- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- eI2-12709-423/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03493-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Daina Kukalienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S., atstovaujamo advokato D. K., skundą (skundo patikslinimas, reg. Nr. DOK-33052) atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 24S147430 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760303852 (toliau – ir Leidimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad, ketindamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Opticargo“ (toliau – ir Įmonė) tarptautinio krovinių vežimo vairuotoju, pateikė prašymą atsakovui dėl Leidimo išdavimo ir toks Leidimas buvo išduotas. Su Įmone buvo susitarta, kad pareiškėjui vieną kartą per mėnesį bus mokama minimalioji mėnesinė alga ir komandiruotpinigiai. Tačiau Įmonėje buvo įdarbintas trumpam laikotarpiui, o vėliau buvo pareikšta, kad darbo nėra. Pareiškėjas turėjo tikslą dirbti Įmonėje, tačiau ne dėl jo kaltės darbo sutartis buvo nutraukta ir sutarto darbo užmokesčio negavo. Asmeninių lėšų pragyvenimui savo banko sąskaitoje turėjo. Jis susirado kitą darbdavį ir teikė Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį bei darbo funkciją, ketindamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Jono keliai“ tinkuotoju. Sprendimas sukelia pareiškėjui neigiamas pasekmes, nes jam įsigaliojus, jis turės išvykti iš šalies, o tai paveiks jo darbinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir padarys jam žalą. Sprendimas priimtas neįvertinus visų aplinkybių, neatsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nedirbo Įmonėje ne dėl savo kaltės. Prašė Sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad Leidimas pareiškėjui buvo išduotas kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje (Įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju). Patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, nustatyta, kad pareiškėjas buvo įdarbintas Įmonėje nuo 2023 m. lapkričio 20 d. Prašyme dėl Leidimo ir Įmonės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti darbo užmokestis (1 386 Eur), jam nė karto nebuvo išmokėtas. Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl Leidimo ir Įmonės pateiktame tarpininkavimo rašte. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2024 m. gegužės 16 d. vykdo individualią veiklą. Juridinių asmenų registro duomenimis, pareiškėjas nuo 2024 m. kovo 14 d. yra mažosios bendrijos „S. R.“ direktorius. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui nebuvo išmokėtas Įmonės tarpininkavimo rašte nurodyto dydžio darbo užmokestis, ir į tai, kad jokių kitokių reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvoje, pareiškėjas negauna (prašyme dėl Leidimo pareiškėjas nurodė, kad pragyvenimo lėšos - darbo užmokestis), buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Kadangi pareiškėjas neatitiko vienos iš Leidimo išdavimo sąlygų (užsienietis turi turėti pakankamai lėšų ir (ar) gauti reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje (gauti bent minimaliąją mėnesinę algą) buvo priimtas Sprendimas. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos Migracijos departamentui aiškintis aplinkybes dėl darbo Įmonėje trūkumo ar darbo sutarties nutraukimo. Pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitusią jo teisinę padėtį ir kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjas Migracijos departamentui buvo pateikęs prašymą leisti pakeisti darbdavį ir darbo funkciją, nurodydamas, kad ketina dirbti kitoje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Jono keliai“ tinkuotoju, tačiau Migracijos departamento sprendimu prašymas netenkintas, šio sprendimo pareiškėjas neginčijo. Užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus teisės aktuose keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atkreipė dėmesį, kad Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, todėl galimos skunde nurodytos žalos pareiškėjas nepatyrė. Leidimas ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas imperatyviais teisės aktuose numatytais pagrindais, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką analogiškose bylose, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės Sprendimo nepriimti. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui (užsieniečiui) panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Leidimas), teisėtumo ir pagrįstumo.
Leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.; toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnis. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.). Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka, be kita ko, šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka 44 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (Įstatymo 44 str. 4 d.).
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus <...>) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (t. y. nepateikė Migracijos departamentu prašymo leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją).
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 12 d.; toliau – ir Aprašas), 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, Indijos pilietis, 2023 m. birželio 27 d. pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas). UAB „Opticargo“ (Įmonė) Tarpininkavimo rašte Nr. 20230627-117646 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas) nurodė, kad įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, mokėti 1 386 Eur darbo užmokestį, numatoma pareiškėjo įdarbinimo data yra 2023 m. rugpjūčio 1 d.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Prašymą ir Tarpininkavimo rašte nurodytą informaciją apie pareiškėjo įdarbinimą Įmonėje, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu (užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas) ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu (užsienietis atitiko ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje keliamas sąlygas), 2023 m. spalio 31 d. išdavė pareiškėjui Leidimą Nr. 760303852, galiojantį iki 2025 m. spalio 31 d.
Patikrinęs Sodros informacinėje sistemoje esančius duomenis, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas buvo įdarbintas Įmonėje nuo 2023 m. lapkričio 20 d., tačiau faktiškai joje nedirbo, nes jam nė karto nebuvo išmokėtas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti darbo užmokestis (1 386 Eur). Taip pat nustatė, kad asmeniui jau šešis mėnesius nemokamas joks darbo užmokestis, o turėdamas Leidimą jis nuo 2024 m. kovo 14 d. įregistravo mažąją bendriją „S. R.“, yra jos direktorius, nuo 2024 m. gegužės 16 d. vykdo individualią veiklą. Minėtų atsakovo Sprendime nurodytų aplinkybių pareiškėjas neginčija.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (paaiškėjus Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams), 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės) ir 5 punktu (neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje), priėmė Sprendimą, kuriuo Leidimą panaikino.
Atsižvelgdamas į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamus reikalavimus. Minėtus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik Prašymo pateikimo metu, bet ir viso Leidimo galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. spalio 31 d. Išimčių, kad tam tikrą laiką užsienietis gali neatitikti sąlygų, pagal kurias išduotas Leidimas, Įstatymas nenumato.
Pastebėtina ir tai, kad pagal Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus (kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidaujantis pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, pateikia Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, atitinkantį leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas). Minėto teisinio reglamentavimo sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas turėjo pareigą įsidarbinti pas tą darbdavį ir tų darbo funkcijų vykdymui, kurios buvo nurodytos Tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį ar darbo funkcijas galėjo tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą. Teikdamas Prašymą ir jame pažymėdamas varnele atitinkamą sąlygą, pareiškėjas patvirtino, kad jam yra žinoma, jog jis turi informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl Prašymo.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad trumpą laiką padirbus Įmonėje buvo pareikšta, kad darbo nėra, todėl jis neteko darbo ne dėl savo kaltės. Pareiškėjas nepateikė į bylą atleidimo iš Įmonės priežastį patvirtinančių įrodymų (darbo sutarties nutraukimo pagrindo), todėl argumentas, kad darbo sutartis galėjo būti nutraukta darbdavio iniciatyva (ne dėl pareiškėjo kaltės), vertintinas kritiškai.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 2 d., t. y. po daugiau nei keturių mėnesių po įsidarbinimo Įmonėje, teikė Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamento teigimu, pareiškėjo prašymas leisti pakeisti darbdavį nebuvo tenkintas, ir pareiškėjas tokio sprendimo neginčijo. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad pareiškėjas nėra inicijavęs teisme bylos dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo neleista pakeisti darbdavį, panaikinimo. Todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su jo siekiu pakeisti darbdavį, pastangomis dirbti kitą darbą ir gauti pajamas, nagrinėjamu atveju, nepaneigia Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Pažymėtina, kad pareiškėjas teikė Prašymą išduoti Leidimą darbui Įmonėje, Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad jį ketinama įdarbinti nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., mokėti 1 386 Eur darbo užmokestį (reguliarias pajamas), tačiau faktiškai bendrovėje buvo įdarbintas 2023 m. lapkričio 20 d., savo ketinimų neįvykdė, reguliarių pajamų nė karto negavo. Galiojantys teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos tikrinti kitus užsieniečio pajamų šaltinius arba banko sąskaitoje turimas lėšas, todėl atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Į bylą pateikta 2024 m. birželio 22 d. tarp pareiškėjo ir UAB „Jono keliai“ sudaryta darbo sutartis neturi teisinės reikšmės sprendžiant Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nes ji sudaryta po Sprendimo priėmimo.
Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjui nebuvo išmokėtas Tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, privalėjo taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą. Skundo teiginiai, kad jis turėjo pakankamai pragyvenimo lėšų (banko sąskaitoje) tik patvirtina, kad Migracijos departamentui buvo teikiami duomenys neatitinkantys tikrovės (1 386 Eur atlyginimas Įmonėje - vienintelės Migracijos departamentui nurodytos pareiškėjo pragyvenimo lėšos; Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.).
Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą išsiaiškino ir įvertino individualią pareiškėjo situaciją, teisėtai ir pagrįstai, nustatė, jog, neatitikdamas Leidimo išdavimui Įstatyme nustatytų pagrindų bei sąlygų, pareiškėjas pažeidė imperatyvias Įstatymo nuostatas. Tam, kad būtų panaikintas Leidimas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, Migracijos departamentui pakanka nustatyti faktą, dėl kurio ginčo šioje byloje nėra, kad pareiškėjas negauna reguliarių pajamų.
Akcentuotina, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). LVAT praktikoje yra pripažįstama, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1266-442/2024; 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1131-442/2024; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Pažymėtina ir tai, kad Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, nesukelia pareiškėjo įvardijamų pasekmių, todėl nėra pagrindo Leidimo panaikinimą vertinti neadekvačia, ar neproporcinga bausme.
Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendime pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai teismo sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.