- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-1259-480/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Hausas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Akunita“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4437-887/2020 pagal ieškovo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Akunita“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Ad legem“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hausas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Akunita“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Ad legem“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama 2019 m. kovo 31 d. atliktą įskaitymą pripažinti negaliojančiu, taikant restituciją iš atsakovės priteisti 623,46 Eur sumą, taip pat priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovės BUAB „Akunita“ ieškinį atsakovei UAB „Hausas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
3. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi UAB „Akunita“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 6 d.
4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės BUAB „Akunita“ ieškinys atsakovei UAB „Hausas“ neteismingas Alytaus apylinkės teismui.
5. Teismas pažymėjo, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį ieškovei neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį pagal teismingumą Kauno apygardos teismui nagrinėti bankroto byloje Nr. eB2-871-324/2020.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė BUAB „Akunita“ prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti, ginčą nagrinėti Alytaus apylinkės teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Naujausioje teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatas išaiškinta, jog įstatymų leidėjas šias specialiąsias teismingumo taisykles įtvirtino tik teisme jau iškeltų ir (ar) pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje esančių bylų atžvilgiu, o nemokaus juridinio asmens kitiems asmenims naujai reiškiamiems reikalavimams nustatyta išimtis netaikytina.
6.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnyje įtvirtinta, jog ieškinys juridiniam asmeniui pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Atsakovės buveinė yra Alytuje, todėl ginčas teismingas Alytaus apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kaip neteismingą apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.
10. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
11. CPK 25 straipsnyje nustatyta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio kodekso nustatyta tvarka. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai (CPK 27 straipsnio 9 punktas).
12. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
13. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis JANĮ, kurio 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, taikė JANĮ 29 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose nemokiam juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs tas juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.
14. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020, įvertinęs minėtos normos turinį, pažymėjo, jog įstatymų leidėjas šias specialiąsias teismingumo taisykles įtvirtino tik teisme jau iškeltų ir (ar) pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje esančių bylų atžvilgiu, o nemokaus juridinio asmens kitiems asmenims naujai reiškiamiems reikalavimams nustatyta išimtis netaikytina. Šiuo atveju nėra pagrindo paminėtą JANĮ 29 straipsnio normą aiškinti plečiamai, nes joje konkrečiai nurodoma, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nėra užuominų dėl paties nemokaus asmens naujai reiškiamų kitiems asmenims reikalavimų teismingumo. Vadinasi, tokiu atveju nemokaus asmens paduodamo ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias CPK taisykles, o specialusis reglamentavimas, numatytas jau iškeltoms ir (ar) nagrinėjamoms byloms, kuriose nemokus asmuo yra pareiškęs turtinius reikalavimus kitiems asmenims, netaikytinas.
15. Taigi apibendrinus, darytina išvada, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, o yra skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iškeltų) bylų perdavimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020). Nemokaus juridinio asmens paduodamo ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias CPK taisykles, o specialusis reglamentavimas, numatytas jau iškeltoms ir (ar) nagrinėjamoms byloms, kuriose nemokus asmuo yra pareiškęs turtinius reikalavimus kitiems asmenims, netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-561-881/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-641-370/2020).
16. Nagrinėjamu atveju byla pagal ieškovės BUAB „Akunita“ ieškinį dar nepradėta, o pirmosios instancijos teismas sprendė tik ieškovės ieškinio priėmimo klausimą (ieškinys teismui pateiktas 2020 m. birželio 22 d., o bankroto byla ieškovei iškelta dar 2019 m. lapkričio 25 d.), todėl toks ieškinys nagrinėtinas pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles (CPK 26, 29, 30 straipsniai), o ne pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas (nemokumo (bankroto) bylą iškėlusiame teisme).
17. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį atsisakė priimti, nurodęs, jog byla neteisminga Alytaus apylinkės teismui, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.