Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-03-28 · Civilinė byla Nr. 2A-434-265/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-26Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-28
Bylos Nr.
2A-434-265/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01615-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Irma Čuchraj, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
S. U.
Ieškovas
A. U.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-434-265/2013Teisėja L. Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-01615-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorija 121.14; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Danguolės Martinavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui S. U. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-03-08 sprendimu sūnaus K. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį – padidinti išlaikymo dydį iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad priteistas 150 Lt dydžio išlaikymas neužtikrina būtinų vaikui vystytis sąlygų bei minimalių poreikių tenkinimo, sūnus auga, jo poreikiai per šešerius metus nuo teismo sprendimo priėmimo yra pakitę.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-26 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išlaikymo priteisimo metu K. U. buvo septyneri metai, dabar yra keturiolika metų. Tokio amžiaus vaikų poreikiai tikrai skiriasi – reikia daugiau lėšų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai. Atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką bei išdėstytas aplinkybes teismas atmetė atsakovo ir jo atstovo argumentus, jog vaiko augimas ir jo poreikių augant pasikeitimas nėra pagrindas padidinti priteistą išlaikymą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Teismas, įvertinęs vaiko amžių, poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas su mama gyvena Norvegijoje, todėl pragyvenimui reikia daugiau lėšų nei gyvenant Lietuvoje, pripažino, jog nepilnamečio K. U. išlaikymui mėnesiui vidutiniškai reikalinga suma yra 1 000 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad tėvų pareigos yra lygios išlaikymo atveju. Teismas, įvertinęs visus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra įmonės direktorius ir akcininkas, padarė išvadą, jog tikėtina, kad atsakovo pajamos viršija nurodytus 200 Lt. Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovas nebandė ieškoti kito darbo, kad gautų didesnes pajamas. Tuo tarpu, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Šalies argumentai

Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti. Nurodė, kad išlaikymo dydį padidino remdamasis vien tik su vaiko poreikių padidėjimu, tačiau visiškai nevertino tėvų turtinės padėties pasikeitimo. Apelianto vertinimu, išlaikymo dydžio sumažinimui turi įtakos pablogėjusi jo turtinė padėtis. Kaip nurodo apeliantas, sulyginus jo ir ieškovės turtinę padėtį su ta, kuri buvo nutraukiant santuoką ir dabar, aiškiai matyti, jog ieškovės turtinė padėtis yra pagerėjusi. Pasak apelianto, šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą mažinti išlaikymo dydį, o ne jį didinti. Apeliantas taip pat nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikių tenkinimui reikia 1 000 Lt per mėnesį. Nurodo, jog vaiko poreikių tenkinimui pagal jo apskaičiavimus užtenka 697 Lt per mėnesį.

Ieškovė su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą konstatuodamas, kad atsakovo sunki turtinė padėtis negali būti pagrindas visą išlaikymo naštą perkelti ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir teismo precedentais bei atsižvelgusi į apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį bei faktinius bylos duomenis pripažįsta nepagrįstais apelianto nurodytus argumentus ir sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos procesiniu sprendimu – ieškinį tenkinti visiškai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-06-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010 konstatavo, kad spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Šis kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad užtenka nustatyti bent vieną iš sąlygų - vaiko poreikių padidėjimą arba tėvų turtinės padėties pasikeitimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog su vaiko amžiumi auga ir jo poreikiai, todėl, siekiant užtikrinti tinkamą jo asmenybės vystymąsi, būtina jo poreikių užtikrinimui skirti didesnį išlaikymą. Tuo tarpu vertinant atsakovo turtinę padėtį išaugusių vaiko poreikių kontekste konstatuotina, jog vaiko poreikiai yra prioritetiniai lyginant su tėvų turtine padėtimi ir jie negali būti eliminuojami vien dėl to, jog tėvai ar vienas iš jų neturi pakankamai pajamų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo negalėjimas rasti geriau apmokamo darbo arba nepakankamos pastangos jam susirasti negali eliminuoti jo pareigos teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą, kuris užtikrintų jo minimalius poreikius. Vien tik įsipareigojimai vaikui turėtų atsakovą skatinti ieškotis geriau apmokamo darbo, o ne apeliuoti į mažesnį išlaikymo teikimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės geresnė turtinė padėtis, kurią ji susikūrė savo pastangomis, neturi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas neprivalo teikti minimalius vaiko poreikius užtikrinančio išlaikymo, ir šią pareigą perkelti ieškovei. Priešingas nuostatų vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus. Įvertinusi šią ir kitas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo išvada priteisti iš apelianto nepilnamečiui vaikui išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės atitinka teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Taip pat atsakovas nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį pakanka 697 Lt, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 1 000 Lt. Šis dydis preziumuojamas konstatuojant, jog mažesnio nustatymas neužtikrina vaiko poreikių. Ieškovui neįrodžius, jog vaiko poreikius įmanoma užtikrinti mažesne išlaikymo suma nei nurodytas dydis, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Irma ČuchrajDanguolė Martinavičienė