Kauno apygardos teismo nutartis

2008-04-21 · Civilinė byla Nr. 2A-412-527/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-21
Bylos Nr.
2A-412-527/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Gražina Davidonienė, Ramūnas Mitkus
Pareiškėjas
R. S.
Suinteresuotas asmuo
V. V., V. L., Kauno apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Paulius Vaicekauskas, Linas Šarkys
Civilinė byla Nr.2A-412-527/2008
pirmosios instancijos teismo teisėja Sigita Bružienė
procesinio sprendimo kategorija 128.1.;128.2.; 121.15; 121.21
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Ramūno Mitkaus,

sekretoriaujant Elenai Skruodenienei,dalyvaujant pareiškėjai R. S., jos atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,suinteresuotiems asmenims V. V. ir V. L., jų atstovui advokatui Linui Šarkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S., suinteresuoto asmens V. L. atstovo advokato Lino Šarkio ir suinteresuoto asmens V. V. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0499-214/2007 pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. L., V. V., Kauno apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo bei pagal suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais V. V. ir V. L. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja paveldėjimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji (vaikaitė) priėmė palikimą, atsiradusį po O. K., mirusios 2004-01-13, gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais V. V. prašė nustatyti juridinį faktą, kad ji faktiškai priėmė savo senelės O. K. palikimą.

Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais V. L. prašė nustatyti juridinį faktą, kad jis faktiškai priėmė savo senelės O. K. palikimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu (t.3, b.l.156-161) paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą, atsiradusį po O. K., mirusios 2004-01-13, priėmė vaikaitės R. S. ir V. V., o suinteresuoto asmens V. L. pareiškimą atmetė. Be to, teismas priteisė iš V. L. 100 Lt žyminio mokesčio, 1.975 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 500 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą V. V., 100 Lt žyminio mokesčio pareiškėjai ir 104 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad iš byloje surinktų duomenų, liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį po O. K. mirties. Suinteresuoti asmenys V. L. ir V. V. neprieštaravo tokio fakto nustatymui. Palikimo priėmimas pasireiškė tuo, kad pareiškėja pasiėmė dalį asmeninių mirusios O. K. daiktų bei jais naudojasi, be to, naudojasi O. K. nekilnojamuoju turtu, t.y. pastatuose sandėliuoja statybines medžiagas, remontavo pastatus, taip pat naudojasi žemės sklypu, laiko ant jo statybinius blokus, prižiūri žemės sklypą, šienauja jį. Tokius veiksmus patvirtina ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Iš suinteresuotų asmenų V. V. ir V. L. bei liudytojų parodymų matyti, kad V. V. taip pat priėmė palikimą, atsiradusį po O. K. mirties: V. V. po O. K. mirties kurį laiką gyveno mirusios O. K. name, be to, V. V. ir šiuo metu naudojasi šuliniu, yra atsivedusi iš šio šulinio vandenį į savo gyvenamąją patalpą. Kadangi pareiškėja ir suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais V. V. kita tvarka gauti joms reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jų prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, negalėjo, vadovaudamasis CPK 445 str., teismas nustatė jų prašomus juridinius faktus, turinčius juridinę reikšmę paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CK 5.66 str.).

Teismas, atmesdamas V. L. pareiškimą, vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, patvirtinančią, kad V. L. niekada negyveno (duomenys neskelbtini), nors šiuo adresu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą. Teismas kritiškai vertino suinteresuotų asmenų parodymus dėl mirusios O. K. lagamino ir jame rastų paveikslų bei pinigų radimo, kadangi tokio fakto nepatvirtino jokie byloje esantys įrodymai, išskyrus V. V. ir paties V. L. parodymus. Teismas atsižvelgė į tai, kad suinteresuotų asmenų parodymai gali būti neobjektyvūs, šių parodymų nepagrindžia jokie kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai bei nepatvirtina liudytojai, todėl tokie teiginiai byloje nelaikytini faktą patvirtinančiais įrodymais. Kadangi jokių kitų įrodymų, kad V. L. priėmė O. K. palikimą, pradėdamas jį valdyti, byloje nepateikta, todėl teismas konstatavo, kad jis neįrodė palikimo priėmimo pradedant jį valdyti fakto (CPK 178 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (t.3, b.l.164-166) pareiškėja prašo šį teismo sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. V. priėmė palikimą po O. K. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti, ir šį pareiškėjos reikalavimą atmesti; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl šių motyvų:

Kai įpėdiniai nėra raštu išreiškę savo valios priimti palikimą, jie turi įrodyti, kad priėmė palikimą, pradėję faktiškai valdyti paveldimą turtą. Teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-185 str.), kadangi nepagrįstai konstatavo, kad V. V. priėmė po O. K. mirties atsiradusį palikimą, nes byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą. Liudytojos E. V. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi ji yra V. V. duktė.Teismas klaidingai rėmėsi aplinkybe, kad V. V. po O. K. mirties kurį laiką gyveno mirusios O. K. name, kadangi V. V. kartu su tėvu V. L. naudojosi ne O. K. nuosavybės teise priklausančia namo dalimi, bet kita namo dalimi – mūriniu priestatu, kuris priklausė jos tėvui V. L., kuris 2007-05-15 mirė, palikdamas po 1/2 dalį namo suinteresuotiems asmenims. V. V. pradėjo naudotis minėtomis patalpomis iki palikėjo mirties, todėl vien tik tolesnis naudojimasis kurį laiką nurodytu turtu po palikėjo mirties negali būti laikomas patvirtinančiu palikimo priėmimą, kadangi, norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, kadangi vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (LAT 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001, kt.).

Šalies argumentai

3. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad V. V. šiuo metu naudojasi šuliniu, yra atsivedusi iš šulinio vandenį į savo gyvenamąjį patalpą, ir kad tai patvirtina faktą, jog V. V. priėmė palikimą po O. K. mirties. Minėtą aplinkybę suinteresuotas asmuo įrodinėjo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kurį teismas turėjo atsisakyti priimti, kadangi šis įrodymas patvirtina faktus, įvykusius tuo laikotarpiu, kuris neįėjo į įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (CPK 5.50str. 2 d.), todėl negali patvirtinti šiai bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių (CPK 180 str.). Priėmęs šį įrodymą, teismas turėjo vertinti jį kartu su kitais įrodymais, tačiau negalėjo laikyti, kad jis pats savaime yra pakankamas V. V. reikalavimui įrodyti (LAT 2007-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-86/2007).

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Taigi, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1033/2003). V. V. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą - saugojo turtą, rūpinosi juo kaip savininkė. Taigi, pagrįsta yra teismo išvada, kad palikimą priėmusi, faktiškai pradėjusi turtą valdyti, pareiškėja elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą: rūpinosi turtu (apklaustų liudytojų parodymai, UAB „Senukų prekybos centras" kvitai, UAB „Egistata" sąskaita-faktūra (b.l.27-29) ir kt.), tuo tarpu V. V., faktiškai paėmusi kelis asmeninius velionės daiktus, nelaikytina priėmusia palikimą, nes ji neatliko jokių veiksmų, rodančių rūpinimąsi paveldimu turtu. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (LAT 2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-247/2006). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t.y. nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.).

Apeliaciniu skundu (t.3, b.l.168-170) suinteresuoto asmens V. L. atstovas advokatas Linas Šarkys prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį: 1) kuria V. L. pareiškimas atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą, atsiradusį po O. K. mirties, priėmė vaikaitis V. L.; 2) kuria nuspręsta priteisti iš V. L. 100 Lt žyminio mokesčio, 1.978 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 500 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo paruošimą V. V..

Apeliantas nurodo, kad po O. K. mirties, tvarkydamas jos daiktus, rado 850 litų, kuriuos, kaip senelės palikimą, pasidalino su seserimi V. V.. Be rastų pinigų, kaip palikimą priėmė ir O. K. priklausiusį senovinį lagaminą, tris religinio turinio foto reprodukcijas, kai kurias nuotraukas. Šias aplinkybes 2007-05-02 pareiškime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir 2007-11-27 teismo posėdyje patvirtino V. V.. Teismas sprendime nurodė, kad fakto, jog po O. K. mirties buvo rastas jai priklausęs lagaminas, paveikslas bei pinigai, nepatvirtina byloje esantys įrodymai, o suinteresuotų asmenų liudijimai, kurie patvirtintų šį faktą, gali būti neobjektyvūs. Teismo nurodytos aplinkybės ir sprendimo motyvai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kadangi tiek dalyvaujančių byloje asmenų parodymai bei paaiškinimai, tiek kiti įrodymai (nuotraukos) patvirtina aplinkybę, kad lagaminas, religinio turinio foto reprodukcijos bei kitos nuotraukos priklausė O. K., taip pat tai, kad po jos mirties šiuos daiktus rado V. L. ir priėmė kaip palikimą. Todėl teismas neteisingai nustatė ir vertino faktines aplinkybes, nepasisakė dėl dalies byloje pateiktų įrodymų, ko pasekoje neteisingai aiškino ir taikė paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Teisės normos, reglamentuojančios bylų, nagrinėjamų ypatingąja teisena, ypatumus nustato bendrąją taisyklę, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Vienintelė šios taisyklės išimtis - bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas, tačiau tik tuo atveju, jei dalyvavusių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, arba byloje dalyvaujančių asmenų interesai yra priešingi. Tarp V. L. ir V. V. nebuvo jokio interesų konflikto, abu tvirtino vienas kito faktines aplinkybes, nes patys tiesiogiai buvo su jomis susiję. Be to, faktą, kad V. L. ir V. V. interesai nebuvo priešingi, patvirtina aplinkybė, kad viso proceso metu abu asmenys turėjo tą patį atstovą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (t.3, b.l.174-176) suinteresuotas asmuo V. V. prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos pareiškimą atmesti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo nurodo, kad aplinkybė, kad šiuo metu pareiškėja naudojasi kai kuriuo O. K. nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, nėra teisiškai svarbi juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymui. Vadovaujantis CK 5.50 str. 3 d., pareiškėja turi įrodyti ne tą aplinkybę, jog, praėjus keletui metų po palikėjos mirties, ji naudojasi palikėjos daiktais, juos tvarko ir prižiūri, o tai, kad palikėjos daiktais pradėjo naudotis, rūpintis jais kaip savo turtu per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti laikotarpiu nuo 2004-01-13 iki 2004-04-13. Tai, kad pareiškėja pasiėmė dalį neįvardintų asmeninių mirusios O. K. daiktų bei jais naudojasi, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, išskyrus pačios pareiškėjos paaiškinimus. Teismas, laikydamas pareiškėjos paaiškinimus pakankamu minėtos aplinkybės įrodymu, neleistinai atleido pareiškėją nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 178 str.). Be to, teismas pažeidė CPK 185 str. reikalavimus įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Vien tik pareiškėjos paaiškinimais negalėjo būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, nes pareiškėjos teismui pateiktuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nurodomos aplinkybės prieštaravo viena kitai, neatitiko kitų oficialiais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių. Be to, aplinkybės, kad po O. K. mirties pareiškėja apsigyveno jos namuose, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Liudytoja S. Ž. parodė, kad O. K. namų valdą tvarkė R. S. ir jos vyras, dabar sodyba yra sutvarkyta, tačiau 2007-07-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo nustatyta, kad „sklypas užžėlęs pieva, ...gyvenamojo namo dalis negali būti naudojama pagal paskirtį - žmonėms gyventi, ...malkinės stogas kiauras". Šią aplinkybę patvirtino ir teismui pateiktos O. K. nuosavybės teise priklausiusių pastatų ir kitų statinių nuotraukos. Pareiškėja nurodo, kad metalinėmis sijomis sutvirtino O. K. priklausiusio gyvenamojo namo sienas, tačiau pati patvirtino ir tai, kad šiuos veiksmus atliko dar 2001 m. balandžio mėnesį, t.y. prieš O. K. mirtį. Teismo pavedimu konstatuotų faktinių aplinkybių protokolas yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 635 str. 4 d.). Aplinkybės, nustatytos oficialiais įrodymais, negali būti nuginčytos liudytojų parodymais (CPK 197 str. 2 d.). Todėl pagrįstai galima teigti, kad apylinkės teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja faktiškai priėmė senelės palikimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.3, b.l.182-183) pareiškėja prašo suinteresuotų asmenų V. L. ir V. V. apeliacinius skundus atmesti. Pareiškėja nurodo, jog teismo išvada, kad suinteresuotas asmuo V. L. palikimo nepriėmė, yra teisinga, kadangi paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (LAT 2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-247/2006). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t.y. nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.). Pareiškėja taip pat nesutinka su suinteresuoto asmens V. V. apeliacinio skundo motyvu, kad teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė palikimą po O. K. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti, yra neįrodytas. Iš liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų seka, kad pareiškėja organizavo ir finansavo mirusiosios laidotuves, po O. K. mirties likusiu turtu rūpinosi ir jį saugojo kaip savininkė. V. V. savo teiginius įrodinėja 2007-07-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kurį teismas turėjo atsisakyti priimti, kadangi šis įrodymas patvirtina faktus, įvykusius tuo laikotarpiu, kuris neįėjo į įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (CPK 5.50 str. 2 d.), todėl šis įrodymas negali patvirtinti šiai bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių (CPK 180 str.).]

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos R. S. ir suinteresuoto asmens V. V. apeliaciniai skundai atmestini, o suinteresuoto asmens V. L. atstovo advokato L.Šarkio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CK 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti. Byloje nustatyta, kad V. V. po O. K. mirties kurį laiką gyveno mirusiosios name, be to, tiek pareiškėja, tiek V. V. organizavo O. K. laidotuves bei rūpinosi mirusiosios turtu. Faktas, kad tik R. S. padengė O. K. laidojimo išlaidas, nesudaro prielaidos manyti, kad tik R. S. gali tapti vienintele mirusios O. K. turto paveldėtoja, kadangi šias lėšas R. S. paliko pati O. K.. Byloje nustatyta, kad O. K. name gyveno ne tik V. V., tačiau ir visa jos šeima. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek R. S., tiek V. V. naudojosi paveldėtinais nekilnojamaisiais daiktais, esančiais prie O. K. namo, t.y. R. S. ir jos šeimos nariai buvo sudėję savo asmeninius daiktus (blokus) pagalbinėse patalpose, naudojosi žemės sklypu, o V. V. naudojosi O. K. šuliniu bei buvo atsivedusi vandenį nuo jo iki savo gyvenamosios patalpos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po palikėjos mirties V. V. paėmė dalį O. K. santaupų, taip pat, paėmė kai kuriuos asmeninius O. K. daiktus. Be to, byloje nustatyta, kad V. V. ateidavo į O. K. namus sutikrinti čia esančius elektros skaitliukus, kartais palikdavo čia asmeninius savo daiktus. Nors asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu nelaikytinas palikimo priėmimu, aplinkybės, kad V. V. kaip palikimą yra priėmusi kai kuriuos asmeninius O. K. daiktus, papildomai patvirtina jos valios išreiškimą priimti palikimą, kuris testamentu nebuvo paliktas nei vienam iš įpėdinių. Toks įpėdinio elgesys, kai jis nuolat naudojasi bent dalimi turto ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo, traktuotinas kaip palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Remiantis išdėstytu, kolegija pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti teismo sprendimo dalį nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. priėmė palikimą po O. K. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti, atmeta kaip nepagrįstą.

Palikimo priėmimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos R. S. palikimo priėmimas po O. K. mirties pasireiškė tuo, kad pareiškėja pasiėmė dalį asmeninių mirusios O. K. daiktų bei jais naudojosi, be to, šiuo metu naudojasi O. K. nekilnojamuoju turtu, t.y. pastatuose sandėliuoja statybines medžiagas, remontuoja pastatus, taip pat naudojasi žemės sklypu, laiko ant jo statybinius blokus, prižiūri žemės sklypą, šienauja jį. R. S. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą: rūpinosi turtu, remontavo griūvančius O. K. pastatus, investavo savo lėšas į pastatų atnaujinimą. Be to, nustatyta, kad gyvenamajame O. K. name R. S. yra susidėjusi savo daiktus: lovą, siuvimo mašiną, stalą, lygintuvą, šioje patalpoje R. S. siuva. Tai įrodo, kad R. S. priėmė O. K. turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, rūpinosi O. K. turtu kaip savo, be to, siekė naudoti, valdyti ir disponuoti O. K. turtu kaip nuosavybe. Remiantis išdėstytu, kolegija atmeta kaip nepagrįstą V. V. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas, kad pareiškėja R. S. priėmė po O. K. mirties atsiradusį palikimą.

Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. L. negyveno kartu su O. K., nors jos namų adresu(duomenys neskelbtini),buvo deklaravęs gyvenamąją vietą. V. L. nurodė, kad po O. K. mirties, tvarkydamas jos daiktus, rado 850 Lt, senovines religines nuotraukas, religinio pobūdžio foto reprodukcijas, kitas nuotraukas, kurias pasiėmė, ir vien ai laiko O. K. palikimo priėmimą patvirtinančiu faktu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, kad palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu. Toks daiktų paėmimas nelaikytinas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Faktiniu turto valdymu laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą, ir faktiškai pradėjo jį valdyti. Byloje nustatyta, kad V. L. niekada negyveno O. K. priklausančiame name bei nesirūpino O. K. turtu. Vien tai, kad V. L. pasiėmė keletą O. K. priklausančių daiktų, ar faktas, kad V. L. buvo registruotas O. K. gyvenamosios vietos adresu, neįrodo, kad V. L. naudojosi ar tvarkė O. K. turtą, tuo išreikšdamas savo valią įgyti teises į palikimą.

Remiantis išdėstytu, kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir V. L. atstovo apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria V. L. pareiškimas atmestas.

Tačiau kolegija iš dalies sutinka su V. L. atstovo apeliacinio skundo argumentu dėl bylinėjimosi išlaidų neteisingo paskirstymo. CPK 443 str. nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tarp suinteresuoto asmens V. L. ir suinteresuoto asmens V. V. nebuvo jokio interesų konflikto, tuo labiau, kad abiejų interesus atstovavo tas pats advokatas Linas Šarkys. Dėl šios priežasties naikintina sprendimo dalis, kuria priteista V. V. iš V. L. 100 Lt žyminio mokesčio, 1.975 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 500 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo paruošimą. Be to, kolegija, atsižvelgdama į tai, kad V. V., prašiusios priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, ir V. L. (iš vienos pusės) bei pareiškėjos R. S., įrodinėjusios aplinkybę, kad tik ji viena priėmė palikimą (iš kitos pusės), suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, proporcingai padalina bylinėjimosi išlaidas ir priteisia iš pareiškėjos R. S. V. V. 1/3 dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 33,3 Lt žyminio mokesčio, 166,6 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 658,3 Lt advokato pagalbos išlaidų. Kolegija, priteisdama iš pareiškėjos tik 1/3 dalį, atsižvelgia į pareiškėjos pralaimėtų reikalavimų dalį iš byloje buvusių trijų reikalavimų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija pareiškėjos ir V. V. apeliacinius skundus atmeta, V. L. atstovo apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir pakeičia apylinkės teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.). Be to, kadangi V. L. atstovo apeliacinis skundas bylinėjimosi išlaidų dalyje tenkintinas, todėl kolegija priteisia V. L. iš pareiškėjos 1/5 dalį, t.y. 200 Lt, advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nutaria:

pareiškėjos R. S. ir suinteresuoto asmens V. V. apeliacinius skundus atmesti, suinteresuoto asmens V. L. atstovo advokato L.Šarkio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš V. L. V. V. 100 Lt žyminio mokesčio, 1.975 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 500 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

Priteisti iš pareiškėjos R. S. suinteresuotam asmeniui V. V. 33,3 Lt žyminio mokesčio, 166,6 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 658,3 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti V. L. iš pareiškėjos R. S. 200 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėKolegijos teisėjai: Gražina DavidonienėRamūnas Mitkus