- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-1228-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00811-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Rita Kisielienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- Elektrėnų savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslinęs ieškinį prašė: panaikinti Elektrėnų rajono savivaldybės administracijos 2017-11-06 sprendimą Nr. 03.2-13-1718 ir 2017-11-07 sprendimą Nr. 03.2-20-1719 ir įpareigoti Elektrėnų rajono savivaldybės administraciją pašalinti Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus A. J. publikaciją iš interneto svetainės www.elektrėnai.lt ir Elektrėnų savivaldybės Facebook paskyros, ir visose informavimo priemonėse, kuriose buvo paskelbta Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos A. J. publikacija, viešai paneigti ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją bei viešai atsiprašyti; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2000 Eur dydžio neturtinę žalą; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. spalio 23 d. Elektrėnų savivaldybės interneto svetainėje buvo paskelbta publikacija „Kalėdinis stebuklas tęsėsi neilgai“. Ši publikacija tą pačią dieną taip pat buvo paskelbta internetinėje naujienų mainų platformoje www.etaplius.lt, taip pat 2017 m. spalio 24 d. - Elektrėnų savivaldybės Facebook paskyroje, 2017 m. spalio 27 d. - savaitraštyje „Elektrėnų kronika“. Paskelbtose publikacijose atsakovo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vardu A. J. viešai apkaltino ieškovą, (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininką, padarius žalą vaikui, apšmeižus Vaiko teisių apsaugos specialistus, savo liudijimu suklaidinus teismą. Publikacijoje viešai paskelbti teiginiai yra melagingi, neatitinka tikrovės. Tokia A. J., kaip Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos, per visuomenės informavimo priemones išplatinta nuomonė dėl (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininko dalyvavimo civilinėje byloje, jo paaiškinimų vertinimo, ne tik neatitinka tikrovės, bet ir žemina ieškovo garbę ir orumą, taip pat jo atstovaujamos (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės dalykinę reputaciją, bei pakerta pasitikėjimą tiek ieškovu kaip asmeniu, tiek kaip (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininku.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nurodo, kad buvo pažeista jo garbė ir orumas, vartojamos sąvokos „neteisėti Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmai“, „dėl atsakovo veiksmų sugadinta (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės reputacija, pakirstas nepasitikėjimas juo“, „ieškovas patyrė didelius išgyvenimus“ ir t. t. Visi šie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiomis faktinėmis ir juridinėmis aplinkybėmis, įrodymais. Nėra pateikta įrodymų, kaip konkrečiai buvo išreikštas nepasitikėjimas Ieškovu, kokių nuostolių jis patyrė, kaip pasireiškė jo išgyvenimai, kokius neteisėtus veiksmus padarė atsakovė. Be to, ieškovas nepateikė Elektrėnų savivaldybės administracijai CK 2.24 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto paneigimo, kurį atsakovė turėjo išspausdinti. Ieškovo reikalavo paneigti paskleistą informaciją ir ją pašalinti, jo atsiprašyti, įvertinti Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos A. J. elgesį, tačiau neįvykdyta imperatyvi įstatymo nuostata – nepateiktas surašytas paneigimas, kurį atsakovė turėjo išspausdinti ir kartu atsiprašyti ieškovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo valstybei priteista 17,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas išsakė kritiką ieškovo atžvilgiu, tačiau ja buvo siekiama ne pažeminti ieškovą, o atkreipti visuomenės dėmesį į su vaiko teisėmis susijusius klausimus, į tai, kad vaiko teisių pasauga patikėta specialistams. Publikacijoje nurodytos aplinkybės, kad ieškovas sumenkino socialinių darbuotojų darbą, o Vaiko teisių apsaugos specialistus šmeižė buvo paremta dienraštyje „Elektrėnų Kronika“ 2016-12-29 publikuotame straipsnyje „Kalėdinis stebuklas: dukra sugrąžinta tėveliams“ (toliau – ir Straipsnis) ieškovo išsakyta pozicija, jog vaiko teisių apsaugos pareigūnės vengė bendradarbiauti ir siekė apriboti šeimos siekį susigrąžinti dukrą bei prieš tėvus liudijo teisme ir buvo atsakas į šią Straipsnio dalį. Nuomonė gali būti pripažinta pažeidžiančia garbę ir orumą, jei ji yra nepagrįsta faktiniais duomenimis ir pramanyta. Nuomonės faktiniam pagrindui nustatyti nebūtina nurodyti, kad tai, ką teigia atsakovas, yra tiesa. Svarbu nustatyti, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą pareikštai nuomonei susidaryti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą nuomonei susiformuoti. Kitas kriterijus, leidžiantis nustatyti teisingą santykį tarp atsakovo saviraiškos laisvės ir ieškovo teisės į garbės ir orumo gerbimą, yra tai, ar išsakyta nuomonė buvo etiška ir sąžininga. Atsakovas nevartojo ieškovą įžeidžiančių žodžių, jis pateikė savo subjektyvų jam žinomų faktinių aplinkybių vertinimą, jo išsakyti teiginiai nesudaro pagrindo eiliniam žmogui spręsti, kad tai yra neginčytinas faktas, greičiau tai yra suprantama kaip atsakovo siekis atkreipti visuomenės dėmesį į jautrius vaikų teises liečiančius klausimus, nuomonė buvo išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant nemažai materialinių ir procesinių teisės normų, nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstu – jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Dėl išvardintų priežasčių skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys turi būti patenkintas visiškai.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė jokių procesinių ir materialinių teisės normų, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šių kategorijų bylose ir tenkino visus ieškovo procesinius prašymus: prijungė prie bylos visus ieškovo teiktus įrodymus, apklausė visus ieškovo siūlytus liudytojus, rengė kelis posėdžius, kad visi ieškovo reikalavimai galėtų būti patenkinti, todėl ieškovo teiginiai apie materialinių, o ypač procesinių teisės normų pažeidimus yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
11. Šis ieškinys buvo pateiktas atsakovui Elektrėnų rajono savivaldybės administracijai dėl ieškovo nurodomų pažeidimų metu buvusios Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos A. J. veiksmų. Po institucinio 2018-07-01 pertvarkymo Vaiko teisių apsaugos skyrius ir A. J. nėra Elektrėnų savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys ir jos nesieja jokie pavaldumo santykiai su administracija. Tačiau šiuo atveju nagrinėjama ne dabar esanti situacija, o situacija buvusi ieškovo nurodomu laikotarpiu, todėl Elektrėnų rajono savivaldybės administracija pagrįstai šioje byloje įtrauktas atsakovu.
12. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas pažeidė daugybę materialinių ir procesinių teisės normų, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Tačiau ieškovas konkrečiai nenurodė, kokios materialinės ir procesinės teisės normos priimant sprendimą buvo pažeistos.
13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą įvertino visą byloje esančią medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo skundžiamose publikacijose yra nurodyta ne klaidinanti informacija apie ieškovą, kuri žemina jo garbę ir orumą, bet pateikta buvusios Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos A. J. nuomonė apie G. J. elgesį civilinėje byloje sprendžiant tėvų valdžios ribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Skundžiama publikacija buvo atsakymas į 2016-12-29 straipsnį „Kalėdinis stebuklas: dukra grąžinta tėveliams“, kuriame išreikštas itin kritiškas G. J. požiūris į Elektrėnų savivaldybės socialinės apsaugos įstaigos darbuotojus.
14. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai (įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo metu, 2 straipsnio 36 dalis).
15. Asmens saviraiškos laisvė – tai saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas įtvirtinta ir Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant bylas dėl garbės ir orumo įžeidimo svarbu nustatyti, ar paskleista informacija buvo žinia ar nuomonė, ar asmuo paskleidęs informaciją turėjo tikslą pažeminti asmens garbę ir orumą.
16. Tuometinė Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja A. J. publikacijose nesiekė pažeminti ieškovo garbės ir orumo, pateikė ne neteisingą žinią apie ieškovą, o tiesiog išreiškė savo nuomonę apie konkrečią su jos darbo sritimi susijusia situacija, apie bendruomenių vaidmenį vaikų teisių apsaugos srityje. Publikacijose pateikta nuomonė „Gaila, kad neišmanydamas vaiko teisių apsaugos, teisme liudijo (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas G. J., klaidindamas teismą“, „Ar supranta (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininkas G. J., kokią žalą padarė vaikui?“ yra vaiko teisių apsaugos specialisto nuomonė, o ne žinia apie ieškovą, kuri žemintų jo garbę ir orumą. Iš šių citatų matyti, kad nėra jokių neteisingų žinių, paskleistų apie ieškovą – jis nėra vaiko teisių apsaugos specialistas ar ekspertas, liudijo teisme ne apie savo bendruomenės narį, todėl nėra šiose publikacijose jokios klaidingos informacijos apie ieškovą. Pažymėtina, kad tai tėra A. J. nuomonė. Pastaroji nevartojo ieškovą įžeidžiančių žodžių ir kitaip nepažemino jo garbės ir orumo, bei apklausta bylos nagrinėjimo metu paliudijo, kad tai buvo jos, kaip specialistės, nuomonė ir ji jokiu būdu nesiekė pažeminti ar įžeisti ieškovo.
17. Pažymėtina, kad net pats ieškovas ieškinyje vartojo sąvokas „Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos, per visuomenės informavimo priemones išplatinta nuomonė dėl (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininko“, taigi net pats ieškovas publikacijas laiko nuomone, o ne neteisinga informacija apie ieškovą.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nereikėtų G. J. taikyti viešo asmens statuso dėl buvimo (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininku CK 2.24 str. 6 d. kontekste, nes neva jis liudijo kaip asmuo, nesusijęs su asociacijos veikla, tačiau būtent dėl pirmininko įvaizdžio visuomenėje ir neva reputacijos pablogėjimo buvo pateiktas civilinis ieškinys. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes prieštarauja paties apeliacinio skundo ir ieškinio esmei.
19. Ieškovas nurodo, kad buvo pažeista jo garbė ir orumas, vartojamos sąvokos „neteisėti Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmai“, „dėl atsakovo veiksmų sugadinta (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės reputacija, pakirstas nepasitikėjimas juo“, „ieškovas patyrė didelius išgyvenimus“. Visi šie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes G. J. buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaičiu visuotiniuose rinkimuose toje pačioje Vievio seniūnijoje, kuriai priklauso ir (duomenys neskelbtini) bendruomenė, todėl akivaizdu, kad publikacijos nepadarė žalos jo reputacijai.
20. Ieškovas nepateikė Elektrėnų savivaldybės administracijai CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nurodyto paneigimo, kurį atsakovas turėjo išspausdinti. Ieškovas reikalavo paneigti paskleistą informaciją ir ją pašalinti, jo atsiprašyti, įvertinti Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos A. J. elgesį, tačiau neįvykdyta imperatyvi įstatymo nuostata – nepateiktas surašytas paneigimas, kurį atsakovas turėjo išspausdinti ir atsiprašyti ieškovo. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl paneigimo yra atmetami, nes ieškovas pats nevykdė imperatyvių materialinių teisės normų.
21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog G. J. patirta žala ir jos dydis yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio, nėra aiškus jos apskaičiavimas, nėra jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kad publikacijos padarė žalą ieškovui.
22. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad informacija yra paskleista dideliu mastu, tačiau šis teiginys yra nepagrįstas. Iš atsakovo pateiktos informacijos matyti, kad visi interneto portalai, kuriuos administruoja Elektrėnų savivaldybės administracija, yra nebeaktyvūs ir jokia informacija apie minimas publikacijas nėra prieinama Elektrėnų savivaldybės administracijos lankytojams. Apeliaciniame skunde pateiktos nuorodos yra neveikiančios.
23. Ieškovas civiliniame ieškinyje reikalavo panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos 2017-11-06 sprendimą Nr. 03.2-13-1718 ir 2017-11-07 sprendimą Nr. 03.2-20-1719.
24. Administracinių aktų teisėtumo ir jų panaikinimo klausimus sprendžia administraciniai teismai, kurie yra įsteigti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti, todėl šie ieškovo reikalavimai negali būti civilinio ieškinio objektas. Taigi dėl šių reikalavimų teismas priėmė pagrįstą sprendimą.
25. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ieškinį, nepažeidė jokių materialinių ir procesinių teisės normų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.