Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui E. Š. dėl sudarytos preliminarios sklypo su statiniais pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus.

Nustatyta, kad ieškovas su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarė preliminarią žemės sklypo su statiniais pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties objektas 5 pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių: 16/39 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1.; gyvenamasis namas, pastato 1/1 dalis, Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p. 2.2.; tvartas, 1/1 dalis, Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p. 2.3.; pastatas viralinė, 1/1 dalies, Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyta p. 2.4.; šulinys (kitas statinys) 1/1 dalis, Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p. 2.5. (Nekilnojamojo turto Registro Nr.: (duomenys neskelbtini)). Šalys sutarė, kad pagrindinę notarinę pirkimo pardavimo sutartį sudarys per penkis mėnesius, t. y. iki 2018-11-14, kadangi buvo sutarta, kad per tą laiką atsakovas gaus žemės sklypo planą, ir kitus reikalingus dokumentus pagrindinės sutarties sudarymui pas notarą. Dar iki pasirašant preliminarią sklypo su statiniais pirkimo pardavimo sutartį, ieškovas su atsakovu žodžiu sutarė, kad visą sumą (5000 Eur) už parduodamą turtą ieškovas atsakovui apmokės pasirašant preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, bei nuo minėtos sutarties pasirašymo ieškovui bus perleista disponavimo teisė turtu, t. y., ieškovui bus leidžiama name gyventi, atlikti statinių pagerinimus ar kitus veiksmus savo nuožiūra. Tuo tikslu prie 2018-06-18 sudarytos preliminarios žemės sklypo su statiniais pirkimo-pardavimo sutarties, kaip sutarties priedas buvo sudarytas ir daiktų priėmimo – perdavimo aktas, pagal kurį atsakovas E. Š. perdavė, o ieškovas P. M. priėmė nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini). Iš esmės ieškovas su atsakovu sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kadangi ieškovas už turtą apmokėjo 2018-06-18 pasirašant sutartį su atsakovu, o atsakovas pagal sutarties priedą Nr. 1, t. y. daiktų priėmimo – perdavimo aktą, jam priklausantį nekilnojamąjį turtą perleido faktiškai valdyti ieškovui. Iki nustatyto termino, t. y., iki 2018-11-14, pagrindinė notarinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovui nurodant, kad jis neturėjo laiko užsakyti dokumentų kopijų iš VĮ Registrų centras, vėliau atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl ko nepavyko susiderinti laiko dėl pagrindinės sutarties sudarymo. 2019-11-20 ieškovas atsakovui siuntė reikalavimą, kuriuo reikalavo per 30 dienų informuoti ieškovą kur ir kada būtų galima sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, nurodant, kad kitu atveju bus reikalaujama gražinti 5000 Eur sumokėtus už sklypą su statiniais, bei 2500 Eur dydžio baudą numatytą preliminarioje sutartyje. 2019-11-30 atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad dėl asmeninių priežasčių negalintis sudaryti notarinės pirkimo – pardavimo sutarties, bei prašė netaikyti baudų numatytų preliminarioje sutartyje, bei nurodė, kad patikslins kada galės sudaryti sąlygas pagrindinės sutarties sudarymui pas notarą. Tačiau net ir po derybų telefonu ir raštu, sutartis nebuvo sudaryta. Vėliau atsakovas ieškovui prasitarė, kad po 2018-06-18 preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsirado įsiskolinimų, dėl kurių disponuojamam turtui taikyti apribojimai, t. y. turto areštas. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas bijo prarasti turtą, už kurį yra sumokėjęs, ir kuris yra perleistas faktiškai valdyti ieškovui. Nors ieškovas pagal abipusį susitarimą su atsakovu, gali pilnai naudotis atsakovui oficialiai priklausančia turto dalimi, tačiau ieškovo teisės yra iki šiol pažeidžiamos. Ieškovas iš atsakovo sklypo dalį su priklausiniais pirko savo reikmėms, už turtą sumokėjo pilną sutartą kainą pasirašant vadinamą preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Bet iki šiol ieškovas bijo dėl savo iš atsakovo nupirkto turto saugumo. Tai reiškia, kad ieškovas sąžiningai įgijęs teisę į aukščiau išvardintus nekilnojamojo turto objektus, juos gali prarasti dėl atsakovo nerūpestingumo, nesilaikymo sutarties sąlygų ir įgytų naujų įsipareigojimų.

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 1–5 dalys).

Kasacinis teismas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą, iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra. Toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Atitinkamai jeigu sutartyje yra sąlygos, kurios nėra organizacinės, bet susijusios su įsipareigojimais sukurti daiktą ar jo dalį, pertvarkyti jį ar atlikti kitokius neorganizacinio pobūdžio veiksmus, tai jos gali būti kvalifikuojamos savarankiškai ir pagal jas sprendžiama dėl pažeistų teisių gynimo, jeigu sutartis pažeidžiama ar atsisakoma ją vykdyti.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012). Kiekvienu atveju reikia įvertinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sutartis, ar jau buvo iki galo suformuotas objektas, dėl kurio sudaryta sutartis, ar dar turėjo būti atliekami darbai, ar sutarties sąlygos aiškios ir apibrėžė tik organizacinius ar ir faktiškus tvarkomojo pobūdžio veiksmus, kokius veiksmus įsipareigojo atlikti sutarties šalys ir kas faktiškai buvo atlikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018, kt.).

Šiuo atveju atsakovas sutinka, kad tarp ieškovo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudaryta preliminari žemės sklypo su priklausiniais pirkimo – pardavimo sutartis būtų pripažinta pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi, kuria ieškovas pirko, o atsakovas pardavė jam priklausantį turtą ieškovui, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto Registro Nr.: (duomenys neskelbtini)), t. y. 16/39 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1.; gyvenamąjį namą, pastato 1/1 dalis, Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytą p. 2.2.; tvartą, 1/1 dalis, Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytą p. 2.3.; pastatą viralinę, 1/1 dalis, Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytą p. 2.4.; šulinį (kitą statinį) 1/1 dalis, Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytą p. 2.5.

Atsakovui sutinkant su pateiktu ieškiniu visiškai, pripažįstama, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas ieškinį visiškai tenkinti.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 168,00 Eur žyminio mokesčio. Už reikalavimą dėl sudarytos preliminarios sklypo su statiniais pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi, mokėtinas 110 Eur žyminis mokestis, o už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės mokėtinas 55 Eur dydžio mokestis. Taigi, iš viso už ieškinio reikalavimus mokėtinas 165 Eur žyminis mokestis, todėl dalis žyminio mokesčio – 3,00 Eur, grąžintina ieškovui.

Taigi, ieškovas pateikdama ieškinį turėjo sumokėti 165,00 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovas į bylą nepateikė atstovavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas dėl jų nepasisako. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y., iš atsakovo priteistina 165,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025-01-07 nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su atsakovu E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą preliminarią žemės sklypo su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartį - pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria ieškovas P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirko, o atsakovas E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė jam priklausantį turtą ieškovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto Registro Nr.: (duomenys neskelbtini)), t. y., 16/39 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1.; gyvenamąjį namą, pastato 1/1 dalis, Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.2.; tvartą, 1/1 dalis, Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytos p. 2.3. ; pastatą viralinę, 1/1 dalis, Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytą p. 2.4.; šulinį (kitą statinį), 1/1 dalis, Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytą p. 2.5.

Priteisti ieškovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 165,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,00 Eur (tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2023-12-26, AB SWEDBANK, mokėjimo Nr. 2702.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025-01-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip per tris darbo dienas sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.