- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-03
- Bylos Nr.
- eII-23-1236/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00002-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintarė Kazakevičienė
- Pažeidėjas
- A. M.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai B. S., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotai atstovei A. G.,
viešame nuotoliniame (mišriame) teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-5643-2024, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. M. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-5643-2024 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. rugpjūčio 17 d. apie 16 val. 26 min. Molėtų r. sav., Mindūnų k., vairuodamas transporto priemonę, Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Nutarimu A. M. paskirta 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams.
2. Teisme gautas A. M. skundas, kuriame prašoma panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. 2024 m. lapkričio 26 d. Institucijai buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodytos svarbios aplinkybės, tačiau iš Nutarimo matyti, jog su paaiškinimais nebuvo susipažinta.
2.2. 2024 m. rugpjūčio 29 d. teikdamas paaiškinimus byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, kad jis vairavo automobilį, tačiau ne kartą nurodė, jog nesuprato ir nematė bei negirdėjo jokių išreikštų reikalavimų būtent jam sustabdyti transporto priemonę, tuo tarpu administracinio nusižengimo byloje nėra nei vieno rašytinio dokumento, kuris neginčijamai patvirtintų, jog pareigūnai vadovavosi ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatyta privaloma tvarka.
Šalies argumentai
2.3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde nurodė, kad alkoholinių gėrimų nevartojo, atsigaivinimui vartojo nealkoholinį alų, jokių pykčių ir barnių kompanijoje nebuvo, todėl, susikrovęs visus daiktus į automobilį, nusprendė dar praleisti laiką kempinge iki vakaro, nes jau buvo už tai sumokėta. Pažymėjo, kad nusprendė pasižvalgyti po apylinkes, paieškoti vietos, kur kitą kartą galėtų stovyklauti. Nurodė, kad išvažiavus iš kempingo vieninteliu galimu keliu pasuko link Mindūnų k., bevažiuojant sutiko priešpriešine kelio juosta atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį, kuris važiavo neįsijungęs specialiųjų šviesų, garso signalų, todėl su juo prasilenkė ir nuvažiavo tolyn. Daugiau tą dieną pareigūnų nematė, apie susiklosčiusią situaciją dėl neva nepaklusimo uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sužinojo tik tuomet, kai buvo pakviestas atvykti į Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatą.
2.4. ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Tuo tarpu administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai tik patvirtina, kad pareigūnai gavo pranešimą ir vyko nurodytu adresu, vykdami nenaudojo specialiųjų garso signalų. Kaip girdėti garso įraše (01:58 val.) pareigūnai neva stabdė įjungdami specialiuosius garso signalus jau prasilenkus su automobiliu, būdami priešingoje eismo juostoje, nenaudodami signalo lazdelės ar skritulio su raudonu atšvaitu, net nenaudojo garsiakalbio liepiant automobilio vairuotojui sustoti. Aplinkybę, kad garsinis signalas buvo įjungtas tik jau prasilenkus su automobiliu, įrodo ir kitas vaizdo garso įrašas, kuriuo galine vaizdo kamera užfiksuotas vaizdas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis įjungiant garsinius signalus jau buvo prasilenkęs su policijos patrulių automobiliu.
2.5. Patruliams yra nustatyta tvarka, kokiais atvejais draudžiama stabdyti transporto priemonę, o būtent, draudžiama stabdyti kelių ruožuose, kur yra ribotas matomumas, stačiose įkalnėse ir nuokalnėse ar kitose pavojingose vietose, kur sustojusi transporto priemonė gali sukelti autoavariją, sutrukdyti kitų transporto priemonių eismą. Susipažinus su vaizdo įrašais matyti, jog pareigūnai ginčo atveju nesilaikė nustatytų taisyklių, nors, atsižvelgiant į tai, kad buvo vienas kelias, galima buvo priimti tinkamą sprendimą ir pasirengti automobilio stabdymui kaip numatyta tvarkoje, o tai būtų sudarę galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai suprasti, kad pareigūnai stabdo jo automobilį ir jis privalo sustoti.
2.6. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančias asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija, o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinami, o nesat galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Atsiliepimas
3. Institucija atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
3.1. Nutarimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai išnagrinėjus bei įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Paskiriant administracinę nuobaudą teisingai įvertinta pažeidėjo asmenybė, atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės, pažeidimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis bei kitos aplinkybės.
3.3. Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo skundo argumentais savo paties vertinimu interpretuoja padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, todėl tai nepaneigia jam inkriminuoto pažeidimo sudėties ir nepašalina taikytinos administracinė atsakomybės. Skunde išsakyta pozicija vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
3.4. Bylos duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo suprato, jog jis yra stabdomas policijos, tačiau, siekdamas išvengti atsakomybės, nesustojo, o padidinęs greitį siekė pasislėpti nuo policijos pareigūnų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M., prasilenkęs su pareigūnais ir matydamas, kad yra stabdomas, padidinęs greitį nuvažiavo tolyn, vėliau automobilį paliko stovėti prie pastato Nr. 10, Muziejaus g., Mindūnų k., o pats pasišalino į mišką. Susisiekus ir pasiūlius jam grįžti prie automobilio, A. M. prie automobilio negrįžo, į vėlesnius telefono skambučius nereagavo. Visa tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato, jog buvo stabdomas policijos, tačiau siekdamas išvengti atsakomybės, nepakluso reikalavimui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad per Žolines su draugais stovyklavo kempinge, bet kadangi jame viskas buvo mokama, jis nusprendė nuvažiuoti pasižvalgyti kitos galimos nemokamos stovyklavimo vietos. Nurodė, kad važiuodamas keliu iš kempingo prasilenkė su policija, tačiau švyturėliai ir garso signalai nebuvo įjungti, vėliau jis pastatė automobilį prie namo ir neskubėdamas nuėjo paieškoti galimos stovyklos vietos. Paaiškino, kad tuo metu jam paskambino mama, pasakė, jog jo ieško policijos pareigūnai, bet jis atsakęs mamai, jog jai skambino sukčiai, be to, toje vietoje buvo labai blogas telefono tinklo ryšys – girdėjosi kas trečias žodis. A. M. taip pat paaiškino, kad po kurio laiko grįžo į kempingą, o vėliau – į (duomenys neskelbtini), ir tik po to sužinojo, jog policija paėmė jo automobilį. Pažymėjo, kad dirba pavėžėju nuo 2022 m., todėl žino, kaip policijos pareigūnai stabdo automobilį, tačiau ginčo atveju nebuvo jokių stabdymo požymių, su policijos pareigūnais prasilenkė kaip su paprastu automobiliu, važiuodamas įprastu greičiu. Pažymėjo ir tai, kad jis negali greitai vaikščioti, nes turi (duomenys neskelbtini).
5. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliota atstovė B. S. paaiškino, kad šiuo atveju svarstytinas klausimas, ar policijos pareigūnai, gavę pranešimus ir vykdami ieškoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamos transporto priemonės vieninteliu galimu keliu, būdami vietiniai Molėtų rajone, negalėjo tinkamai, taip kaip nustatyta teisės aktuose, sustabdyti transporto priemonės – išlipti iš automobilio ir stabdyti pagal ANK 426 straipsnio 6 dalį, arba bent jau važiuoti nurodytu keliu įsijungę švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, pasiruošti garsiakalbį.
6. Teismo posėdžio metu Institucijos įgaliota atstovė A. G. nurodė, kad Nutarimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai – buvo gauti du pranešimai, kad iš kempingo išvažiavo galimai neblaivus asmuo. Iš į bylą pateikto vaizdo įrašo, padaryto policijos pareigūnų automobilio salone, matyti, kad automobilis Ford Mondeo buvo stabdomas įjungus garso signalą ir švyturėlius dar šiam neprasilenkus su policijos pareigūnų automobiliu, tačiau A. M. nesustojo ir policijos pareigūnams jį reikėjo vytis. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad policijos pareigūnai šiek tiek užkirto kelią transporto priemonei, dėl ko ši pravažiavo per miško paklotę. Institucijos atstovė pažymėjo, kad tarnybiniame automobilyje garsas be įjungtų švyturėlių neveikia. Nurodė, kad aplinkybę, jog švyturėliai buvo įjungti, patvirtina vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip atvykę prie A. M. palikto automobilio, pareigūnai jį apžiūri. Pažymėjo, kad iš galinės kameros vaizdo įrašo matyti, jog Ford Mondeo vairuotojas padidino greitį prasilenkęs su pareigūnų automobiliu, o pastariesiems apsisukus ir bandant pavykti, nurodytas automobilis jau buvo pastatytas kieme ir užrakintas, o vairuotojas prie automobilio nerastas. Be to, A. M. mama paaiškino, jog buvo susisiekusi su sūnumi, prašė jo grįžti prie automobilio, bet jis to nepadarė ir į vėlesnius skambučius nereagavo. Institucijos atstovė nurodė, kad tinklo ryšys toje vietoje yra geras, kad priverstinai nuvežus automobilį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo net nesiteikė jo ieškoti.
Skundas atmetamas
7. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
8. Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad pareigūnai nesivadovavo ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatyta privaloma reikalavimo sustabdyti transporto priemonę tvarka, be to, jis nematė, nesuprato ir negirdėjo jokių išreikštų reikalavimų būtent jam sustabdyti transporto priemonę.
9. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs ginčui aktualų reglamentavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, nurodytus skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
10. Pirmiausia pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ANK 426 straipsnio 5, 6 dalių taikymo, yra išaiškinęs, jog administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-628/2019).
Žemesnės instancijos teismas
11. Įvykio, kurio pagrindu buvo priimtas Nutarimas, metu galiojusi ANK 426 straipsnio 6 dalis nustatė, kad uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
12. Aiškindamas ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką, kasacinis teismas nurodė, kad atvejai, kai galima stabdyti transporto priemonę, transporto priemonių stabdymo būdai, policijos patrulio veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, yra reglamentuojami Policijos patrulių veiklos instrukcijoje (toliau – Instrukcija), patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673. Antai policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, be kita ko, kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti, ar įtaria, kad transporto priemone važiuojantys asmenys dalyvavo arba dalyvauja darant teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-53-1073/2020).
13. Pagal Instrukcijos 25 punktą reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti; norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku; policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; transporto priemonė taip pat gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus; šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.
14. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teisinį reguliavimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje, palyginus su nustatytuoju Instrukcijos 25 punkte, matyti, kad, viena vertus, abiejose normose nustatytas iš dalies tapatus teisinis reguliavimas; kita vertus, Instrukcijos 25 punkte yra nustatyta daugiau stabdomos transporto priemonės vairuotojo dėmesio atkreipimo ir reikalavimo sustabdyti transporto priemonę pareiškimo būdų. Todėl ANK 426 straipsnio 6 dalies nuostatas reikia aiškinti sistemiškai, vertinant tiek jose įtvirtintą, tiek ir specializuotuose poįstatyminiuose aktuose detalizuotą teisinį reguliavimą (žr. ten pat).
15. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika patvirtina, kad ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatyti transporto priemonės stabdymo būdai nėra vieninteliai galimi, t. y. nurodytoje normoje nustatyta reikalavimo sustabdyti transporto priemonę tvarka turi būti aiškinama sistemiškai su kelių eismo taisykles, policijos pareigūnų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tame tarpe Instrukcija, kurios 25 punktas nustato, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę gali būti išreikštas, be kita ko, važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus.
16. Priešingas ANK 426 straipsnio 6 dalies aiškinimas, t. y., kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę gali būti išreikštas tik išimtinai šioje normoje nurodytais būdais, teismo vertinimu, neatitiktų ANK 426 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiamo tikslo, t. y. uždrausti nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir (ar) pasitraukimą iš įvykio vietos. Lingvistinis ir loginis 426 straipsnio 6 dalyje nustatyto reikalavimo sustabdyti transporto tvarkos vertinimas, t. y. kai reikalavimas sustabdyti transporto priemonę dienos metu išreiškiamas signalizuojant atitinkamais atributais, ar per garsiakalbį liepiant sustoti, ar įjungus specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos ženklu pažymėtą automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“, suponuoja, kad ši teisės norma numato tokius transporto priemonės stabdymo atvejus, kuomet transporto priemonių patikrinimas ir (ar) sustabdymas yra iš anksto numatytas ir jam policijos pareigūnai ar kiti 426 straipsnyje nurodytų institucijų atstovai turi galimybę pasiruošti. Tuo tarpu tokių būdų kaip signalizavimas lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, švieslentės su minėtais užrašais įjungimas yra sunkiai įgyvendinimas ir, tikėtina, neefektyvus, tais atvejais, kai pareigūnai turi reaguoti itin operatyviai, pavyzdžiui, kaip nagrinėjamos bylos atveju, kuomet policijos pareigūnai patys važiuodami transporto priemone turėjo sustabdyti priešpriešine eismo kryptimi pakankamai dideliu greičiu atvažiuojančią transporto priemonę. Dėl to, ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodyti transporto priemonės stabdymo būdai turi būti aiškinami sistemiškai su kitais norminiais teisės aktais, susijusiais su saugaus eismo reglamentavimu ir uniformuoto policijos ar kitos tarnybos pareigūno veiksmais stabdant transporto priemones.
17. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio vaido įrašo Nr. U4072 Salonas matyti, jog prieš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamai transporto priemonei prasilenkiant su policijos pareigūnų tarnybine transporto priemone buvo įjungti švyturėliai ir specialieji garso signalai (vaizdo įrašo 00:01:58 val.). Šią aplinkybę patvirtina 2024 m. rugpjūčio 18 d. Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas bei byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame policijos pareigūnai atvyksta prie pastatyto Ford Monedo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apžiūri. Be to, kaip teismo posėdžio metu paaiškino Institucijos atstovė, tarnybinio automobilio specialieji garsiniai signalai veikia tik įjungus švyturėlius, tuo tarpu vaido įraše Nr. U4072 girdėti, kad dar prieš prasilenkiant A. M. ir policijos pareigūno vairuojamiems automobiliams, specialieji garso signalai buvo įjungti, dėl to, nėra pagrindo manyti, jog nebuvo įjungti ir policijos tarnybinio automobilio mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliai. Taigi nurodytu būdu išreikštas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus motyvus, atitinka ne tik 426 straipsnio 6 dalį šios teisės normos turinio prasme, bet ir yra teisėtas bei aiškus.
18. Bylos medžiaga tvirtina, kad policijos pareigūnų siekį 2024 m. rugpjūčio 17 d. sustabdyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą transporto priemonę nulėmė tai, jog Bendrojo pagalbos centro numeriu buvo gauti kelių asmenų pranešimai apie iš Mindūnų kempingo išvažiavusį galimai neblaivų vairuotoją su automobiliu Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vaizdo įrašai Nr. U4072 Priekis, Nr. 2024/08/17_16:24:52). Nuo policijos pareigūnų informavimo apie galimai neblaivaus asmens vairuojamą transporto priemonę Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki momento, kuomet A. M. vairuojama transporto priemonė jų buvo pastebėta praėjo apie dvi minutės (vaizdo įrašas Nr. U4072 Priekis). Ši aplinkybė patvirtina, kad A. M. vairuojamos transporto priemonės stabdymas buvo nulemtas operatyvaus reagavimo į gautą pranešimą, atitiko buvusią situaciją, kurioje, važiuodami dideliu greičiu link Mindūnų kempingo, iš kurio buvo gauti pranešimai apie galimai neblaivaus asmens vairuojamą transporto priemonę, neturėdami konkrečios informacijos, ar automobilis Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jau pravažiavo kelią, vedantį iš kempingo, ar dar ne (vaizdo įraše Nr. U4072 Priekis girdima, kaip pareigūnai svarsto, kad dar, galbūt, neprasilenkė su ieškoma transporto priemone (paminėto vaizdo įrašas nuo 00:01:10)), policijos pareigūnai neturėjo pagrindo sustabdyti savo tarnybinę transporto priemonę, išlipti iš jos ir būti pasiruošę signalizuoti konkrečiai 426 straipsnio 6 dalyje nustatytais būdais, t. y lazdele ir (ar) įjungus švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini kaip nepagrįsti skunde ir teismo posėdžio metu A. M. įgaliotos atstovės nurodyti argumentai, kad ginčo atveju buvo galima pasirengti automobilio stabdymui tokiu būdu, kaip nustatyta 426 straipsnio 6 dalyje.
19. Nors 426 straipsnio 6 dalis nustato galimybę reikalavimą sustabdyti transporto priemonę išreikšti ir per garsiakalbį, vien tai, kad nebuvo pasirinktas šis būdas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma įjungus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, nepaneigia išvados, kad ginčo atveju reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas, aiškiai išreikštas. Pažymėtina, kad nei ANK 426 straipsnio 6 dalis, nei Instrukcija neįpareigoja, jog reikalavimas sustabdyti transporto priemonę būtų išreiškiamas visais galimais teisės aktuose nustatytais išraiškos būdais. Taigi nagrinėjamu atveju reikalaudami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą transporto priemonę sustabdyti įjungus švyturėlius su specialiaisiais garso signalais, policijos pareigūnai neturėjo pareigos papildomai panaudoti garsiakalbį. Be to, teismo nuomone, atsižvelgiant į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią situaciją, reikalavimas sustabdyti transporto priemonę panaudojant garsiakalbį būtų neefektyvus – automobiliai prasilenkinėjo priešingose eismo juostose važiuojant pakankamai dideliu greičiu. Tuo tarpu švyturėlių ir specialių garso signalų panaudojimas yra garsesnis ir intensyvesnis, be to, turėjo būti ne tik girdimas, bet ir matomas, todėl buvo tinkamas ir adekvatus ginčo situacijai, kuomet policijos pareigūnams reikėjo itin operatyviai atkreipti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dėmesį ir aiškiai pareikalauti sustabdyti transporto priemonę.
20. Pažymėtina ir tai, kad Instrukcijos 25 punktas nustato, jog reikalavimą sustabdyti transporto priemonę važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, reikia išreikšti privažiuojant prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigūnai galimybės važiuoti paskui siekiamą sustabdyti transporto priemonę ir per garsiakalbį papildomai pareikalauti ją sustabdyti neturėjo, nes, kaip minėta, jie su A. M. vairuojama transporto priemone prasilenkė važiuodami priešingomis eismo kryptimis, susiklosčiusioje situacijoje pagrįstai pasirinko reikalavimą sustabdyti transporto priemonę išreikšti švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais. Taigi nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamos transporto priemonės stabdymo būdas preciziškai lingvistiškai neatitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodytųjų (alternatyvių) ir kituose norminiuose aktuose detalizuotų būdų, tačiau šioje konkrečioje situacijoje jis vertintinas kaip objektyvių aplinkybių nulemtas, aiškus ir teisėtas.
21. Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotos atstovės argumentų, kad ginčo atveju policijos pareigūnų stabdymas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nes buvo važiuojama siauru, riboto matomumo keliu, pažymėtina, jog nurodytų reikalavimų laikymasis negali būti vertinamas vienodai skirtingose situacijose, pavyzdžiui, esant iš anksto suplanuotam transporto priemonių vairuotojų stabdymui, ir tokiais atvejais, kuomet operatyviai reaguojama į akivaizdų ir šiurkštų teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju susiklosčius pastarajai situacijai, argumentai dėl transporto priemonės stabdymo riboto matomumo, siaurame kelyje, nepaneigia išvados, kad A. M. vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma teisėtai – gavus informaciją apie jo galimai daromą teisės pažeidimą.
22. Kasacinio teismo praktikoje dėl ANK 426 straipsnio 5, 6 dalių taikymo ir aiškinimo, pažymėta, kad vertinant, ar patrulių panaudotos stabdymo priemonės atitinka teisinį reguliavimą, svarbu įvertinti ne tik jų formalią atitiktį nurodytoms teisės normoms, bet ir stabdomo asmens suvokimą – kiek tai yra susiję su jo supratimu apie tai, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-53-1073/2020).
23. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad negirdėjo ir nesuprato, kad buvo stabdomas policijos pareigūnų, tačiau tokią jo poziciją paneigia byloje surinktų įrodymų visapusiškas vertinimas.
24. Kaip jau buvo minėta, vaido įraše Nr. U4072 Salonas matyti, jog prieš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonei prasilenkiant su policijos pareigūnų tarnybine transporto priemone buvo įjungti švyturėliai ir specialieji garso signalai (vaizdo įrašo 00:01:58 val.), todėl, teismo vertinimu, A. M. negalėjo nematyti priešais jį atvažiuojančio policijos tarnybinio automobilio su įjungtais švyturėliais, ar, tuo labiau, negirdėti specialiųjų garso signalų. Nors vaizdo įraše Nr. U4072 Priekis užfiksuota, kad specialieji garso signalai pasigirdo jau pareigūnų automobiliui prasilenkus su A. M. vairuojama transporto priemone, ši aplinkybė nekeičia teismo išvados, kad pastarasis matė ir suprato aiškiai policijos pareigūnų išreikštą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, dėl to, kad garsas vaizdo įraše Nr. U4072 Priekis galėjo atsilikti nuo vaizdo. Be to, iš vaizdo įrašų Nr. U4072 Salonas, Nr. U4072 Priekis matyti, jog iki A. M. vairuojamos transporto priemonės prasilenkimo su policijos tarnybiniu automobiliu ir po prasilenkimo eisme kurį laiką nebuvo kitų transporto priemonių, t. y. paskui A. M. vairuojamą transporto priemonę nebuvo važiuojančių kitų transporto priemonių, todėl manyti, kad policijos pareigūnų švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais reiškiamas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę yra skirtas ne jam, A. M. neturėjo pagrindo.
25. Išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato, jog policijos pareigūnai reikalauja jo sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau siekė išvengti sustabdymo, patvirtina ir tolimesni jo veiksmai prasilenkus su policijos tarnybiniu automobiliu. Pamatęs įjungtus su juo pakankamai siaurame kelio ruože prasilenkiančio policijos tarnybinio automobilio švyturėlius ir išgirdęs specialiuosius signalus, A. M. ne tik pažeidė KET 12.1 punkte nustatytą reikalavimą sustoti dešiniajame kelkraštyje ar prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, bet nepristojęs nuvažiavo toliau padidinęs greitį. Išvadą, kad A. M. prasilenkęs su policijos pareigūnų automobiliu padidino greitį, teismas daro įvertinęs 2024 m. rugpjūčio 18 d. Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiojo patrulio tarnybinį pranešimą, pirmiau paminėtus vaizdo įrašus, iš kurių matyti, jog nuo momento, kai A. M. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę iki to, kuomet apsisukę ir dideliu greičiu važiuodami siekiant pavykti A. M. vairuojamą transporto priemonę, policijos pareigūnai pamatė prie namo, esančio adresu Muziejaus g. 10, Mindūnų k., pastatytą transporto priemonę Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), praėjo vos pusantros minutės, tačiau A. M. jau buvo spėjęs pasišalinti. Nurodytas laiko tarpas leidžia spręsti, kad A. M. po susidūrimo su policijos pareigūnais labai skubiai nuvažiavo ir pastatęs paliko vairuotą transporto priemonę, nors tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad iš kempingo išvažiavo turėdamas tikslą pasidairyti po apylinkes ir paieškoti kitos nemokamos poilsiavietės, t. y. neturėjo poreikio skubiai pasiekti atitinkamą vietą. Įvertinęs nurodytą laiko tarpą tarp A. M. susidūrimo su policijos pareigūnais ir pasišalinimo iš transporto priemonės, teismas kritiškai vertina ir teismo posėdžio metu pastarojo nurodytą aplinkybę, jog, dėl turimų sveikatos problemų, jis negali judėti be specialaus įtvaro rankai pasiremti, kurį visuomet laiko bagažinėje ir kurį spėjęs išsiimti iš bagažinės ir užrakinęs mašiną neskubėdamas išėjo pasivaikščioti. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia nuspręsti ne tik apie A. M. siekį išvengti policijos pareigūnų, bet ir netiesiogiai patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens suvokimą, jog, prasilenkiant su policijos tarnybiniu automobiliu, jam buvo duotas ženklas sustoti.
26. Vidutiniškai protingo bei rūpestingo asmens elgesio standarto neatitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, kuomet jis grįžęs prie paliktos transporto priemonės ir pamatęs, jog jos nėra, nesiėmė dar tą pačią dieną aiškintis situacijos, t. y. nesidomėjo, dėl ko jo palikta transporto priemonė buvo išgabenta policijos pareigūnų. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jam grįžus į tą vietą, kurioje paliko transporto priemonę, ten buvęs žmogus pasakė, kad policijos pareigūnai priverstinai nutempė jo automobilį, tačiau net ir sužinojęs šią informaciją, A. M. nebandė susisiekti su pareigūnais, nuvykti į policiją. Nors A. M. tokį savo elgesį iš esmės aiškino prastu toje vietoje buvusiu telefono ryšiu, aplinkybė, kad jis nesidomėjo automobiliu net ir vėliau tą dieną grįžęs į (duomenys neskelbtini) namo, vertinant ją pirmiau aptartų faktinių aplinkybių kontekste, sudaro pagrindą išvadai apie A. M. siekį išvengti policijos pareigūnų.
27. Nurodytą išvadą patvirtina ir byloje esantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens mamos – K. M., kuri yra automobilio, Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, 2024 m. rugpjūčio 21 d. rašytiniai paaiškinimai. Šiame dokumente nurodoma, kad apie 16-17 val. su ja susisiekė policijos pareigūnė ir paprašė, jog ji paskambintų savo sūnui ir paprašytų, kad šis grįžtų prie sustabdyto automobilio Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pastaroji nurodė nedelsiant susisiekusi su sūnumi ir paprašiusi sugrįžti prie automobilio, tačiau A. M. su mama nebendravo, o vėliau išjungė telefoną. Nors tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu A. M. paaiškino manęs, jog mamai skambino ne policijos pareigūnai, o sukčiai, todėl liepęs jais netikėti ir padėjęs ragelį, tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai vertinami kaip gynybiniai, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
28. Aptariamų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sakyti tiesą neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-379-806/2024).
29. Pirmiau šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teismas nusprendžia, kad skundžiamu Nutarimu konstatuota A. M. padaryta pavojinga veika atitinka ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius, o šį nusižengimą padaręs A. M. suvokė savo veikos neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti (tiesioginė tyčia), todėl pagrįstai Nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs nurodytą nusižengimą.
30. Skunde bei teismo posėdžio metu A. M. įgaliotos atstovės nurodyti argumentai, kad Nutarimas buvo priimtas neįvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 2024 m. lapkričio 26 d. rašytinių paaiškinimų, kad su į bylą pateiktu vaizdo įrašu, padarytu policijos pareigūnų tarnybinio automobilio salone, neturėjo galimybės susipažinti iki skundo padavimo, nekeičia teismo išvados dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Vien tai, kad Nutarime nebuvo išsamiai aptartos visos 2024 m. lapkričio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės ir (ar) tai, kad nebuvo patenkintas prašymas priimti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, savaime nepatvirtina, kad Institucija bylos nagrinėjimo metu aptariamo dokumento nevertino. Tuo tarpu A. M. ir (ar) jo įgaliotos atstovės vėlesnis supažindinimas su vaizdo įrašu neapribojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 621 straipsnyje nustatytos teisės.
31. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės teisingam skundžiamo Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – A. M., skundo netenkinti.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-5643-2024 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.