Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. ir atsakovo R. V. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1098-750/2020 pagal ieškovės V. V. ieškinį dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo byloje R. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. V. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. V. išlaikymą jai po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo faktinės išlaikymo atsiradimo dienos, t. y. ieškovės pilnametystės 2019 m. lapkričio 22 d., iki ji mokysis mokykloje pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra bus ne vyresnė negu 24 metų.

2. Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jai šiuo metu yra 18 metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje IVa (dvyliktoje) klasėje. Atsakovas materialiai ieškovę rėmė iki jos pilnametystės tiek, kiek buvo priteista, tačiau, ieškovei sulaukus pilnametystės, atsakovas prie jos išlaikymo jokia forma neprisideda, su ieškove nebendrauja. Ieškovės išlaikymu rūpinasi ieškovės motina R. T.. Ieškovė yra abiturientė, ji užimta visą dieną, be to, ji kiekvieną dieną turi atlikti gimnazijoje užduotas užduotis, o tai trunka 2–3 val. Siekdama gerai pasiruošti abitūros egzaminams, visapusiškai tobulėti kaip asmenybė, ieškovė po pamokų lanko būrelius, papildomai rengiasi egzaminams savaitgaliais. Atsižvelgiant į tai, ji neturi net teorinės galimybės dirbti ir savęs materialiai išlaikyti, todėl jai būtina tėvų parama. Ieškovė nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu negauna jokių pajamų, pati savęs išlaikyti negali, todėl jai būtina parama. Kiekvieną mėnesį jos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 500 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui (100 Eur), rūbams (80 Eur), avalynei (50 Eur), telefono sąskaitos papildymui (10 Eur), higienos ir mokymosi priemonėms (60 Eur), laisvalaikiui (40 Eur), komunaliniams mokesčiams (70 Eur). Be to, kadangi ieškovė serga bronchine astma ir turi akių alergiją, jai reikalingos lėšos vaistams (30 Eur) ir kitoms reikmėms (60 Eur). Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio ieškovė ruošiasi mokytis (duomenys neskelbtini) kolegijoje burnos higienos specialybės, mokslo trukmė 3 metai, 1 metų mokslo kaina 2 030 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.3. Teismas nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį, teismo vertinimu, neatitinka atsakovo finansinių galimybių. Nustatyta, kad atsakovas turi sveikatos problemų, jam nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2021 m. sausio 20 d. nustatytas 35 proc. darbingumas. Nors atsakovas teigia, kad negali dirbti, tačiau šias jo nurodytas aplinkybes paneigia tai, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovui nustatytas darbingumo procentas visiškai eliminuoja jo galimybes įsidarbinti ir sudaro pagrindą iš esmės atleisti nuo pareigos išlaikyti savo pilnametį vaiką, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, motyvuojant bloga sveikatos būkle. Tai, kad atsakovas nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, rodo, kad jis neišnaudoja visų galimybių dirbti bei gauti pajamų.

4.4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovui nustatytą darbingumą, į jo turimus finansinius įsipareigojimus bei išlaikytinių skaičių (turi vieną nepilnametę dukrą), į ieškovės gaunamas pajamas bei trečiojo asmens galimybes teikti išlaikymą pilnametei dukrai, padarė išvadą, kad siekiant pusiausvyros tarp atsakovo galimybių bei būtinybės stengtis dėl vaiko gerovės ir vaiko poreikių, iš atsakovo priteistinas išlaikymas ieškovei po 100 Eur nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d., t. y. kol ji mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą. Prašymo dalis priteisti išlaikymą, iki ieškovė mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra bus ne vyresnė negu 24 metų, atmestina, kadangi duomenų, įrodančių, kad ieškovė mokysis ir po 2020 m. rugpjūčio 4 d., byloje pateikta nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Motyvuose teismas sutiko, kad ieškovei reikalinga parama, kol ji mokosi mokykloje, tačiau prašomas priteisti išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį, teismo vertinimu, neatitinka atsakovo finansinių galimybių, nes atsakovas turi sveikatos problemų, jis gauna minimalias pajamas. Tačiau atsakovas, ieškovės žiniomis, turi kitų, viešai nedeklaruojamų pajamų, dirba nelegaliai – prekiauja žuvimi, tačiau teismas, skubotai išnagrinėjęs bylą, šių aplinkybių nesiaiškino.

5.2. Apeliantė nurodė, kad teismas neišklausė trečiojo asmens bei liudytojų, kuriuos ieškovė norėjo atsivesti į posėdį, pozicijų. Trečiasis asmuo bei liudytojai galėjo patvirtinti, kad ieškovė šiuo metu neturi jokių galimybių pati išsilaikyti ir jai būtina pagalba, tačiau šių aplinkybių teismas neanalizavo.

5.3. Apeliantė pažymėjo, kad atsakovas, būdamas pakankamai jauno amžiaus (jam nėra net 40 metų), visiškai nesistengia dirbti oficialiai, piktybiškai atsisakė padėti ieškovei ir teismo posėdžių metu nurodė, kad išlaikymo nemokės.

5.4. Apeliantė pažymi, kad ieškovės nurodyta išlaikymo suma nėra labai didelė ir iš esmės nepakankama jai pragyventi, tačiau ieškovė atsižvelgia į atsakovo ir trečiojo asmens gaunamas pajamas, į tai, kad ji, kai pradės mokytis aukštojoje mokykloje, turės galimybių pati užsidirbti ir tuo prisidėti prie savo išlaikymo, todėl didesnio išlaikymo nereikalauja.

6. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinio skundo reikalavimus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nors apeliantė nurodo, kad „atsakovas, ieškovės žiniomis, turi kitų, viešai nedeklaruojamų pajamų, dirba nelegaliai – prekiauja žuvimi“, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais (nes tokių aplinkybių ir nėra, atsakovas niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje).

6.2. Apeliantė nurodė, kad teismas neišklausė trečiojo asmens ir liudytojų, kuriuos ieškovė norėjo atsivesti į posėdį, pozicijų. Pažymima, kad trečiasis asmuo nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, nors ieškinys buvo įteiktas, apie teismo posėdžio datą ir laiką taip pat buvo žinoma. Neteikė jokių prašymų. Darytina išvada, kad trečiasis asmuo buvo neaktyvus ir nesidomėjo proceso eiga, todėl nebuvo jokio pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą trečiajam asmeniui neatvykus į teismo posėdį, be to, ieškovės pusė sutiko, kad byla būtų nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

6.3. Ieškovė nepateikė jokių įrodomų, kad ji jau studijuotų arba kad ji yra įstojusi į aukštąją mokyklą, tačiau dar nestudijuoja. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie tai, ar ieškovė kreipėsi prašydama paskolos studijoms.

6.4. Atsakovas pažymi, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nenurodė, nepaaiškino, dėl kokių aplinkybių trečiasis asmuo, būdama sveika, dirba tik puse etato už mažesnį nei minimalųjį atlyginimą.

6.5. Atsakovas pažymi, kad ieškovė turėtų riboti savo norus, atsižvelgiant į atsakovo ir į jos motinos turtinę / finansinę padėtį. Ieškovė nurodė, kad jai išlaidoms per mėnesį reikia 500 Eur. Tuo tarpu atsakovo gaunamos pajamos nesiekia nė 300 Eur, o trečiojo asmens pajamos viršija tik 300 Eur.

7. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, ir tą ieškinio dalį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

7.1. Atsakovo nuomone, ieškovė porą ar kelias valandas per savaitę galėtų padirbėti ir užsidirbti lėšų savo reikmėms tenkinti.

7.2. Apeliantas supranta, kad ieškovei yra reikalingos lėšos kaip ir kiekvienam žmogui, tačiau, atsižvelgiant į apelianto ir ieškovės motinos finansinę padėtį, ieškovė pati turėtų pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokslams.

7.3. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, atsakovo turtinė padėtis yra analogiška kaip ir ieškovės. Tuo tarpu ieškovė kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio mėnesio gauna po 100 Eur (išmoką vaikui), minėtą sumą ji gaus ir studijuodama dieninėse studijose, jeigu studijuos. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog ji planuoja studijuoti ir nurodė studijų kainą, tačiau nieko nepasisakė, ar kreipsis į studijų fondą, prašydama gauti finansavimą studijoms. Be to, gerai besimokančiam studentui studijos yra nemokamos.

7.4. Ieškovė teismui nurodė, kad jai reikalinga 500 Eur išlaidoms kas mėnesį, tačiau ieškovė visiškai niekuo šių išlaidų nepagrindė. Taip pat teismui nepateikė duomenų, kad jai kas mėnesį teta duoda po 100 ar 200 Eur. Tai buvo tik žodiniai niekuo nepagrįsti „įrodymai“, kuriais teismas rėmėsi, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą. Pažymima, kad teismui nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų apie ieškovei nustatytas ligas, reikalingus vaistus.

7.5. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime motyvavo, jog nors atsakovas turi tik 35 procentų darbingumą, nereiškia, kad negali dirbti, aplinkybė, kad atsakovas trumpą laiką dirbo, tik įrodo, kad jis gali dirbti. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau jis buvo priimtas tik laikinai vietoje atostogaujančio darbuotojo. Tuo tarpu atsakovo su tokia ligos diagnoze ir tokiu darbingumu niekas į darbą nepriima.

7.6. Atsakovas nurodo, kad būdamas sveikas ir darbingas jis tikrai prisidėtų prie ieškovės išlaikymo, dirbtų, jei tik galėtų, tačiau atsakovo labai prasta sveikata to neleidžia. Be to, jis turi 1 vieną išlaikytinį (nepilnametį vaiką) ir neturi realių galimybių teikti ieškovei paramos, nes jam pačiam yra reikalinga parama.

8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

8.1. Ieškovė pažymi, kad nors atsakovas teigė, jog ieškovė galėtų dirbti nors kelias valandas per savaitę, tačiau iš tiesų ji, ruošdamasi valstybiniams egzaminams, kurių rezultatai nulems visą jos tolesnę ateitį, neturi galimybės dirbti, be to, sudėtinga būtų susirasti tokį darbdavį, kuris sutiktų įdarbinti ieškovę kelioms valandoms per savaitę. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat turi turėti galimybę pailsėti, tinkamai pasiruošti mokslui.

8.2. Ieškovė pažymi, kad apeliantas jau seniai yra darbo rinkoje ir tik jo nesugebėjimas tinkamai savimi pasirūpinti sudarė tokią turtinę padėtį, kuri iš esmės yra formali ir deklaruojama, o ne reali. Apeliantas, būdamas iš dalies darbingas (35 proc. darbingumas), gali dirbti nesunkius darbus. Be to, apeliantas bylos nagrinėjimo metu buvo nurodęs, kad jis moka paskolą fiziniam asmeniui, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu tas fizinis asmuo jam paskolą suteikė.

8.3. Apeliantas nurodo, kad prabangu kas mėnesį pirkti rūbų už 80 Eur, avalynės už 50 Eur, laisvalaikiui skirti 40 Eur, taip pat akcentuoja gaunamą ieškovės pašalpą (100 Eur). Ieškovė pažymi, kad pašalpa gaunama vien dėl to, kad apeliantas neprisideda prie savo dukros tinkamo aprūpinimo. Be to, ieškovė yra jauna mergina, jai būtini tinkami rūbai.

8.4. Ieškovė pažymi, kad ji gauna nemažą paramą iš savo mamos sesers – tetos, kuri yra jos krikšto mama ir nuolat padeda finansiškai, tačiau jos (krikšto mamos) pozicijos niekas neleido išklausyti, niekas neišklausė ir trečiojo asmens pozicijos. Teismas rėmėsi tuo, kad tuo metu buvo įvestas karantinas, byloje galėjo dalyvauti ne daugiau nei trys asmenys ir visi ieškovės atstovo prašymai išklausyti liudytojus, trečiąjį asmenį buvo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo atsakovo pilnametei dukrai priteisimo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

12. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

13. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą papildomai pateikė – pažymėjimą, patvirtinantį, jog jis yra registruotas užimtumo tarnyboje. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo priėmimo

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, jog nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pasirašė apeliantės atstovas R. V., vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis sprendimas ieškovei buvo išduotas ją atstovauti tik pirmosios instancijos teisme. Ieškovės atstovas, neturėdamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus sprendimo, kuriuo ieškovei būtų suteikta antrinė teisinė pagalba apeliacinėje instancijoje, neturėjo teisėto pagrindo surašyti ir paduoti ieškovės vardu apeliacinio skundo.

15. Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovei V. V. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

16. 2020 m. rugsėjo 25 d. teismui buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis ieškovės atstovo įgaliojimus apeliacinės instancijos teisme. 2020 m. rugsėjo 29 d. advokatas R. V. pateikė 2020 m. liepos 10 d. sutartį dėl teisinės pagalbos, sudarytą su ieškove V. V. dėl jos atstovavimo parengiant apeliacinį skundą dėl išlaikymo priteisimo.

17. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje nurodyti ieškovės apeliacinio skundo trūkumai yra ištaisyti, todėl skundas gali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

18. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Teismų praktikoje išskirtinos tokios išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.

19. Tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė, t. y., sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, reikia atsižvelgti į tai, ar vaikas atitinka nurodytus kriterijus. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui, turi būti įvertinti vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Taigi ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.

20. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

21. Taigi, atsakovas turi pareigą padėti ieškovei įgyvendinti jai teisę siekti išsilavinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė V. V. skundžiamo sprendimo priėmimo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje IV a (dvyliktoje) klasėje. Apelianto R. V. teigimu, ieškovė galėtų dirbti kelias valandas per savaitę ir pati užsidirbti pinigų savo poreikiams tenkinti. Tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog vidurinio išsilavinimo ir jokios kvalifikacijos ar patirties neturinčiam vidurinės mokyklos moksleiviui įsidarbinti yra sunku, nes ieškovė privalo lankyti pamokas, papildomai ruoštis baigiamiesiems abitūros egzaminams.

22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nebaigusio vidurinės mokyklos, neturinčio kvalifikacijos ir patirties pilnamečio vaiko galimybės gauti darbą ir išlaikyti save yra tokios pat menkos, kaip ir nepilnamečio moksleivio. Ir nors prie ieškovės išlaikymo prisideda ieškovės mama, mamos sesuo ir ji nuo 2020 m. vasario iki 2020 m. gegužės kiekvieną mėnesį gavo po 100,23 Eur iš (duomenys neskelbtini), tačiau šios pajamos nėra pakankamos, be to, tėvų prievolė teikti paramą pilnamečiam vaikui yra tęstinio pobūdžio, ieškovei tapus pilnametei, jos būtinieji poreikiai nesumažėjo, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuolatinių pajamų, kurios būtų pakankamos tenkinti kasdieniniams poreikiams, ieškovė neturi.

23. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apelianto R. V. argumentus, jog jei ieškovė mokytųsi labai gerai, ji galėtų studijuoti nemokamai arba kreiptis į studijų fondą, prašydama jai suteikti finansavimą studijoms. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentams, jog pažangus mokymasis ir labai geri žinių įvertinimai suteikia galimybes siekti išsilavinimo, mokant mažesnę studijų kainą arba studijuojant nemokamai, tačiau nagrinėjamu atveju išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas, iki kol ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) pirmojoje gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, todėl spręsti klausimą dėl finansinio poreikio, ieškovei įgijus vidurinį išsilavinimą, nėra teisinio pagrindo.

24. Pažymėtina, kad nors atsakovas nepripažįsta savo pareigos teikti dukrai materialinį išlaikymą, iki ji mokosi vidurinėje mokykloje, tačiau teisėjų kolegija mano, jog egzistuoja viena iš sąlygų (išlaikymo poreikis) spręsti išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo klausimą pagal CK 3.192¹ straipsnį.

25. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo antrosios sąlygos – dėl atsakovo galimybių teikti ieškovei išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 100 Eur, – vertinimu. Ieškovės apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą ir nustatydamas jo dydį, neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo turtine padėtimi. Ieškovės nuomone, atsakovas, nors ir yra iš dalies darbingas, gali dirbti, be to, jos žiniomis, atsakovas gauna nelegalių pajamų. Atsakovo teigimu, dėl didelių sveikatos problemų jis dirbti negali, gauna tik neįgalumo pensijos 296 Eur kas mėnesį, kitų pajamų, registruotino kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su sugyventine jai priklausančiame būste (prisideda prie būsto išlaikymo), be to, augina nepilnametę dukrą.

26. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

28. Byloje ginčo neiškilo, jog ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog paskutiniu laikotarpiu (nuo 2020 m. vasario iki 2020 m. gegužės mėnesio) ieškovės gaunamos pajamos yra apie 100,23 Eur, t. y. gaunami pinigai iš (duomenys neskelbtini) ja rūpinasi ir išlaiko jos mama R. T., taip pat padeda mamos sesuo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo, t. y. jos tėvo R. V., 250 Eur dydžio materialinę paramą.

29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiaiškino aplinkybių, jog, ieškovės žiniomis, atsakovas turi kitų, viešai nedeklaruojamų pajamų, dirba nelegaliai – prekiauja žuvimi. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Nors civiliniame procese yra įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, tačiau ši civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principų išimtis neturi būti absoliutinama, kad ši išimtis netaptų taisykle visoms šeimos santykių byloms, juolab tais atvejais, kai bylos dalyviai yra pilnamečiai asmenys.

30. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad, ginčo atveju nustatant priteistino paramos dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvo turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Taigi, byloje pateiktas atsakovo neįgaliojo pažymėjimas patvirtina apie 296,77 Eur atsakovo gaunamas „Sodros“ išmokas. Byloje esantys registrų duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas kartu su sugyventine augina nepilnametę dukrą, kuriai taip pat reikalingas išlaikymas, tačiau pažymėtina yra tai, jog tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

31. Vertindamas ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad atsakovas gali dirbti nesunkius darbus, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams, kad nors byloje esantys duomenys apie atsakovo sveikatos sutrikimus rodo, kad šiuo metu apribotos atsakovo galimybės dirbti, tačiau, įvertinus tai, kad bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100 proc., nėra pagrindo spręsti, kad atsakovui nustatytas 35 procentų darbingumas visiškai eliminuoja jo galimybes įsidarbinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. atsakovas gavo atlyginimą iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, o laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo iš esmės atleisti nuo pareigos išlaikyti savo pilnametį vaiką, motyvuojant bloga sveikatos būkle ir negalėjimu dirbti. Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų, atsakovas tik nuo 2020 m. liepos 3 d. užsiregistravo užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad atsakovas nebuvo neišnaudojęs visų galimybių dirbti bei gauti pajamų siekiant užtikrinti vaiko poreikius ir jo gerovę.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovo teiginius, kad, prašydama iš atsakovo priteisti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį, ieškovė nepagrindė šių išlaidų jokiais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus vertina kritiškai ir pažymi, kad nebūtina detaliai įrodinėti elementarių ieškovės išlaidų maistui, rūbams, avalynei, telefono sąskaitos papildymui, higienos ir mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, komunaliniams mokesčiams, kadangi nurodyta išlaidų suma, atsižvelgiant į visuotinai žinomas kainas, nėra neprotingai didelė, yra objektyviai pagrįsta. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, orientacinį minimaliosios mėnesinės algos dydį, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl paramos reikalingumo bei dydžio.

33. Taigi, esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog atsakovas, įvertinus jo turtinę padėtį, neturi galimybių teikti ieškovės prašomos 250 Eur dydžio paramos, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas 100 Eur, kuriuos iš atsakovo priteisė pirmosios instancijos teismas, turi galimybę teikti. Tai, kad apeliantas su sutuoktine turi kreditinių įsipareigojimų bankams, nelaikytina apelianto turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, kadangi tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

34. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams. Nagrinėjamu atveju nepateisinama situacija, kai, vienam tėvui teikiant išlaikymą, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2006). Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms.

35. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išsamiai įvertino tiek apelianto, tiek ieškovės bei jo motinos turtinę padėtį, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, todėl pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovo dukrai 100 Eur kas mėnesį paramą.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog ieškovė ir atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

35. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies. Apeliaciniuose skunduose iš esmės nėra argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Pažymėtina, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.