį į skundžiamame nutarime išdėstytą žemesniosios instancijos teismo poziciją. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, privaloma remtis aukštesnės instancijos teismo nutartyje konstatuotais faktais, turinčiais prejudicinę galią, t.y. kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė inkriminuotą pažeidimą, todėl lieka išspręsti tik teisingos sankcijos už padarytą pažeidimą skyrimo klausimą. Tokia teismo pozicija yra visiškai nepagrįsta, neteisėta, prieštaraujanti esminiams teisės ir teisėtumo principams, neatitinkanti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos sąrangos. Pažymėtina, kad nei vienas žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismas nėra administraciniu arba organizaciniu požiūriu ar kaip nors kitaip pavaldus jokiam aukštesnės instancijos teismui – būtent taip užtikrinamas teismo, teisėjo nešališkumo, nepriklausomumo principas priimamuose sprendimuose. Tai reiškia, kad kiekvienas teismas, nagrinėjantis bylą, yra savarankiškas, privalo objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, ir joks subjektas, tarp jų aukštesnysis teismas, negali nurodyti, kaip turi būti užbaigta byla.

Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, administracinio teisės pažeidimo byla bei skundžiamu teismo nutarimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas D. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintą teisę į nešališką teismą. Teisė į nešališką teismą įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 str. 5 d. ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. lapkričio 27 d. ir kituose nutarimuose aiškinama, jog asmens Konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-527/2010).

ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos, todėl konstatuotina teisinio reguliavimo spraga, kuri užpildytina įstatymų analogijos pagalba. Kadangi tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, tiek baudžiamajame procese sprendžiama dėl asmens pripažinimo kaltu padarius neteisėtą veiką, pagal analogiją taikytinos teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 57–61 straipsnių normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1736/2007, publikuota „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 13, 2007 m.).

Iš to, kas paminėta ankščiau, o būtent – tai, kad apylinkės teismo teisėja, skyrė administracinę nuobaudą D. K., savarankiškai neįsitikinusi dėl jo kaltės padarius teisės pažeidimą, rodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Iš apeliacinio skundo akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui iš tikrųjų susidarė įspūdis dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, atitinkamai deklaruojant abejones ir dėl skundžiamo teismo nutarimo teisingumo.

Kadangi administracinės nuobaudos skyrimo terminas yra pratęstas 6 mėnesiams nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. (110 b. l.) ir dėl to, kas išdėstyta, apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinės instancijos teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.