Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-18 · Civilinė byla Nr. 2A-125-603/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-18
Bylos Nr.
2A-125-603/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-02591-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
V. T.
Atsakovas
UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“
Advokatai
Martynas Pečiulis, Jonas Korsakas
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-125-603/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02591-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Jadvyga Mardosevič ir Henrichas Jaglinskis, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant ieškovui V. T., jo atstovui advokatui Jonui Korsakui, atsakovo atstovui advokatui Martynui Pečiuliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ir atsakovo UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovui UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas V. T. prašė panaikinti UAB „Elektros tinklo paslaugos“ 2011-04-21 įsakymą Nr. 78-P ir pripažinti, kad ieškovas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl to, kad jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, bei priteisti iš atsakovo ieškovui jo dviejų mėnesių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2011-04-21 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą atsiskaityti vieną dieną, 10000 Lt neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2011-04-21 įsakymu Nr. 78-P, skirdamas drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, nutraukė 2009-06-08 neterminuotą darbo sutartį Nr. 783-92 su Technologijų departamento Vilniaus regiono Elektros tinklo skyriaus Vilniaus rajono grupės II grupės elektriku V. T. pagal DK 136 str. 2011-04-06 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 20 sudarytos komisijos išvadoje nurodoma, kad 2011-0-3-15 apie 16 val. automobilyje Renault Midlum, v/n (duomenys neskelbtini) specialia įranga nustatytas 40 l dyzelino likutis. Patikrinus kuro pylimus pagal UAB ,,Lukoil Baltija” pateiktą ataskaitą, nustatyta, kad 2011-03-15 15.29 val. buvo nupirkta 78,06 l dyzelinio kuro UAB ,,Baltic Petroleum” degalinėje, Metalo g. 4B. Visas nupirktas kuras turėjo būti supiltas į automobilio Renault Midlum baką. V. T. paaiškino, kad jis 2011-03-15 15.30 val. pirko 80 l dyzelinio kuro, ir prisipažino, kad tik 40 l kuro jis supylė į automobilį Renault Midlum, o kitus 40 l jis savo iniciatyva, niekam nežinant, supylė į kitas talpas, siekdamas panaudoti neteisėtais tikslais, todėl komisija padarė išvadą, jog V. T. atliko veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo ir turto pasisavinimo požymių, kuo šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Ieškovas nurodo, kad išvadoje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes 2011-03-15 ryte ieškovas įmonės teritorijoje Technologijų departamento Vilniaus regiono vadovui A. M. pasakė, kad 2011-03-18 baigiasi automobilio Renault Midlum techninė apžiūra ir automobilis nebegalės būti eksploatuojamas, reikia virš 1000 Lt automobilio remontui. Tada A. M. paklausė ieškovo, gal jis žino, kaip neremontavus automobilio galima būtų praeiti techninę apžiūrą, o ieškovas pasakė, kad žino, bet tam reikia 100 Lt arba 40 l dyzelinio kuro. A. M. liepė ieškovui paimti 40 l kuro ir praeiti techninę apžiūrą. Šį pokalbį ir A. M. nurodymą esą girdėjo V. P. ir A. J.. Ieškovas 2011-03-15 apie 15.30 val. nuvažiavo į degalinę, nupirko 80 l dyzelino, 40 l supylė į automobilio kuro baką, o 40 l supylė į talpas ir jas sudėjo į automobilio krovininę dalį. Grįžus iš degalinės į bendrovės teritoriją, 2011-03-15 apie 16 val. iš karto buvo atliekamas automobilio esamo kuro likučio patikrinimas, todėl ieškovas mano, kad jį surengė pats A. M., nes ieškovas nesutiko rašyti pareiškimo ir išeiti iš darbo savo noru. A. M., išsikvietęs ieškovą į savo kabinetą, 2011-03-17 padiktavo jam, ką rašyti paaiškinime, sakydamas, kad tai tik paaiškinimas dėl akių, kad pasiaiškinant prieš generalinį direktorių ir ieškovui tai esą visiškai neatsilieps. Ieškovas nurodė, kad 2011-03-16 kurą iš talpų kėbule supylė į baką, todėl jo manymu, jis nepadarė darbo pareigų pažeidimo, o jo veiksmuose nėra jokių vagystės, sukčiavimo ar turto pasisavinimo požymių. Ieškovas, remdamasis DK 241 str., nurodo, kad atsakovas drausminę nuobaudą skyrė, praleidęs terminą. Ieškovas taip pat nurodo, kad jam, atleistam pagal tokį straipsnį, darbo birža nemoka pašalpos, dėl tokio atleidimo iš darbo ieškovas patiria stiprius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, šoką ir stresą, nes jį pasmerkė tėvai, giminaičiai, pažįstami, ieškovas buvo pažemintas, todėl jo patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 10000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2011-03-15 buvo gautas Turto valdymo grupės pranešimas apie kuro nupylimą, buvo nustatyta, kad kurą pylė ir kuro nupylimo metu automobiliu Renault Midlum naudojasi ieškovas (šias aplinkybes nurodė Turto valdymo grupės vyr. specialistas E. B. 2011-03-31 tarnybiniame pranešime). Sužinojus apie įvykdytą veiką, ieškovas buvo pakviestas aplinkybių išsiaiškinimui pas Vilniaus regiono vadovą A. M., kuris pasiūlė ieškovui rašyti pasiaiškinimą bei išdėstyti įvykio aplinkybes. Pasiaiškinimas nebuvo rašomas A. M. kabinete, ieškovas po pokalbio su A. M. išėjo iš jo kabineto ir parašęs paaiškinimą, jį atnešė bei, matant administratorei, padavė A. M., tad, atsakovas daro išvadą, kad A. M. negalėjo ieškovui padiktuoti, ką rašyti. Įmonė yra moki ir pinigų tinkamam transporto priemonių eksploatavimui turi, įmonės veiklos pobūdis sąlygoja ypatingą dėmesį darbuotojų saugai, transporto priemonės eksploatuojamos laikantis saugos reikalavimų, todėl transporto priemonių techninė apžiūra yra atliekama pagal teisės aktų reikalavimus. Pagal įmonėje galiojančią organizacinę struktūrą, Vilniaus regiono vadovas A. M. nevaldo ir neorganizuoja transporto priežiūros, eksploatavimo ir remonto biudžeto ir sumažinti ar kitaip įtakoti šių sąnaudų negali. Už transporto priemonių eksploatavimą, priežiūrą ir remontą atsakinga Turto valdymo grupė, kurios su Vilniaus regiono vadovu nesieja jokie pavaldumo ryšiai. Pagal įmonėje galiojančią tvarką, kiekvienas darbuotojas, sužinojęs apie vadovo vykdomus neteisėtus veiksmus, turi pranešti generaliniam direktoriui. Ieškovas tokių pranešimų nėra pateikęs. Bendrovėje nuolat vykdoma kuro apskaita ir vertybių grobstymo prevencija - į transporto priemones sumontuota tiek geografinė, tiek kuro nupylimo sekimo įranga, sekimo įranga diegiama su A. M. žinia, todėl atsakovas daro išvadą, kad A. M. negalėjo pats liepti nupilti kuro, žinodamas apie sekimo įrangą. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino, atsakovas nurodo, kad jis nebuvo praleistas, remiantis DK 241 str. 1 d., nes ieškovas prieš nuobaudos termino pabaigą susirgo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovo V. T. atleidimą iš darbo UAB „Elektros tinklo paslaugos“ pripažino neteisėtu ir panaikino 2011-04-21 atsakovo UAB „Elektros tinklo paslaugos“ įsakymą Nr. 78-P „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, kuriuo ieškovas V. T. buvo atleistas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p. pagrindu, ieškovo V. T. negrąžino į darbą ir jo 2009-06-08 darbo sutartį Nr. 783-792 su UAB „Elektros tinklo paslaugos“ laikė nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 8474 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat 3526,66 Lt išeitinę išmoką bei 83,57 Lt (aštuoniasdešimt trijų Lt, 57 ct) darbo užmokestį už pavėluotą atsiskaityti dieną, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nustatė, jog vidutinis ieškovo dienos darbo užmokestis sudaro 83,57 Lt, taikant penkių dienų darbo savaitės režimą, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12084,23Lt ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad 2009-06-08 šalys sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas V. T. buvo neterminuotai priimtas į darbą UAB „Elektros tinklo paslaugos“ Vilniaus regioninės tarnybos Vilniaus rajono grupės elektriko pareigoms. Teismas taip pat nustatė, kad šalių paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011-03-15 ieškovas atsakovo sąskaita įsigijo 78,06 l degalų, iš kurių apie 40 l įsipylė į atsakovo transporto priemonės kėbulo baką, o likusią dalį – į atskiras talpas. Grižus į darbovietę, ieškovui buvo liepta palikti automobilį bei raktus. Kitą dieną, t. y. 2011-03-16, sužinojęs apie 2011-03-15 atliktą kuro patikrinimą, ieškovas įsigytą kurą iš kanistro perpylė į automobilio baką. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Atsakovo paaiškinimai, 2011-03-31 E. B. pranešimas patvirtino, kad 2011-03-15 apie 16 val. buvo vykdomos specialios įrangos montavimo į Renault Midlum, kurį vairavo ieškovas, darbai, kuomet specialia įranga buvo nustatytas 40 l dyzelinio kuro likutis. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokiu būdu buvo tikrinamas kuro trūkumas, ar buvo apžiūrėtas automobilis, ar jame nebuvo atskirų talpų su degalais; į patikrinimą ieškovas nebuvo kviečiamas ir jame nedalyvavo; komisijos, kuri tyrė įvykį, išvadoje taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovas atskiras talpas su kuru buvo pasiėmęs, išsinešęs iš įmonės teritorijos ir pan. Taigi, atsakovas nepaneigė leistinomis priemonėmis ieškovo nurodyto fakto, kad atskiras talpas su degalais ieškovas paliko atsakovo automobilyje įmonės teritorijoje ir atsakovas tikrino tik degalų kiekį automobilio bake. 2011-03-16 P. B. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad V. T. buvo pastebėtas nupilantis dyzelinį kurą. Ieškovas neginčijo fakto, kad kitą dieną, t. y. 2011-03-16 jis pats nupylė kurą iš atskirų talpų į baką. Teismas nustatė, kad šalių paaiškinimai, liudytojo A. M. parodymai, skirtingas pasiaiškinimo teksto šriftas patvirtina, kad dėl nustatyto kuro likučio A. M. pareikalavo iš ieškovo pasiaiškinimo. Ieškovui 2011-03-16 surašius pasiaiškinimą, kitą dieną, t. y. 2011-03-17, A. M. prašymu ieškovas papildė pasiaiškinimą. Pasiaiškinime ieškovas pripažino faktą, kad likusį kurą (40 l) supylė į kanistrą, taip pat papildomai nurodė, jog šį veiksmą jis atliko niekam nežinant, savo iniciatyva, norėdamas, kad naudojamas automobilis garantuotai praeitų techninę apžiūrą (buvo smulkių neatitikimų, dėl kurių buvo galima važinėti). Kaip kompensaciją už paslaugą techninės apžiūros meistrui ieškovas tikėjosi atsilyginti kuru. Įrodymų, patvirtinančių, kad, rašant pasiaiškinimą, ieškovui buvo daromas spaudimas, byloje nėra. Teismas nurodė, kad vertinant atsakovo veiksmus, nustatant jų padarymo aplinkybes, įrodymai vertinami ne izoliuotai, bet kompleksiškai jų visuma.

2011-04-06 įsakymu atsakovas sudarė komisiją ištirti darbo drausmės pažeidimo aplinkybes ir nuspręsti dėl taikytinos nuobaudos. 2011-04-06 komisija pateikė išvadą, kurioje V. T. pasiaiškinimo pagrindu nustatė, jog V. T. 40 l kuro supylė į atskiras talpas, niekam nežinant, siekdamas panaudoti neteisėtais tikslais. Taip pat komisija nurodė, kad V. T. per paskutinius metus drausminių nuobaudų neturėjo. 2011-04-21 įsakymu Nr. 78-P atsakovas skyrė drausminę nuobaudą ieškovui – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, už tai, kad darbuotojas atliko veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo ir turto pasisavinimo požymių (DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 8 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl aplinkybių, kuriomis ieškovas siekė pasinaudoti atsakovui priklausančiu turtu (40 l degalų): ieškovo teigimu, jis šį veiksmą ketino atlikti padalinio vadovo leidimu, o atsakovas tokį faktą neigė. Vertindamas ieškovo teismo posėdyje gautus paaiškinimus bei jo pasiaiškinime nurodytą planuojamą degalų panaudojimo tikslą, teismas pripažino, kad toks ieškovo ketinimas panaudoti atsakovo kurą, siekiant padėti atsakovui išvengti privalomų transporto priemonių apžiūros procedūrų, yra akivaizdžiai neteisėtas, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas šiuos veiksmus atliko savo nuožiūra, ar padalinio vadovo leidimu. Be to, ieškovo paaiškinimai, liudytojo A. J. parodymai patvirtina, kad ieškovui nebuvo duota privalomų nurodymų atitinkamus veiksmus atlikti, nes pats ieškovas savo iniciatyva pasiūlė nurodytu būdu spręsti techninės apžiūros klausimą. Pagal DK 228 str. darbuotojas privalo vykdyti tik teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, todėl, net ir esant padalinio vadovo leidimui ar susitarimui su juo, teismas konstatavo, kad ieškovas neturėjo teisės naudoti atsakovo degalų aiškiai neteisėtam tikslui be teisėto pagrindo. Tuo ieškovas, siekdamas panaudoti atsakovo turtą jo nurodytam tikslui be teisėto pagrindo, pažeidė DK 228 str. numatytą bendrą darbuotojo pareigą vykdyti tik teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, dirbti dorai, sąžiningai ir pan. Teismas sprendė, kad atsakovas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kuriais remiantis teismas negalėtų remtis liudytojo A. J. parodymais. Be to, A. J. šiuo metu su atsakovu nėra susijęs darbo teisiniais santykiais, tuo tarpu A. M., kuris davė parodymus, jog iš viso 2011-03-15 su ieškovu jokio pokalbio nebuvo, yra atsakovo darbuotojas (generalinio direktoriaus pavaduotojas), dėl ko galėtų būti suinteresuotas veikti atsakovo interesais. Be to, atsakovo darbuotojų (liudytojų A. D. ir A. M.) parodymai yra prieštaringi: A. M. nurodė, kad apie galimą kuro grobstymo faktą, įvykusį 2011-03-15, sužinojo tik kitą dieną iš generalinio direktoriaus ir vėliau jis pats kreipėsi į A. D.. Tuo tarp liudytojas A. D. nurodė, kad kitą dieną apie kuro grobstymo faktą jis pirmiausiai pranešė A. M. ir tik savaitės bėgyje – generaliniam direktoriui. Todėl teismas, įvertinęs liudytojo A. J. parodymus, kad 2011-03-15 jis pats asmeniškai įmonės kieme girdėjo, kad A. M. leidžia A. T. pasilikti degalus (dėl kokių priežasčių buvo duotas toks leidimas, A. J. negirdėjo); taip pat įvertinęs minėtus liudytojų A. D. ir A. M. parodymų neatitikimus; įvertinęs faktą, kad degalų kiekis buvo tikrinamas tą pačią dieną, kai liudytojas girdėjo minėtą pokalbį ir ieškovui grižus į darbovietę, bei apie patikrinimą ieškovui nebuvo pranešta ir nebuvo pasiūlyta jame dalyvauti; įvertinęs tai, kad ieškovo nurodytas aplinkybes apie netinkamą automobilio techninę būklę ir besibaigiantį techninės apžiūros galiojimą patvirtina techninės apžiūros duomenys, padarė išvadą, kad šiuo atveju labiau tikėtina, kad atsakovas ėmėsi prieš ieškovą nesąžiningų, provokuojančių veiksmų, kurių pasekmėje ieškovas pažeidė darbo drausmę. Pažymėjo, kad sprendžiant darbo ginčą, darbuotojas pripažintinas silpnesne šalimi, turinti mažiau galimybių įrodinėti su darbo ginču susijusias aplinkybes, todėl šiuo atveju, įrodymų tarpusavio prieštaravimai, neaiškumai vertintini darbuotojo naudai. Atsižvelgus į minėtą šioje byloje įrodymų vertinimo specifiką, teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo taikyti CPK 300 str. numatytų priemonių, kaip to prašė ieškovo atstovas. Atsakovas privalėjo neabejotinai įrodyti faktą, kad darbuotojas tikrai atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymius. Kvalifikuojant ieškovo veiką, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nebuvo sau pasiėmęs, nebuvo užvaldęs 40 l degalų. Įsipylęs kurą degalinėje, ieškovas jo nepasiėmė, bet grįžo į darbovietę, paliko atsakovo automobilyje ir teritorijoje. Be to, 2011-03-16 ieškovas vėlgi įmonės teritorijoje savo valia nupylė kurą iš atskiros talpos į automobilio baką. Šios bei aukščiau nustatytos ieškovo veiksmų padarymo aplinkybės, ieškovo nurodyti veiksmų motyvai nesudaro pagrindo vienareikšmiai konstatuoti, kad ieškovas ketino pagrobti įmonės turtą ir kad ieškovo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip veika, turinti vagystės požymių. Pažymėjo, kad darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais, nuostatais ir pan. Teismas sprendė, kad atsakovas neteisėtai atleido ieškovą iš darbo DK 235 str. 2 d. 8 p. pagrindu, nes nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas siekė pagrobti svetimą turtą, taip pat atsakovo parinkta nuobauda (atleidimas iš darbo) šiuo konkrečiu atveju neatitiko darbo drausmės pažeidimo sunkumo. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovas praleido drausminės nuobaudos skyrimo terminą, atmetė kaip nepagrįsta. Iš rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2011-04-08 iki 2011-07-18, tą pripažino ir ieškovas. Kadangi apie darbo drausmės pažeidimą atsakovui tapo žinoma 2011-03-16, drausminė nuobauda buvo paskirta laiku – per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, į šį terminą neįskaičius laikino nedarbingumo termino, nes šiuo laikotarpiu draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo pagal 136 str. 3 d. 2 p. Esant tokioms aplinkybėms, teismas UAB „Elektros tinklo paslaugos“ 2011-04-21 įsakymą panaikino, esant šalių konfliktiniams santykiams, taikė DK 297 str. 4 d. numatytą pažeistų teisių gynimo būdą - darbuotojo negrąžino į darbą ir jam priteisė DK 140 str. numatytą išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiuo atveju laikė, kad darbo sutartis nutraukiama DK 124 str. 1 p. pagrindu - teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovavosi bendrais civilinės atsakomybės taikymo kriterijais. Iš pateikto ieškinio ir ieškovo paaiškinimų teismas nenustatė, kad dėl atleidimo iš darbo ieškovui buvo padarytos esminės dvasinio pobūdžio neigiamos pasekmės, sukelti išgyvenimai (CK 6.250 str. 1 d., CPK 178 str.). Be to, kaip buvo nustatyta ankščiau, ieškovo netinkamas elgesys taip pat sąlygojo drausminės atsakomybės taikymo procedūras, savo veiksmais ieškovas prisidėjo prie pasekmių, atsiradusių dėl atleidimo iš darbo. Atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovui buvo siūloma nutraukti darbo santykius ir kitu pagrindu (darbuotojo pareiškimu), bet ieškovas kategoriškai atsisakė. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, teismas nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (priežastinio ryšio, žalos), todėl reikalavimą šioje dalyje atmetė.

Apeliantas V. T. apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-13 sprendimą ir iš atsakovo UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ priteisti 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad teismas nustatė, jog ieškovas nebuvo pasiėmęs sau ir užvaldęs 40 l degalų, nes jis įsipylęs kurą degalinėje jo nepasiėmė, bet grįžo į darbovietę ir paliko atsakovo automobilyje ir teritorijoje. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas padarė išvadą, kad ieškovo netinkamas elgesys taip pat sąlygojo drausminės atsakomybės taikymo procedūras, ir ieškovas savo veiksmais neva prisidėjo prie pasekmių, atsiradusių dėl atleidimo iš darbo, todėl teismas nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, kas pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos nustatymo ir priteisimo tokiais argumentais sau prieštaravo. Argumentas, kad ieškovui buvo siūloma nutraukti darbo santykius ir kitu pagrindu (darbuotojo pareiškimu), bet ieškovas kategoriškai atsisakė, laikytinas apskritai nepatvirtintas, dėl ko net nepripažintinas motyvuotu. Teismas dėl ieškovo nurodytų motyvų priteisti neturtinę žalą iš vis nepasisakė, kas laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Įvertinant, kad ieškovui po tokio atleidimo pagrindo, darbo birža nemokėjo pašalpos tris mėnesius, ir toliau ieškovas patiria stiprius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, nepatogumus, emocinį ir nervinį šoką ir stresą, buvo pasmerktas tėvų, artimų giminaičių, kt.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, jog su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad neturtinės žalos dydžio klausimą įstatymų leidėjas perduoda konkrečią bylą nagrinėjančio teisėjo diskrecijai, o DK 250 str. yra blanketinė nuostata, įpareigojanti neturtinės žalos darbo teisiniuose santykiuose atlyginimo klausimus spręsti vadovaujantis atitinkamomis CK nuostatomis (CK 6.250 str.). Mano, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Mano, kad ieškovo apeliacinio skundo turinys pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Apeliantas UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-13 sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta dėl ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – V. T. ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tikimybės pusiausvyros principu, priėjo išvados, kad labiau tikėtina, kad atsakovas ėmėsi prieš ieškovą nesąžiningų, provokuojančių veiksmų, kurių pasekmėje ieškovas pažeidė darbo drausmę. Mano, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimą civilinėse bylose reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo taisykles, padarė klaidingas išvadas, ir dėl šių priežasčių priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės reiškia, jog ieškovas siekė neteisėtai paimti atsakovui priklausantį turtą (kurą) ir jį panaudoti aiškiai neteisėtam tikslui – techninę apžiūrą atliekančio asmens papirkimui (atsakovo įsitikinimu, ieškovas ketino kurą pasilikti sau). Teismo nustatyta aplinkybė, jog pats ieškovas pasiūlė tokį techninės apžiūros klausimo sprendimo būdą, reiškia, jog V. T. buvo veikos, turinčios vagystės (ar kitų DK 235 str. 2 d. 7 p. nurodytų veikų) požymių, organizatorius. Aplinkybė, jog jis realiai vykdė nurodytą sumanymą, rodo, jog jis buvo aptariamos veikos vykdytojas. Mano, kad šiuo atveju neturi esminės reikšmės, kokiu būdu (kur, kaip) neteisėtai paimtą atsakovo turtą ieškovas ketino panaudoti. Taip pat mano, kad jog ieškovas galimai nebaigė sumanytos veikos (grįžo į darbovietę, kitą dieną kurą supylė į automobilio baką ir kt.) teisiniam jo veikos kvalifikavimui šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog 2011-03-16 kurą į automobilio baką jis supylė ne dėl to, jog persigalvojo ar nuo kitų, išimtinai nuo jo priklausančių priežasčių, o tik tada, kai sužinojo apie kuro kiekio patikrinimą ir nustatytą trūkumą, kai ,,kilo triukšmas“. Byloje nėra duomenų ir atsakovui nepavyko nustatyti, ar kanistrai su kuru iš tiesų buvo automobilyje. Mano, kad ieškovas, sužinojęs apie patikrinimą, atvežė į bendrovę kanistrus su nupiltu kuru arba savo lėšomis naujai nupirko reikiamą kiekį kuro. Teismas laikė, kad liudytojų A. M. ir A. D. parodymai yra prieštaringi, kadangi jie skirtingai nurodė, kada ir iš ko sužinojo apie galimą kuro grobstymo faktą. Pastebi, kad liudytojai buvo apklausiami 2011-08-30 apie konkrečias 2011 m. kovo 15 – 16 d. aplinkybes, todėl liudytojai galėjo ir sąžiningai klysti. Liudytojas A. J. dirbo pas atsakovą su ieškovu elektromonteriu vienoje brigadoje, juos siejo draugiški santykiai, todėl realu, jog šis liudytojas buvo suinteresuotas duoti ieškovui palankius parodymus. Atsakovo teigimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės įrodo, jog atsakovui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovo elgesyje buvo DK 235 str. 2 d. 7 p. numatytos veikos požymių.

Ieškovas V. T. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-13 sprendimą atsakovo ginčijamojoje dalyje palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokiu būdu buvo tikrinamas kuro trūkumas, ar buvo apžiūrėtas automobilis, ar jame nebuvo atskirų talpų su degalais. Komisijos, kuri tyrė įvykį, išvadoje taip pat nebuvo nustatyta, kad ieškovas atskiras talpas su kuru buvo pasiėmęs, išsinešęs iš įmonės teritorijos ir pan., kas visiškai paneigia apeliacinio skundo 4 punkto argumentus. Kaip tik tai rodo, kad ieškovas atskiras atlapas su degalais paliko atsakovo automobilyje įmonės teritorijoje. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo 3 punkte nurodyti argumentai, nes būtent tuo metu baigėsi automobilio techninė apžiūra ir trūkumai buvo smulkūs, kurie eismo saugumui jokios grėsmės nekėlė. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas buvo supažindintas su įmonės struktūra, įmonės vidaus taisyklėmis, reglamentuojančiomis konkrečią naudojimosi kuru, transporto priemonių eksploatavimo, pranešimų apie neteisėtus veiksmus ir kt. tvarką. Taip pat nurodo, kad ieškovas buvo supažindintas su Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija vairuojant transportą, tačiau ieškovas su šia instrukcija supažindintas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini

Ieškovas V. T. pas atsakovą – UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ dirbo nuo 2009-06-08 elektriko pareigose (b. l. 17 – 20). Atsakovas UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ 2011-04-21 įsakymu Nr. 78-P ieškovui skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes darbuotojas atliko veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo ir turto pasisavinimo požymių (b. l. 4).

Sprendžiant dėl atsakovo 2011-04-21 įsakymu Nr. 78-P paskirtos ieškovui drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą -teisėtumo ir pagrįstumo turi būti vertinami tiek formalieji drausminės nuobaudos skyrimo kriterijai – pažeidimo fakto konstatavimas, terminai, pažeidėjo galimybė pasiaiškinti (DK 236, 240, 241 str.), tiek materialieji – t. y. turi būti įrodytos pažeidimo faktą ir turinį patvirtinančios aplinkybės, pažeidėjo kaltė (DK 234 str., CPK 178 str.). Darbo ginčų bylose įrodinėjimo našta tenka stipresniajai teisinio santykio šaliai – darbdaviui.

DK 228 str. numato, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas byloje esančius įrodymus apie ieškovo nurodytą ketinimą panaudoti atsakovo kurą, siekiant padėti atsakovui išvengti privalomų transporto priemonės priežiūros procedūrų, buvo akivaizdžiai neteisėtas (nepriklausomai nuo to, ar ieškovas nurodytus veiksmus atliko savo nuožiūra, ar padalinio vadovo leidimu), teisingai konstatavo, jog ieškovas pažeidė DK 228 str. numatytą bendrą darbuotojo pareigą vykdyti tik teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, dirbti dorai, sąžiningai ir pan. Taip pat kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti liudytojo A. J., kuris nėra susijęs su atsakovu darbo teisiniais santykiais, parodymais, jog jis 2011-03-15 pats asmeniškai įmonės kieme girdėjo, kad A. M. leido A. T. pasilikti degalus. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertindamas liudytojų A. D. ir A. M. parodymų neatitikimus, taip pat ir faktines aplinkybes dėl degalų kiekio tikrinimą tą pačią dieną, kai liudytojas girdėjo minėtą pokalbį ir ieškovui grįžus į darbovietę apie patikrinimą ieškovui nepranešant ir nepasiūlant dalyvauti patikrinimo procedūroje, kai tuo labiau byloje yra pateikti duomenys apie netinkamą transporto priemonės techninę būklę (b. l. 78), bei remdamasis CPK 185 str., tikimybės pusiausvyros principu, padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, jog atsakovo veiksmai prieš ieškovą buvo nesąžiningi, ko pasekoje ieškovui buvo suponuota galimybė pažeisti darbo drausmę. Kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas buvo pasiėmęs bei užvaldęs 40 l degalų, kai tuo labiau ieškovas įsipylęs kurą degalinėje ir sugrįžęs į darbovietę, kurą paliko atsakovo automobilyje ir teritorijoje. Kitą dieną, t. y. 2011-03-16 ieškovas įmonės teritorijoje kurą supylė iš specialios talpos į automobilio baką. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustatytos ieškovo veiksmų padarymo aplinkybės bei ieškovo nurodyti veiksmų motyvai neleidžia vienareikšmiai konstatuoti, jog ieškovas ketino pagrobti įmonės turtą ir jo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip veika, turinti vagystės požymių ir atsakovo parinkta nuobauda (atleidimas iš darbo) šiuo konkrečiu atveju neatitiko darbo drausmės pažeidimo sunkumo.

Atsakovas pateikė UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ Regioninės tarnybos grupės II elektriko pareiginius nuostatus, su kuriais 2009-6-08 buvo supažindintas ieškovas (b. l. 123 – 125), ir kurių 2.18 punktas numatė, jog esant reikalui elektrikas, turintis vairuotojo teises, vykdo pareigą vairuoti brigadinį automobilį ir mechanizmus. Pagal darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalą (b. l. 132 – 133), ieškovas 2010-05-03 buvo supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija vairuojant tarnybinį transportą (b. l. 126 – 131). Atsakovo teigimu, pagal nurodytą instrukciją vairuotojui draudžiama naudotis netvarkinga transporto priemone, ir šiuo atveju pats ieškovas sprendė klausimus dėl jos sutvarkymo, nors tai yra draudžiama, be to, kurą draudžiama įvežti atitinkamose patalpose. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš tikrųjų nurodytuose lokaliniuose aktuose yra detaliai reglamentuota tvarka dėl transporto priemonių eksploatavimo, naudojimo ir kt., tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilęs iš esmės dėl pačio atsakovo darbuotojo veiksmų sudarant sąlygas ieškovui pažeisti darbo drausmę, ir ieškovas buvo atleistas iš darbo konkrečiai dėl degalų pasisavinimo. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl tiriamo įvykio ir dėl to padarytų teismo atitinkamų išvadų.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, jog apelianto argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus pagal visapusiškumo ir sąsajumo principus ir padarė išvadą, kad bylos įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, jog ieškovui paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo yra nepagrįsta ir netinkamai parinkta bei neatitinka ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl neturtinės žalos atsiradimo motyvų iš vis nepasisakė, kas laikytina ir esminiu CPK 270 str. pažeidimu, nes šioje dalyje teismo sprendimas yra visiškai be motyvų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto motyvais ir pažymi, kad teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas dėl ieškinio priteisti neturtinę žalą, nurodant, jog nėra nustatyta dėl atleidimo iš darbo ieškovui padarytų esminių dvasinio pobūdžio neigiamų pasekmių, sukeltų išgyvenimų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad yra konstatuotas ir netinkamas ieškovo elgesys, kuris sąlygojo drausminės atsakomybės taikymo procedūras, savo veiksmais ieškovas prisidėjo prie pasekmių, atsiradusių dėl atleidimo iš darbo. Atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovui buvo siūloma nutraukti darbo santykius ir kitu pagrindu (darbuotojo pareiškimu), bet ieškovas kategoriškai atsisakė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (priežastinis ryšys, žala), todėl reikalavimą šioje dalyje atmetė. Kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas nurodė, kad atsakovui nepagrįstai atleidus ieškovą iš darbo už darbo drausmės pažeidimą, darbo praradimas sukėlė didelį emocinį sukrėtimą, išgyvenimus dėl šeimos ateities ir kito darbo susiradimo, taip pat jautė nepatogumus prieš bendradarbius, šeimą ir draugus. Šių vertybių netekimą ieškovas įvertino 10 000 Lt. DK 36 str. 2 d. 5 p. numatytas darbo teisių gynimo teisme būdas - turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens. Platesnė neturtinės žalos sąvoka ir jos atlyginimo pagrindai pateikti CK 6.250 str. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas buvo nepagrįstai atleistas iš darbo. Tačiau šiuo teismo sprendimu taip pat konstatuotas ir ieškovo netinkamas elgesys, ketinant naudoti atsakovo kurą, nepriklausimai nuo to, ar ieškovas atliko šiuos veiksmus savo nuožiūra, ar padalinio vadovo leidimu. Atleidimo iš darbo faktas sukėlė ieškovui dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę įtampą. Tačiau ieškovas nenurodė, kad jo atleidimas iš darbo sukėlė jam ilgalaikių neigiamų pasekmių. Jei dėl to neatsiranda neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai, šeimai, gerovei, reputacijai nėra pagrindo tvirtinti, kad kurį laiką turėjęs negatyvių emocijų asmuo patiria pinigais kompensuotiną neturtinę žalą. Ieškovas nenurodė, aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad dėl sudėtingai susiklosčiusių jo ir atsakovo darbo santykių buvo padaryta žymi žala esminėms ieškovo gyvenimo vertybėms. Ieškovas turėjo plačias galimybes ginti savo pažeistas teises teisme ir reikalauti DK numatytų kompensacijų už nepagrįstą atleidimą iš darbo. Bet koks ginčas (taip pat ir darbo ginčas) yra susijęs su dvasiniais išgyvenimais ir emocine įtampa. Pažeistų ieškovo darbo teisių atkūrimas teismo sprendimu yra pakankama moralinė kompensacija už ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus ir emocinę įtampą. Kadangi jokioms ieškovo vertybėms, kurių pažeidimą reikėtų kompensuoti papildomai priteista pinigų suma nebuvo padaryta žala ir įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir ginčo atveju pritaikė materialinės teisės normas bei įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Loreta LipnickienėTeisėjai Jadvyga MardosevičHenrichas Jaglinskis