- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-1310-538/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- A. P.-L., L. A. P.-L.
- Atsakovas
- Y. L.
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P.-L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. A. P.-L. ieškinį atsakovui Y. L., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės L. A. P.-Lombardo ieškinys atsakovui Y. L., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-06-20 nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės L. A. P.-L. ieškinį atsakovui Y. L., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, nes Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ir spręsti ieškinio reikalavimų. Nutarčiai įsiteisėjus, panaikino 2018-04-13 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Grąžino ieškovei L. A. P.-L. 75 Eur žyminį mokestį, sumokėtą mokėjimo nurodymu 2018-04-10, Liteko sistemoje įskaitytas kodu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.
3. Nurodė, jog . (duomenys neskelbtini) yra paskiausia sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta ir atsakovas šiuo metu gyvena . (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo bendras pareiškimas dėl separacijos 2017-11-24 buvo pasirašytas ir adresuotas . (duomenys neskelbtini) teismui, tokiu būdu ieškovė pripažino . (duomenys neskelbtini) teismo jurisdikciją nagrinėti bylą bei pripažino, kad ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, jog ieškovė iki ieškinio pateikimo (kurio surašymo data nurodyta 2018-04-03) gyveno Lietuvoje ne trumpiau kaip šešis mėnesius. Teismas vadovaudamasis reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio nuostatomis, padarė išvadą, jog Lietuvos Respublikos teismui ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra neteismingas, jurisdikcija nagrinėti ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo klausimą priklauso (duomenys neskelbtini) teismui.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-20 nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškovės L. A. P. – L. ieškinio atsakovui Y. L. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų kaltei pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Grąžinus bylos jurisdikcijos klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prašo teismą įpareigoti atsakovą pateikti į bylą visus ieškovei elektroniniu paštu siųstus ieškovės ir vaiko K. L. lėktuvo bilietus nuo 2017-10-13 iki 2018-04-04.
5. Nurodo, kad nuo vaiko gimimo ji Lietuvoje praleido 501 dieną. Teigia, kad įrodymai ir argumentai neginčijamai patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, nes šalių vaikas turi Lietuvos Respublikos pilietybę, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, Lietuvoje 2015- 06-30 buvo įregistruotas vaiko gimimas ir Lietuvoje deklaruota vaiko gyvenamoji vieta, todėl pagal Reglamentą „Briuselis II bis“ byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisminga Lietuvos teismams. Mano, kad bylą dėl Lietuvoje gyvenančio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo nagrinėjant Italijoje, akivaizdu, kad Italijos teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neatitiks konkrečiai Lietuvoje gyvenančio ir Lietuvoje nuolatinę gyvenamąją vietą turinčio vaiko geriausių interesu. Taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad iki separacijos proceso Italijoje pradžios pagal atsakovo 2018-03-19 pareiškimą ieškovė su vaiku nuo 2017-10-13 nuolat gyvena Lietuvoje, separacijos procesas Italijoje prieštarauja Reglamento „Briuselis II bis“ reikalavimams, nes, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-22 apžvalgoje dėl Tarptautinės ir Europos sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą, bylos, susijusios su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia, yra vienos iš civilinių bylų, kurioms taikomas reglamentas „Briuselis II bis“. Be to, pagal Italijos teisę separacija yra būtina stadija, siekiant nutraukti santuoką, todėl šalių dar lauks atskiras santuokos nutraukimo procesas, taigi separacijos prilyginimas santuokos nutraukimo bylai ir tuo pagrindu ieškinio palikimas nenagrinėtu yra neteisėtas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovės ir šalių nepilnametės dukters nuolatine gyvenamąja vieta yra laikytina (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra nė vieno Reglamento Briuselis Ilbis 3 straipsnyje nustatyto teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nagrinėjamos bylos teismingumas (jurisdikcija) priklausytų Lietuvos Respublikos teismui ir yra bent keli tiesiogiai Reglamento Briuselis Ilbis 3 straipsnyje numatyti teisiniai pagrindai, kurie patvirtina, kad bylos teismingumas (jurisdikcija) priklauso Italijos Respublikos teismui. Pažymi, kad ieškovė dukterį išvežė iš Italijos Respublikos su tikslu nuolat gyventi Lietuvoje be atsakovo ar teismo sutikimo, todėl neteisėto išvežimo atveju, nepilnametė dukra neįgijo ir negalėjo įgyti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, Reglamento Briuselis Ilbis 3 taikymo tikslu. Teigia, kad nagrinėjama byla yra byla su užsienio (tarpvalstybiniu) elementu, todėl klausimai yra spręstini vadovaujantis civilinį procesą ir taikytiną teisę reglamentuojančiais Europos sąjungos ir tarptautiniais teisės aktais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nenagrinėtas kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pirmosios instancijos teismas paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ir spręsti jos ieškinio reikalavimų.
11. Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, iš esmės argumentuoja, kad Lietuvos Respublika yra nuolatinė jos ir dukters gyvenamoji vieta, Lietuvoje yra pragyvenusi daugiau nei 6 mėnesius, be to, atsakovas klaidina teismą, kad pateikė Italijos teismui prašymą dėl serparacijos.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų.
13. Nustatant jurisdikciją dėl ieškinio reikalavimo nutraukti santuoką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. apžvalga ir Tarybos reglamentu Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo (kitaip „Briuselis II bis“), pagal kurį, teismas, gavęs ieškinį, pirmiausia patikrina, ar konkrečioje byloje gali būti taikomas kuris nors iš reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnyje išdėstytų jurisdikcijos pagrindų.
14. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 19 straipsnio 1-3 dalyse nustatytam, kad jeigu tarp tų pačių šalių skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimo negaliojančia, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija. Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose iškeliamos bylos dėl tėvų pareigų to paties vaiko atžvilgiu ir tuo pačiu ieškinio pagrindu, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, savo iniciatyva sustabdo nagrinėjimo procesą, kol nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija. Jeigu nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, teismas, kuriame buvo vėliau iškelta byla, atsisako jurisdikcijos pirmojo teismo naudai.
15. Nustatyta, kad jog . (duomenys neskelbtini) teisme civilinėje byloje Nr. R.G. 3550/2018, kuri buvo pradėta anksčiau nei civilinė byla Lietuvos Respublikos teisme, yra nagrinėjamas klausimas dėl ieškovės ir atsakovo gyvenimo skyrium, taip pat klausimai dėl nepilnametės K. L. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo. Taigi anksčiau nei ieškovė su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismą (2018-04-11), buvo pradėta civilinė byla dėl separacijos . (duomenys neskelbtini) pagal atsakovo 2018-03-19 pareiškimą. Tai patvirtina byloje pateiktas 2018-04-13 Genujos bendrosios kompetencijos teismo pirmininko sprendimas RG. Nr. 3550/2018 dėl teismo posėdžio paskyrimo civilinėje byloje. Reglamento 2201/2003 5 straipsnyje numatyta, kad nepažeisdamas 3 straipsnio, valstybės narės teismas, kuris priėmė sprendimą dėl gyvenimo skyrium, taip pat turi jurisdikciją toki sprendimą pabaigti santuokos nutraukimu, jeigu tai numato tos valstybės narės teisė.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustačius, jog . (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. RG. 3550/2018, kuri buvo pradėta anksčiau nei civilinė byla Lietuvos Respublikos teisme, yra nagrinėjami klausimai dėl nepilnametės K. L. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo, teismas sprendžia, jog Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti minėtų ieškinio reikalavimų, nes jurisdikciją turi Italijos Respublikos teismas.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. apžvalgoje nurodyta, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su ES valstybe nare, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju – Italija, teismas turi pareigą kiekvienam tokioje byloje pareikštam reikalavimui (dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo, turto padalijimo ir kt.) jurisdikciją nustatyti atskirai, nepriklausomai nuo to, ar tie reikalavimai pareikšti kartu vienu ieškiniu, ar atskirai, nes kiekvieno iš šių reikalavimų jurisdikciją nustato skirtingi teisės aktai. Pažymėtina, kad teismas gali neturėti jurisdikcijos nagrinėti visus pareikštus byloje reikalavimus, todėl tokiais atvejais, priklausomai nuo to, su kuria valstybe susijęs ginčas ir koks taikytinas teisinis reglamentavimas, teismas turėtų spręsti dėl galimybės sujungti pareikštus reikalavimus (detaliau žr. apžvalgos 4 dalį) ar jurisdikcijos perdavimo (detaliau žr. apžvalgos 5 dalį). Nesant tokių galimybių, teismas reikalavimus, kurių nagrinėti jis neturi jurisdikcijos, turi palikti nenagrinėtu.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Italijos Respublikos teisme nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių ir tų pačių reikalavimų, pagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
19. Konstatavus, kad anksčiau nei ieškovė su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismą, buvo pradėta civilinė byla dėl separacijos . (duomenys neskelbtini) pagal atsakovo 2018-03-19 pareiškimą, tampa teisiškai nereikšmingais kiti atskirojo skundo argumentai dėl ieškovės ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir kt., nes jie negali turėti įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų pasisakyti neturi pagrindo.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.