Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-14075-1107/2022 pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti apeliantei įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus skolininko įpėdiniams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nustatyta, kad apeliantė ir Č. S. 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarė Sutartį, kuria skolininkui buvo nustatytas 800 Eur kredito limitas su 18 procentų metine palūkanų norma nuo panaudoto kredito sumos. Sutarties termino pabaiga – 2023 m. rugsėjo 30 d., mokėjimo diena – 16 kalendorinio mėnesio diena. Sutartyje nurodytas sąskaitos, nuo kurios nurašomos piniginės lėšos, numeris. Č. S. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Kartu su pareiškimu apeliantė pateikė 2022 m. gegužės 17 d. sudarytą skolos paskaičiavimo dokumentą. Jame nurodyta, kad negrąžinto kredito likutis sudaro 550 Eur, nesumokėtos palūkanos – 45,92 Eur. Bendra palikėjo skola – 595,92 Eur. Nekilnojamojo turto registre palikėjo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas).

15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

16. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Č. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena, remiantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorių reikalavimus bei trejų metų naikinamasis terminas šiam veiksmui atlikti. Nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini) (įskaitytinai). Byloje ginčo dėl to, kad kreditorė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, nėra. Kreditorė, prašydama atnaujinti praleistą terminą, į teismą su pareiškimu kreipėsi 2022 m. gegužės 30 d., t. y. kai terminas jau buvo praleistas daugiau nei metus.

17. Tiek pareiškime dėl termino atnaujinimo, tiek atskirajame skunde nurodoma, kad kreditorė neturėjo galimybės savalaikiai sužinoti apie skolininko mirtį, kadangi, vadovaujantis Sutartimi, įmokos buvo nurašomos nuo skolininko sąskaitos be atskiro skolininko įspėjimo ir tol, kol jos yra dengiamos, nekyla poreikis tikrinti duomenų apie skolininką. Kreditorė teigia, kad apie skolininko mirtį ji nebuvo niekaip informuota, įpėdiniai apie tai nepranešė, o apie šią aplinkybę sužinojo tik 2021 m. birželio mėn., t. y. tuomet, kai jau buvo praleistas trijų mėnesių terminas. Dėl šių priežasčių, kurios yra objektyvios ir nėra nulemtos kreditorės pasyvumo, yra pagrindas atnaujinti jai praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Be to, kreditorė nurodo, kad sprendžiant dėl termino atnaujinimo yra svarbios tik aplinkybės, buvusios termino eigos metu (trijų mėnesių laikotarpyje), o ne po jo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.

18. Pažymėtina, kad įstatymas nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą konkrečioje byloje sprendžia teismas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, spręsdamas, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam atlikti nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą minėto straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

19. CPK 576 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareiškimas turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti.

20. Nors kreditorė teigia, kad iki tol, kol buvo automatiškai nurašomos lėšos iš skolininko banko sąskaitos ir dengiamos įmokos, jai nebuvo pareigos tikrinti duomenis apie skolininką ir dėl to ji objektyviai negalėjo sužinoti apie jo mirtį, tačiau nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis)

21. Pažymėtina, kad kreditorės pateikti įrodymai iš esmės apsiriboja tik Sutartimi, taip pat kreditorės 2022 m. gegužės 17 d. parengtu skolos paskaičiavimo dokumentu, kuriame atsispindi tik skolininko negrąžinto kredito likutis ir palūkanos, tačiau jokie duomenys apie tai, kada ir kokie skolininko mokėjimai kreditorei buvo atlikti (duomenys iš skolininko sąskaitos dėl nurašytų lėšų dydžio ir laikotarpio) teismui nepateikti.

22. Atskirajame skunde nurodoma, kad remiantis su skolininku sudarytos Sutarties 11.4 ir 12.2 punktų nuostatomis įmokos buvo nurašomos nuo skolininko sąskaitos be atskiro skolininko įspėjimo ir skolininko sąskaitoje turi būti reikiama suma įsipareigojimams pagal kredito sutartį įvykdyti.

23. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas vien tik šiuos kreditorės deklaratyviai nurodomus teiginius, neturi pagrindo daryti pagrįstos išvados, kad skolininko mirties momentu ir trys mėnesiai po to, skolininko sąskaitoje iš tiesų buvo pakankamas lėšų likutis įmokoms pagal Sutartį dengti ir kreditorei nekilo pareiga veikti aktyviai ir domėtis skolininku, kas, be kita ko, būtų leidę kreditorei nustatyti ir skolininko mirties faktą, taigi ir savalaikiai įgyvendinti teisę pareikšti jo įpėdiniams kreditorinį reikalavimą per trijų mėnesių terminą.

24. Visuma nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino praleidimo priežastys nebuvo nulemtos kreditorės objektyvaus negalėjimo laiku sužinoti apie skolininko mirtį, tačiau pačios kreditorės pasyvumo (CPK 185 straipsnis).

25. Kreditorė yra juridinis asmuo, kuriam yra taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartai. Kreditorė, kaip institucija (bankas), be kita ko, teikianti vartojimo kreditų suteikimo paslaugą, taip pat yra prisiėmusi ir pareigą tinkamai organizuoti savo darbą, administruoti paslaugų gavėjų įsiskolinimus, operatyviai ir aktyviai inicijuoti skolų priteisimo ir išieškojimo procesus, taip pat ir pareigą domėtis pasikeitusiais paslaugų gavėjų duomenimis, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Būtent kreditorės veiklos pobūdis lemia jos pareigą domėtis skolininkais, kad laiku būtų sumokėti įvairūs mokėjimai. Tai, kaip kreditorė tą daro, organizuoja savo darbą, išimtinai priklauso nuo jos valios ir pasirinkto veikimo modelio, tačiau tokiu atveju su tuo susijusių pasekmių rizika taip pat tenka jai pačiai.

26. Nors apeliantė nurodo, kad niekas iš palikėjo turto paveldėtojų nesikreipė į ją ir ji nežinojo apie skolininko mirtį, tačiau pažymėtina tai, kad pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), kadangi įpėdiniams nenustatyta pareiga ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018). Apeliantė turėjo pareigą domėtis skolininku, ir paaiškėjus, kad jis mirė, laiku informuoti palikėjo įpėdinius. Būtent subjektui, užsiimančiam veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, yra taikomi ir griežtesni atsakomybės standartai, todėl konstatuotina, kad termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežastis – nežinojimas apie skolininko mirtį – negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi.

27. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai taip pat gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

28. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad kreditorė per įstatyme nustatytą terminą būtų informavusi suinteresuotus asmenis ar palikimo atsiradimo vietos notarą, arba kitu būdu išviešinusi savo reikalavimo teisės egzistavimo faktą ir (ar) jos dydį.

29. Apeliantė taip pat nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką turi būti vertinamos tik termino praleidimo priežastys, buvusios termino eigos metu, t. y. trijų mėnesių laikotarpyje, o ne po to. Todėl, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ir tą aplinkybę, kad pareiškėja iki kreipimosi į teismą dienos terminą buvo praleidusi daugiau nei metus.

30. Nors apeliacinės instancijos teismas ir sutinka, kad turi būti vertinamos termino eigos metu buvusios priežastys, tačiau pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo, įvertinus tai, kad įstatymas numato ir trejų metų naikinamąjį terminą, kuris negali būti atnaujinamas ir dėl ko kreditorius apskritai prarastų teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą įpėdiniams, darytina išvada, kad šiuo atveju aktualus ir laikotarpis bei kreditorės elgesys po trijų mėnesių termino praleidimo iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo dienos. Tokią poziciją pagrindžia ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

31. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti termino praleidimo laikotarpio, t. y. tos aplinkybės, kad kreditorė į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik 2022 m. gegužės 30 d., taigi daugiau nei po metų, kas šiuo atveju negali būti laikoma protingu terminu, įvertinus ir tai, kad kreditorė apie skolininko mirtį sužinojo dar 2021 m. birželio mėn., t. y. tuo metu kai terminas buvo praleistas dar gana nežymiai. Apeliantė priežasčių, kodėl ji tokį ilgą laiko tarpą delsė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo, nenurodė, o termino praleidimo priežastis iš esmės grindė tik tuo, kad ji nebuvo informuota apie skolininko mirtį ir pati to laiku negalėjo sužinoti, dėl ko jau anksčiau šioje nutartyje pasisakyta ir šie pareiškėjos teiginiai atmesti kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams mirusio skolininko įpėdiniams pareikšti.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, taip pat po to, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo apeliantės valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pareikšti kreditorinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytas apeliantės delsimas kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo, taigi ir dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, nėra suderinamas su juridiniam asmeniui taikomais aukštesniais atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartais, todėl pareiškėjos nurodomos priežastys, dėl kurių praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą kreditoriniams reikalavimams skolininko įpėdiniams pareikšti.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi, atmesdamas pareiškėjos pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, tinkamai vadovavosi teismų praktika bei taikė ir aiškino proceso teisės normas bei pagrįstai vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalį ir atnaujinti praleistą terminą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

35. Suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje dėl jų atlyginimo nepasisako.

36. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.