Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Ir Vėl“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ir Vėl“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis D. Š., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis D. Š. skolininko UAB „Ir Vėl“ skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0178/12/00746 netenkino – atsisakė panaikinti 2012-04-11 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

Atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Ir Vėl“ atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, - po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, kuris apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Priverstinis sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą, ir ši jo teisė negali būti paneigta, nes darbas yra atlygintinis. Pažymi, jog teismas skundžiamojoje nutartyje teisingai nurodė, kad skolininkas privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, kad 2012-05-07 antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjo UAB „Ir Vėl“ skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2012-04-11 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo reg. Nr. S1-48969 ir 2012-04-11 vykdymo išlaidų paskaičiavimą reg. Nr. S1-48970. Antstolis D. Š. 2012-05-11 patvarkymu skolininko UAB „Ir Vėl“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, t. y. atsisakė panaikinti 2012-04-11 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-05-28 nutartimi UAB „Ir Vėl“ skundo dėl antstolio D. Š. 2012-04-11 patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0178/12/000746 netenkino. Pareiškėjas UAB „Ir Vėl“, nesutikdamas su teismo 2012-05-28 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Atskirajame skunde pareiškėjas UAB „Ir Vėl“ nurodo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas aiškinant logiškai ir sistemiškai, darytina išvada, kad pirmiausiai antstoliui turi būti atlyginamos būtinosios ir papildomos vykdymo išlaidos, o atlygis antstoliui gali būti mokamas tik įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Pažymi, jog 2012-04-11 vykdymo išlaidų apskaičiavime reg. Nr. Sl-48970 apskaičiuotas ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, tačiau vykdomasis dokumentas dar nėra įvykdytas, todėl priverstinis šio atlygio antstoliui išieškojimas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 3K-7-5/2007).

Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

CPK 661 str. 1 d. nustatyta, jog jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog vykdant išieškotojo VMI prie LR FM sprendimą raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, nes Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas terminas, per kurį skolininkas gali įvykdyti prievolę geruoju. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju raginimas skolininkui (apeliantui) neturėjo būti siunčiamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju raginimas pareiškėjui (skolininkui) UAB „Ir Vėl” neturėjo būti siunčiamas, atskiruoju skundu neginčija ir pats pareiškėjas.

Kadangi nagrinėjamu atveju raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui neturėjo būti siunčiamas, antstoliui priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, skolininkui UAB „Ir Vėl“ atsirado pareiga atlyginti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir atlyginimą antstoliui.

Pažymėtina, jog LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos (Teisingumo ministro 2011-11-14 įsakymu Nr. 1R-265 pakeistos) Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 51 punkte nustatyta, jog šios Instrukcijos 1 lentelėje nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas sumas. Instrukcijos 52 punkte nustatyta, kaip apskaičiuojamas atlygio antstoliui dydis, t. y. nustatyta, kad procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas išieškotiną sumą dauginant iš šios Instrukcijos 1 lentelėje nurodytų procentų. Taigi, nagrinėjamu atveju išieškotina suma yra 86 255,21 Lt, todėl, apskaičiuojant antstolio atlyginimo dydį, taikoma 1 lentelės 15 dalis, ir išieškotina suma dauginama iš 6 procentų. Tokiu būdu atlyginimas antstoliui sudaro 5 175,31 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio atlyginimo dydis priklauso nuo išieškotinos sumos, jis apskaičiuojamas vadovaujantis Instrukcija, pagal Instrukciją apskaičiuotas antstolio atlygio dydis nesikeis, bei konstatavus, kad skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir atlygį antstoliui – 5 175,31 Lt, antstolis turėjo teisę šį atlyginimą įtraukti į vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir pradėti šio atlyginimo išieškojimą kartu su skolos išieškojimu.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, jeigu bus išieškota mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis, atlygis antstoliui turės būti apskaičiuojamas proporcingai išieškotojams tenkančiai sumai pagal formulę, įtvirtintą Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punkte. CPK 753 str. taip pat nustatyta, kad jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma atitinkamai 753 str. 1 d. nustatyta eilės tvarka. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Nurodytos teisės normos griežtai reglamentuoja, kaip turi būti paskirstoma išieškota suma tais atvejais, kai išieškota suma yra mažesnė nei visa skola su vykdymo išlaidomis, bei riboja antstolio teisę nurodytu atveju pasiskirti sau visą atlyginimą, apskaičiuotą pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktą bei 1 lentelę. Taigi, antstoliui, išieškojus mažesnę sumą nei visa skola su vykdymo išlaidomis, jam tenkantis atlyginimas mažės. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo metu antstolis gali apskaičiuoti atlyginimą sau, bei pradėti jį išieškoti kartu su skola, tačiau, ar antstolis gaus vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyto dydžio atlyginimą – 5 175,31 Lt, priklausys nuo to, ar bus išieškota tokio dydžio suma, kurios užtektų visai skolai ir visoms vykdymo išlaidoms padengti. Jei tokio dydžio suma nebus išieškota, antstoliui tenkančio atlyginimo dydis turės būti paskirstomas ir apskaičiuojamas CPK 753 str. 1 d. 4 p., Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 p. nustatyta tvarka, kas reiškia, kad antstoliui pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p. bei 1 lentelę apskaičiuotas atlyginimo dydis mažės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentas, kad atlygis antstoliui gali būti apskaičiuojamas tik įvykdžius vykdomąjį dokumentą, atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo UAB „Ir Vėl“ skundo dėl antstolio veiksmų. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.