- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-1151-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00260-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio A. M. atskirąjį skundądėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-500-482/2014 pagalskolininkės T. J. L. skundą dėl antstolio A. M. veiksmų vykdymo procese, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja skolininkė T. J. L. skundu (vykdomosios bylos Nr. 0135/10/00040 b.l. 151–152) prašė panaikinti antstolio A. M. 2014 m. sausio 7 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-265, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininkės vykdymo išlaidas, apskaičiuotas vykdomojoje byloje Nr. 0135/10/00040. Pareiškėja nurodė, kad atlygis antstoliui yra siejamas su antstolio darbo rezultatu, t. y. atlygis antstoliui yra ir gali būti mokamas tik tuo atveju, jei vykdomoji byla yra įvykdoma sėkmingai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punkte atlygio antstoliui dydis siejamas su vykdomojoje byloje iš skolininko išieškotos skolos sumos dydžiu. Tuo atveju, jei antstoliui nepavyksta išieškoti skolos ar jos dalies iš skolininko, atlyginimas antstoliui nepriklauso. Skundžiamame patvarkyme antstolis nutarė išieškoti iš skolininkės 24 000 Lt dydžio atlygį antstoliui, nors skola ar jos dalis vykdomojoje byloje iš skolininkės nėra išieškota. Antstoliui neįvykdžius vykdomojo dokumento, joks atlygis antstoliui nėra ir negali būti mokamas. Atsižvelgiant į tai, antstolis skundžiamame patvarkyme nepagrįstai ir neteisėtai paskaičiavo bei nutarė išieškoti iš skolininkės atlygį antstoliui.
Antstolis A. M. 2014 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. S-904 „Dėl 2014 m. vasario 13 d. skundo dėl antstolio neteisėtų veiksmų netenkinimo“ (b.l. 3–4) atsisakė tenkinti skolininkės 2014 m. vasario 11 d. skundą dėl antstolio patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolis nurodė, kad skolininkė, kaip matyti iš jos pateikto skundo, nepilnai supranta vykdymo išlaidų sąvoką ir jų išieškojimo tvarką. Antstolio teigimu, skolininkė žinojo apie jai pareikštą 600 000 Lt ieškinį, vykdomajam dokumentui duotą eigą, apie antstolio veiksmusbei pareigą įvykdyti kreditoriaus reikalavimą, apiepradines vykdymo išlaidas ir apie tai, kad geranoriškai nesumokėjus skolos ir vykdymo išlaidų jos bus išieškomos priverstine tvarkair atitinkamai padidėjusios tiek, kiek tai leidžia įstatymas. Antstolis jo priimto patvarkymo teisėtumą grindė Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 ir 53 punktų nuostatomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi (b.l. 5–7) tenkino pareiškėjos T. J. L. skundą ir panaikino antstolio A. M. 2014 m. sausio 7 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-265 vykdomojoje byloje Nr. 0135/10/00040 kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Teismas nustatė, kad antstolio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0135/10/00040 pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. išduotą teismo įsakymą dėl 600 000 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės išieškotojos AB DNB banko naudai. Skolininkei buvo išsiųstas patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, raginimas įvykdyti sprendimą geruoju ir siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas bei jų paskaičiavimas, tačiau skolininkė per raginime numatytą terminą vykdomojo dokumento neįvykdė, dėl ko buvo pradėtas priverstinis skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas. Šiuo metu nei dalis skolos iš skolininkėsnėra išieškota. 2014 m. sausio 7 d. antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas ir surašė patvarkymą dėl jų išieškojimo. Į bendrą 24 387,60 Lt vykdymo išlaidų sumą yra įtrauktasir 24 000 Lt dydžio atlyginimas antstoliui. Teismas sutiko su pareiškėjosnuomone, kad nuodyta vykdymo išlaidų suma į bendrą išieškotinų vykdymo išlaidų sumą įtrauktanepagrįstai. Šią savo nuomonę teismas grindė Sprendimų vykdymo instrukcijos 41ir 53 punktuose įtvirtintų nuostatų analize ir išvada, kad antstolis vykdomosiosbylos eigoje, kai nėra išieškota visa išieškotina suma, turi teisę išsiieškoti sau tik tokį atlygį, kuris paskaičiuotas proporcingai išieškotai sumai. Teismas pripažino, kad antstolio veiksmai paskaičiuojant 24 000 Lt dydžio antstolio atlyginimą ir jo išieškojimas, kai vykdymo procese nėra išieškota nei dalis skolos ir nėra aišku, ar skola busišieškota, prieštarauja teisės normoms. Taip pat teismas, vykdydamas antstolio veiklos kontrolę, ex officio pasisakė ir dėl kitų vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytų vykdymo išlaidų dydžių, kurie yra nepagrįsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai
Antstolis A. M. atskiruoju skundu (b.l. 11–12) prašopanaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį ir palikti galioti antstolio patvarkymą Nr. S-265. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, kad patvarkyme antstolis yra nurodęs antstolio atlygio dydį tuo atveju, kai skolininkei neįvykdžius prievolės geruoju priverstine tvarka bus išieškota visa išieškotina suma ir iš skolininkės bus išieškomas tokio dydžio atlygis. Tuo atveju, jei būtų išieškota mažesnė suma, antstolio atlyginimo dydis taip pat atitinkamai sumažėtų.Priverstinis sprendimo vykdymas sukelia skolininkui neigiamų papildomų turtinių pasekmių ir antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą vykdant vykdomąjį dokumentą jis gaus nustatytą atlyginimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas paskaičiuotas atlygis antstoliui gali būti įtrauktas į vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir jo išieškojimas pradėtas kartu su skolos išieškojimu (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-155-590/2013).Nepagrįstomis laikytinos teismo nurodytos aplinkybės dėl patvarkymų, vykdymo išlaidų paskaičiavimų, užklausų vykdomojoje bylojenebuvimo, kadangi šie antstolio procesiniai dokumentai yra vykdomojoje byloje. Bankiniai pavedimai skaičiuojami tik vieną kartą, nors jų vykdymo eigoje šioje byloje bus daug, o tokiu būdu bus sutaupytos skolininkės lėšos. Faktinės išlaidos paskaičiuotos už atsiliepimų į skolininkės skundus rašymą.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 14–18) prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad CPK 609 straipsnio 1 dalies nuostatos sudaro pagrindą tvirtinti, kad atlygis antstoliui yra siejamas su antstolio darbo rezultatu, t. y. atlygis antstoliui yra ir gali būti mokamas tik tuo atveju, jei vykdomoji byla yra įvykdoma sėkmingai. Kadangi antstolis vykdomojo dokumento nėra įvykdęs, jam atlygis už vykdomojo dokumento įvykdymą nepriklauso. Kasacinio teismo praktika taip pat patvirtina, kad antstolis negalėjo paskaičiuoti ir nutarti išieškoti iš skolininkės 24 000 Lt dydžio atlygio antstoliui. Atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog antstolis galėjo paskaičiuoti atlygį antstoliui, o vėliau, išieškojus mažesnę skolos sumą, atlyginį antstoliui sumažinti, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatoms, pagal kurias antstolis paskaičiuoti ir nutarti išieškoti vykdymo išlaidas gali tik po veiksmo vykdomojoje byloje atlikimo. Teismas pagrįstai sprendė, kad ir kitų vykdymo išlaidų paskaičiavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi vykdomosios bylos medžiaga nepatvirtina, kad antstolis tokius veiksmus būtų atlikęs. Net ir tuo atveju, jei būtų galima sutikti su vykdymo išlaidų paskaičiavimu į ateitį, pareiškėja skundė patvarkymą, kuriuo vykdymo išlaidos bei atlygis antstoliui yra ne tik kad apskaičiuoti, bet jau nuspręsta juos ir išieškoti, o hipotetiškai paskaičiuoto atlygio antstoliui išieškojimas nėra galimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje keliamas tinkamo vykdymo išlaidų paskaičiavimo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas pasisako. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Tačiau padaryti teisės normų pažeidimai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0135/10/00040 duomenimis nustatyta, kad antstolio A. M. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1712-259/2009 dėl 600 000 Lt skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo solidariai iš skolininkų UAB „Vėtrungė“, T. J. L. ir A. L. išieškotojos AB DNB banko (buvęs pavadinimas AB DnB bankas) naudai. 2014 m. sausio 7 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-269 (visuose procesiniuose dokumentuose netiksliai nurodytas patvarkymo Nr. S-265) (vykdomosios bylos Nr. 0135/10/00040 b.l. 149) antstolis nutarė išieškoti iš skolininkės T. J. L. vykdymo išlaidas, paskaičiuotas vykdomojoje byloje. 2014 m. sausio 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime (vykdomosios bylos Nr. 0135/10/00040 b.l. 148) antstolis iš viso priskaičiavo 24 387,60 Lt vykdymo išlaidų, tarp kurių ir 24 000 Lt atlygį antstoliui. Skolininkė pateikė skundą (vykdomosios bylos Nr. 0135/10/00040 b.l. 152) dėl minėto patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nurodydama, kad antstolis neturi teisės išieškoti atlygį antstoliui, kadangi vykdomasis dokumentas net ir iš dalies nėra įvykdytas. Pirmosios instancijos teismas tenkino skolininkės skundą ir apeliacine tvarka skundžiama nutartimi panaikino 2014 m. sausio 7 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.). Antstolis teisės aktų reikalavimų privalo griežtai laikytis ir tais atvejais, kai vykdomojoje byloje yra apskaičiuojamos ir išieškomos vykdymo išlaidos.
Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.). Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, pagal kurio nuostatas tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, išskyrus išieškojimus iki 200 Lt, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Šiuo atveju vykdymo išlaidos apima ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
Kaip galima spręsti iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, skolininkei apie pradėtą vykdymo procesą buvo žinoma. 2010 m. sausio 7 d. patvarkymais antstolis ne tik kad priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, apskaičiavo vykdymo išlaidas ir pasiūlė jas sumokėti, bet ir paragino skolininkę per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti vykdomąjį dokumentą (vykdomosios bylos Nr. 0135/10/00040, b.l. 9–12, 61). Skolininkei per raginime nustatytą terminą neįvykdžius vykdomojo dokumento ir antstoliui pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, antstolis šioje vykdomojoje byloje įgijo teisę ir į antstolio atlyginimą už vykdomojo dokumento vykdymą.
Vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad būtų išieškota nors dalis skolos pagal vykdomąjį dokumentą, nėra, todėl, skolininkės nuomone, su kuria sutiko ir pirmosios instancijos teismas, antstolis neturėjo teisės į vykdymo išlaidų apskaičiavimą įtraukti atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, paskaičiuoto nuo visos išieškotinos sumos. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad antstolio veiksmai paskaičiuojant 24 000 Lt dydžio antstolio atlyginimą, kai vykdymo procese nėra išieškota nei dalis skolos ir nėra aišku, ar skola bus išieškota, prieštarauja teisės normoms, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų apskaičiavimą, o kartu ir nepagrįstai pripažino, kad nurodyta atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento vykdymą suma negali būti įtraukta į vykdymo išlaidų apskaičiavimą esant nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, su vėlesniais pakeitimais 51 punkte nurodyta, kad atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nurodytas išieškotinas sumas. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punkto nuostatomis ir atsižvelgus į tai, kad vykdomojoje byloje iš skolininkės išieškotina suma yra 600 000 Lt, pripažintina, kad antstolis tinkamai apskaičiavo atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento vykdymą sumą – 24 000 Lt. Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai buvo išieškota mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis, atlygis antstoliui apskaičiuojamas proporcingai išieškotojams tenkančiai sumai pagal minėtame Sprendimų vykdymo instrukcijos punkte nurodytą formulę. Pirmosios instancijos teismo nuomone, šio punkto bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkto, numatančio, kad pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos, antstolisskolininkui pakartotinai siunčia vykdymo išlaidų apskaičiavimą, analizė leidžia daryti išvadą, kad antstolis vykdomosios bylos eigoje turi teisę išsiieškoti sau tik tokį atlygį, kuris apskaičiuotas proporcingai išieškotai sumai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis padaryta išvada, sprendė, kad viso antstoliui priklausančio atlyginimo už vykdomojo dokumento vykdymą apskaičiavimas ir nurodytos sumos įtraukimas į vykdymo išlaidų apskaičiavimą prieštarauja teisės normoms. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punkte įtvirtinta nuostata, kad antstolio atlygis apskaičiuojamas proporcingai išieškotojams tenkančiai sumai tuo atveju, kai yra išieškoma mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis, leidžia manyti, kad išieškant iš skolininko skolą ir vykdymo išlaidas turi būti žinoma visa vykdymo išlaidų suma, išieškotina iš skolininko vykdomojoje byloje, įskaitant ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Priešingu atveju, jei vykdymo išlaidų apskaičiavime nebūtų nurodytas visas išieškotinas iš skolininko antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą atlygis, nebūtų aišku, kokia suma turi būti išieškota iš skolininko, kad būtų galima nustatyti, ar ta suma yra ne mažesnė už visą išieškomos skolos ir vykdymo išlaidų sumą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkte įtvirtinta galimybė patikslinti vykdymo išlaidų dydžius, nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolis apskaičiuodamas įvykdymo išlaidas ir karto į vykdymo išlaidų apskaičiavimą negali įtraukti visos atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą sumos. Tokios pačios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje. 2013 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SA-155-590/2013 Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas analogišką klausimą, pasisakė, kad: „Atsižvelgiant į tai, kad antstolio atlyginimo dydis priklauso nuo išieškotinos sumos, jis apskaičiuojamas vadovaujantis Instrukcija, pagal Instrukciją apskaičiuotas antstolio atlygio dydis nesikeis, bei konstatavus, kad skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir atlygįantstoliui – 5 175,31 Lt, antstolis turėjo teisę šį atlyginimą įtraukti į vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir pradėti šio atlyginimo išieškojimą kartu su skolos išieškojimu.“ Nurodytų argumentų visuma leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog šiuo metu, t. y. kai dar nėra išieškota bent dalis išieškotinos sumos, antstolis neturėjo teisės apskaičiuoti ir į vykdymo išlaidų paskaičiavimą įtraukti atlygio antstoliui už viso vykdomojo dokumento įvykdymą sumos, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų apskaičiavimą.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentu, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad išieškojus mažesnę sumą, nei kad iš skolininkės išieškotina suma, antstolio atlygis atitinkamai mažės. Teisės normų, reglamentuojančių vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir išieškojimą, analizė leidžia teigti, kad tuo atveju, jeigu bus išieškota mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis, antstoliui tenkantis atlygis proporcingai mažės. Kaip jau buvo paminėta, tokiu atveju antstoliui tenkančio atlygio dydis bus apskaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punkte numatytą formulę, o iš skolininko išieškota suma paskirstyta laikantis CPK 753 straipsnyje nustatyto eiliškumo. Nurodytos teisės normos griežtai reglamentuoja, kaip turi būti paskirstoma išieškota suma tais atvejais, kai išieškota suma yra mažesnė nei visa skola su vykdymo išlaidomis, bei riboja antstolio teisę nurodytu atveju pasiskirti sau visą atlyginimą, apskaičiuotą pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktą bei 1 lentelę. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog antstolis šiuo metu turėjo teisę apskaičiuoti sau tenkantį atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, įtraukti nurodytą sumą į vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir pradėti jį išieškoti iš skolininkės kartu su išieškoma skola. Tai, ar antstolis gaus visą vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytą antstolio atlygį, priklausys nuo to, ar vykdomasis dokumentas bus įvykdytas visiškai. Nurodytų argumentų visuma bei CPK 611 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos, taip pat leidžia spręsti, kad vykdymo išlaidų (atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento vykdymą) išieškojimas yra galimas kartu su skolos išieškojimu, todėl nepagrįstais laikytini tiek pirmosios instancijos teismo išvada, tiek ir atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkės nurodytas argumentas, kad apskaičiuoto viso antstolio atlygio už vykdomojo dokumento įvykdymą išieškojimas yra negalimas, kol nėra išieškota bent dalis išieškotinos skolos.
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nepagrįstai pripažino, kad antstolis, net ir neišieškojus bent daliesišieškotinos skolos sumos, neturi teisės apskaičiuoti atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento vykdymą, o tuo pačiu apskaičiuotos sumos įtraukti į vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei pradėti ją išieškoti iš skolininkės. Vien nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės panaikinti antstolio patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, tinkamai įgyvendindamas jam CPK 954 straipsnyje suteiktą teisę vykdyti antstolio procesinės veiklos kontrolę, pagrįstai patikrino, ar kitos 2014 m. sausio 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytos vykdymo išlaidos yra pagrįstos ir nustatęs teisės aktų pažeidimus apskaičiuojant išieškotinas vykdymo išlaidas, pagrįstai sprendė, kad priimtas patvarkymas yra neteisėtas ir turi būti naikinamas.
Kaip jau buvo nurodyta, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punkte be atlygio antstoliui už vykdomųjų dokumentų vykdymą yra numatytos ir kitos vykdymo išlaidų rūšys, t. y. vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurias sudaro išlaidos, būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiesiems veiksmams atlikti, bei papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje. Apeliacinės instancijosteismas, sutikdamas su pirmosios instancijosteismo argumentais dėl kitų vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytų vykdymo išlaidų nepagrįstumo, pažymi, kad kaip yra numatyta, vykdymo išlaidos apskaičiuojamos atlikus faktinius veiksmus. Nors antstolis prie vykdymo išlaidų yra priskyręs išlaidas už bankinį pavedimą – 0,80 Lt, tačiau vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad būtų atliktas nors vienas bankinispavedimas, nėra. Pažymėtina, kad antstolis, net ir siekdamas sumažinti vykdymo išlaidas skolininkei ir galimai neskaičiuoti išlaidų už visus vykdomojoje bylojegalimai būsiančius atliktus bankinius pavedimus, šių išlaidų negali skaičiuoti į priekį. Todėl nesantduomenų apie faktiškai turėtasišlaidas, susijusias su bankiniu pavedimu, šios išlaidos negalėjo būti įtrauktos į vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su teismo argumentais dėl faktinių išlaidų paskaičiavimo. Visų pirma, iš vykdymo išlaidų apskaičiavimo nėra aišku, už kokius antstolio veiksmus yra apskaičiuotos šios išlaidos, o visų antra, net ir atsižvelgus į atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad tai yra išlaidos už atsiliepimų į skundus parengimą, nėra aišku, kokiu pagrindu antstolis šias išlaidas paskaičiavo ir kokiu pagrindu yra nurodęs tokį jų dydį, bei jas įtraukęs į vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Pažymėtina, kad vykdymo išlaidų dydžius ir konkrečias vykdymo išlaidas reglamentuoja teisės aktai (Sprendimų vykdymo instrukcija), tačiau juose nėra nurodyta tokia išlaidų kaip faktinės išlaidos už atsiliepimų į skundus rengimą, rūšis.
Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas dėl užklausų kiekio, kadangi antstolio nurodytame vykdomosios bylos 24 puslapyje yra užklausos ne apie skolininkės Tamaros J. L., o apie A. L. turimas pinigines sąskaitas. Iš viso apeliacinės instancijos teismo paskaičiavimais vykdomojoje byloje šiuo metu yra pateiktos 24 užklausos, todėl vykdymo išlaidos už likusias užklausas, kurios nesusijusios su šia vykdomąja byla, negali būti įtrauktos į vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir dėl patvarkymų, už kuriuos gali būti paskaičiuotos papildomos vykdymo išlaidos, skaičiaus vykdomojoje byloje, kadangi atskirajame skunde antstolio nurodytuose vykdomosios bylos 30, 49 ir 75 puslapiuose nurodytas vienas ir tas pats patvarkymas, o remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 62 punktu, vykdymo išlaidų dydžiai už antstolio patvarkymų ir kitų dokumentų parengimą taikomi tik vieną kartą.Pasisakydamas dėl patvarkymų dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 48 punktu išlaidos už vykdymo išlaidų apskaičiavimą įtraukiamos į būtinas vykdymo išlaidas ir papildomai už tai vykdymo išlaidos neskaičiuojamos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais dėl netinkamo papildomų vykdomosios bylos administravimo, kitų išlaidų apskaičiavimo bei šių išlaidų indeksavimo.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad 2014 m. sausio 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytų papildomų vykdomosios bylos administravimo ir kitų išlaidų vykdomojoje byloje dydžiai yra pagrįsti, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl netinkamai apskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstai skundžiamą patvarkymą pripažino neteisėtu ir nepagrįstu, todėl jį panaikino. Net ir pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento vykdymą įtraukimą į vykdymo išlaidų apskaičiavimą yra nepagrįstos, nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo iš dalies naikinti skundžiamą patvarkymą ar apeliacinės instancijos teismui pačiam apskaičiuoti vykdymo išlaidas, kadangi nesant išsamių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie faktines išlaidas vykdomojoje byloje, apeliacinės instancijos teismas tiksliai vykdymo išlaidų apskaičiuoti negali, o be to, antstolis, iš naujo apskaičiavęs vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje, turi teisę priimti naują patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir išieškojimą, nepagrįstai sprendė, kad atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą negali būti įtrauktas į vykdymo išlaidų apskaičiavimą iki nebus visiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas, tačiau nustatęs, kad antstolis netinkamai yra apskaičiavęs kitas vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje, pagrįstai panaikino skundžiamą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Nustatytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį, todėl 2014 m. kovo 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.