- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-26
- Bylos Nr.
- N2-3803-618/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01615-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- A. U.
- Atsakovas
- S. U.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovės A. U. atstovei advokato padėjėjai S. B., atsakovo S. U. atstovui advokatui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui S. U. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-03-08 sprendimu sūnaus K. U., gim. 1997-04-07, išlaikymui iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį – padidinti išlaikymo dydį iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės (b. l. 3-6, I t.). Nurodė, kad priteistas 150 Lt dydžio išlaikymas neužtikrina būtinų vaikui vystytis sąlygų bei minimalių poreikių tenkinimo, sūnus auga, jo poreikiai per šešerius metus nuo teismo sprendimo priėmimo yra pakitę. Dabar sūnaus išlaikymui, t. y. maitinimui, rūbams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti, jo poreikiams patenkinti, mėnesiui reikia 1043 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja S. B. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti (b. l. 113, I t.). Paaiškino, kad per 7 metus pasikeitė vaiko poreikiai, priteistų 150 Lt neužtenka net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, kadangi vaikas gyvena pas ieškovę, jai tenka didesni išlaikymo kaštai negu atsakovui, visų smulkmenų, kiek reikia išlaikymo, neįmanoma suskaičiuoti, todėl ieškovė prašo minimaliems poreikiams patenkinti reikalingos sumos. Ieškovė išvyko gyventi į Norvegiją kartu su vaikais, nes Lietuvoje nerado darbo ir neturėjo galimybių gyventi, Norvegijoje dirba fizinį darbą fabrike. Nurodė, kad ieškovė įsigijo Norvegijoje būstą, jam įsigyti suteikta paskola. Vienas iš vaikų, kuriam taip pat buvo priteistas išlaikymas, tapo pilnamečiu, tačiau jį išlaikė tik ieškovė, nes iki pilnametystės buvo susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas, kurio atsakovas taip ir nesumokėjo. Nurodė, kad atsakovas gali teikti prašomo dydžio išlaikymą, jo pateikti duomenys apie pajamas neatitinka tikrovės, nes atsakovas moka komunalinius mokesčius, turi automobilį, juo važinėja į užsienį darbo reikalais, turėjo galimybę sumokėti už suteiktas teisines paslaugas 1500 Lt, taigi atsakovas turi ir kitų pajamų šaltinių, kurių nenurodo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (b.l .44-46, I t.). Paaiškino, kad nuo teismo sprendimu priteisto 150 Lt dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui, ieškovės turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, o atsakovo iš esmės pablogėjo. Be to, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo padidinimo turi būti įvertinta, ar atsirado vaiko papildomos priežiūros išlaidos dėl vaiko ligos, sužalojimo, slaugymo ar nuolatinės priežiūros, teigia, kad vaiko poreikių pasikeitimas nesudaro įstatyminio pagrindo išlaikymo dydžio keitimui. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas V. R. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti (b. l. 113, I t.). Paaiškino, kad ieškovės padėtis nuo išlaikymo priteisimo yra pagerėjusi, ji turi daugiau turto, gauna maždaug po 12719 Lt per mėnesį darbo užmokestį, tuo tarpu atsakovo padėtis išliko tokia pati, atsakovas gyvena gaudamas minimalias pajamas, pragyvenimui gauna paramą iš kitų asmenų, todėl nėra pagrindo padidinti priteistą išlaikymą. Be to vaiko augimas nėra sąlyga išlaikymo dydžio keitimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad K. U., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra S. U. ir A. U. (b. l. 9, I t.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-03-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2410-342/2005 tarp šalių buvo nutraukta santuoka ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad atsakovas sūnaus D. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės kiekvienam po 150 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės (b. l. 8, I t.). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklauso 66/100 buto, kurio bendras plotas 69.23 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teise priklauso 34/100 buto, kurio bendras plotas 69.23 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, I t.). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 12), atsakovo vardu registruota transporto priemonė Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 1996-05-03 (b. l. 71, I t.). Ieškovės vardu registruota transporto priemonė Audi A6, pirma registracija 1997 metais (b. l. 176-178, I t.). Ieškovė dirba Norvegijos įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo 2009-09-20, jos valandinis įkainis 173,30 Norvegijos kronų, vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 6637 Norvegijos kronų (b. l. 18-19, 20-21, 22-23, I t.), nuo 2012-01-01 iki 2012-06-17 jos darbo užmokestis buvo 164096 Norvegijos kronų (b. l. 166-167, I t.). Ieškovei Norvegijoje suteikta 1500000 Norvegijos kronų dydžio būsto paskola, mėnesio įmoką vidutiniškai sudaro 2000 Norvegijos kronų (b. l. 14-15, 16-17, I t.). K. U. mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, mokslo metų trukmė 190 dienų: nuo 2012-08-20 iki 2013-06-21 (b. l. 168-169, I t.). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 200 Lt neatskaičius mokesčių (b. l. 37, 55-56, I t.). Pagal (duomenys neskelbtini) 2012-05-15 pažymą, atsakovui komandiruotpinigiai nemokami (b. l. 81, I t.). Pagal 2005-04-30 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 05-02, 60 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų priklauso atsakovui, atsakovas taip pat paskirtas (duomenys neskelbtini) direktoriumi (b. l. 53, I t.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-03-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-2410-342/2005 tarp šalių buvo nutraukta santuoka ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad šalims nuosavybės teise priklauso po 30 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų (b. l. 9, I t.). Pagal antstolės V. D. 2011-10-06 pažymą apie priskaičiuotą išlaikymo įsiskolinimą, atsakovo įsiskolinimas sūnaus K. U. išlaikymui iki 2011-10-31 sudaro 13570,00 Lt (b. l. 13, I t.). Atsakovas 2012-09-04 kasos pajamų orderiu Nr. 794982 sumokėjo antstolei V. D. 1000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo, 2012-10-02 kasos pajamų orderiu Nr. 825953 sumokėjo 1000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo (b. l. 7, II t.).
Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-03-08 sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo 500 Lt dydžio išlaikymą, nurodo, kad priteistas 150 Lt dydžio išlaikymas neužtikrina būtinų vaikui vystytis sąlygų bei minimalių poreikių tenkinimo, sūnus auga, jo poreikiai nuo teismo sprendimo priėmimo yra pakitę. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, teigia, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, o atsakovo iš esmės pablogėjo, o vaiko augimas nėra sąlyga išlaikymo dydžio keitimui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-369/2003; kt.).
Ieškovė nurodo, kad vaikas užaugo, pasikeitė jo poreikiai, todėl prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį. Atsakovas ir jo atstovas nurodo, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, t. y. jei iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis arba atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų dėl vaiko ligos, sužalojimo, slaugymo ar nuolatinės priežiūros, šiuo atveju nėra nei vienos iš šių sąlygų, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą nei buvo priteistas 2005-03-08 teismo sprendimu. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-03-08 sprendimu nepilnamečiui K. U., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas 150 Lt dydžio išlaikymas. Išlaikymo priteisimo metu K. U. buvo septyneri metai, dabar yra keturiolika metų. Tokio amžiaus vaikų poreikiai tikrai skiriasi – reikia daugiau lėšų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, atsakovo ir jo atstovo argumentai, jog vaiko augimas ir jo poreikių augant pasikeitimas, nėra pagrindas padidinti priteistą išlaikymą, atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo, praėjo septyneri metai, į tai, kad vaiko poreikiai augant keičiasi, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 850 Lt. Taipogi atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Ieškovė pateikė lėšų, reikalingų sūnaus išlaikymui, apskaičiavimą, iš kurio matyti, jog sūnaus išlaikymui mėnesiui vidutiniškai reikalinga suma sudaro 1043 Lt, pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Apklaustas teismo posėdžio metu nepilnametis K. U. paaiškino, kad gyvena Norvegijoje kartu su mama, t. y. ieškove, ir vyresniu broliu, brolis pilnametis, ten lanko mokyklą. Į mokyklą ir iš jos važiuoja autobusu, kuris mėnesiui kainuoja 120 Lt, mokykloje valgyklos nėra, todėl nešasi maistą iš namų, anksčiau po pamokų lankė futbolo treniruotes, šiuo metu nelanko. Nurodė, kad gyventi Norvegijoje brangu, 150 Lt Norvegijoje labai nedidelė suma. Pažymėtina, jos siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Įvertinus vaiko amžių, poreikius, atsižvelgiant į tai, kad vaikas su mama gyvena Norvegijoje, todėl pragyvenimui reikia daugiau lėšų nei gyvenant Lietuvoje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 850 Lt, teismas pripažįsta, jog nepilnamečio K. U. išlaikymui mėnesiui vidutiniškai reikalinga suma yra 1000 Lt.
Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruota transporto priemonė Audi A6, pirma registracija 1997 metais, ieškovei nuosavybės teise priklauso 66/100 buto, kurio bendras plotas 69.23 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi K. U. gyvena Norvegijoje, ieškovei suteikta 1500000 Norvegijos kronų dydžio būsto paskola, už kurią ieškovė įsigijo būstą, mėnesio įmoką vidutiniškai sudaro 2000 Norvegijos kronų. Ieškovė dirba Norvegijos įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo 2012-01-01 iki 2012-06-17 jos darbo užmokestis buvo 164096 Norvegijos kronų. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 1996-05-03, atsakovui nuosavybės teise priklauso 34/100 buto, kurio bendras plotas 69.23 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 200 Lt neatskaičius mokesčių. Šalims priklauso po 30 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų. Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra gerokai prastesnė negu ieškovės, jo darbo užmokestis tik 200 Lt neatskaičius mokesčių, todėl jai turėtų tekti didesnė dalis teikiamo išlaikymo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas yra (duomenys neskelbtini) akcininkas ir paskirtas direktoriumi. Atsakovo atstovas pateikė atsakovo sąskaitų už komunalines paslaugas kopijas su jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais (b. l. 82-93, I t.), iš kurių matyti, jog atsakovo per mėnesį mokami mokesčiai už komunalines paslaugas viršija 200 Lt, be to, atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu per du mėnesius apmokėjo 2000 Lt dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. U. įsiskolinimą (b. l. 7, II t.), taip pat apmokėjo 2000 Lt atstovavimo byloje išlaidų advokatui (b. l. 111, I t., b. l. 8, II t.). Atsakovas patvirtino, kad važinėja automobiliu, darbo reikalais vyksta į komandiruotes į užsienio valstybes, tačiau pagal į bylą pateiktą (duomenys neskelbtini) 2012-05-15 pažymą atsakovui komandiruotpinigiai nemokami. Įvertinus visus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra įmonės direktorius ir akcininkas, darytina išvada, jog tikėtina, kad atsakovo pajamos viršija nurodytus 200 Lt. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas neminėjo, ar bandė ieškoti kito darbo, kad gautų didesnes pajamas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas ir jo atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių atsakovas negali dirbti ir gauti pajamų, nepateikė įrodymų, kad atsakovas dėjo maksimalias pastangas siekdamas gauti didesnį darbo atlygį (ieškojo, bet nerado darbo ir pan.) ir negali teikti didesnio nei priteisto 150 Lt dydžio išlaikymo. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas žmogus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Be to, tai, kad atsakovo gaunamos pajamos nedidelės, nesudaro pagrindo didesnę dalį išlaikymo naštos perkelti ieškovei, kuri deda pastangas gauti stabilias pajamas ir išlaikyti nepilnametį vaiką. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. nepilnametis K. U. gyvena kartu su ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad šalys privalo lygiomis dalimis teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. U., taigi atsakovas turi teikti sūnui 500 Lt dydžio išlaikymą (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, ieškinys tenkintinas, keistinas teismo 2005-03-08 sprendimu priteisto išlaikymo dydis, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui K. U. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-24 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant 2012-02-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Teismui patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 126,00 Lt (350 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo taip pat priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1000,00 Lt atstovavimo išlaidos ir 759,00 Lt išlaidos už dokumentų vertimą iš užsienio kalbos (b. l. 99-101, 102, I t.), iš viso 1759,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 3,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-03-08 sprendimu priteistą išlaikymą iš atsakovo S. U. ir nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-02-24, iš atsakovo S. U. priteisti sūnui K. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-03-08 sprendimą, sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2012-02-23.
Išlaikymo išieškojimą pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2012-02-24.
Paskirti ieškovę A. U. lėšų, skirtų sūnaus K. U. išlaikymui, tvarkytoja.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-24 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, panaikinti. Įskaityti į išlaikymo dydį, pinigines lėšas, gautas vykdant 2012-02-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Priteisti iš atsakovo S. U. 1759,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. U..
Priteisti iš atsakovo S. U. 126,00 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.