Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-12-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-379-806/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-13
Bylos Nr.
AN2-379-806/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01280-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
P. P.
Kategorijos
  • 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 17.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 17.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-379-806/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01280-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.3; 17.11.4.1; 17.11.11; 22.11.10; 22.11.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. P. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2024 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-17645-2024 (toliau – ir Nutarimas) P. P. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje administracinius nusižengimus dėl to, kad jis, 2024 m. gegužės 21 d., 9.30 val., vairuodamas automobilį Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulas iš degalinės teritorijos išvažiavo į Pelesos g. ir atbulas važiavo prieš eismą, atbulas degant raudonam šviesoforo signalui įvažiavo į Pelesos g. – Dariaus ir Girėno g. sankryžą, privertęs kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, toliau važiavo Dariaus ir Girėno g. iš keturių eismo juostų prieš eismą, nepakluso reikalavimui sustoti, stabdomas išreiškiant raudonos ir mėlynos spalvų švyturėliais ir garsiniu signalu žymėto policijos automobilio, įvažiavęs prieš eismą į Telšių g. sustojo dėl troleibuso užblokuoto kelio. Šiais savo veiksmai sukėlė pavojų policijos pareigūnams ir kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu P. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 108, 73.11, 8, 16 punktus. Jam buvo paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 000 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 48 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 25 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. P. skundas, kuriuo jis prašė pakeisti jam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-17645-2024 paskirtą nuobaudą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. P. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-17645-2024 paliktas nepakeistas.

4. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi apeliacinis skundas grąžintas Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą administracinio nusižengimo byloje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Vilniaus apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. apeliacinis skundas, kuriuo pareiškėjas prašo leisti jam apsiginti, kadangi nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjas nori apginti savo poziciją dėl jam inkriminuotą administracinių nusižengimų. Taip pat nurodo, kad buvo apdaužytas ir pavogtas jo automobilis Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nors turėjo būti saugomas policijos pareigūnų, kol pareiškėjas buvo sulaikytas.

6. Apeliacinės instancijos teisme, skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, P. P. paaiškino, kad prie jo automobilio priėjo juodai apsirengęs asmuo, kuris plėšė dureles. Pareiškėjas paprašė prie jo nelįsti, tačiau asmuo toliau plėšė automobilio dureles. Nepamena, ar asmuo prisistatė, nematė, kad ant asmens drabužių būtų užrašas „Policija“. Norėjo pavažiuoti atbulas link degalinės, o prie jo priėjęs juodai apsirengęs asmuo metė į pareiškėjo automobilio stiklą plytą, užšoko ant automobilio, pareiškėjas išsigandęs iš degalinės išvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Sankryžoje suko savo eismu į kairę, o iš priekio važiavę pareigūnai važiavo tiesiai į jį. Pareiškėjas pasuko į kairę ir sustojo.

Atsiliepimas

7. Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Marius Lisauskas atsiliepime į P. P. apeliacinį skundą nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas detaliai aprašė ir pakomentavo skundo motyvus bei nurodė argumentus. Prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo P. P. apeliacinis skundas atmestinas.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas kelia kaltės klausimą, nurodo, kad nepagrįstai buvo nubaustas, kadangi nepažeidė KET. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, patikrinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties motyvus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-17645-2024, sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, todėl jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais taip pat ir pareiškėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakytais argumentais nėra pagrindo.

10. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su žemesniojo teismo išvada dėl P. P. kaltės, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 4 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, teismo išvados pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus. Žemesniojo teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl P. P. ginčijamo fakto, padarius administracinius nusižengimus įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga, nesutikti su apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nors pareiškėjas nesutinka su jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymu, nurodo, kad jų nepadarė, tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką, vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sakyti tiesą neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

12. ANK 417 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių (ANK 417 straipsnio 8 dalis). KET 8 punkto nuostatomis, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 73.11 punkte įtvirtintas eismo draudimas, esant raudonam signalui.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. P. 2024 m. gegužės 21 d., 9.30 val., vairuodamas automobilį Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas iš degalinės degant raudonam šviesoforo signalui įvažiavo į Pelesos g. – Dariaus ir Girėno g. sankryžą. Nors pareiškėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis iš degalinės važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau toks pareiškėjo argumentas laikytinas tik gynybine jo pozicija, kadangi administracinio nusižengimo byloje esantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto Renato Važgausko 2024 m. gegužės 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-ANR_TP-1153-2024 bei vaizdo įrašas, pavadinimu PSS-20240521-093149utc+0300, pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigia, o būtent: policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad asmuo atbulas, kas užfiksuota ir vaizdo įraše, iš degalinės teritorijos išvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui (skundo l. 12), be kita ko, vaizdo įrašo 0:00:54 sekundėje girdėti, jog policijos pareigūnas pranešė per raciją kolegoms, jog asmuo išvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui link oro uosto. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo vadybos 4-ojo skyriaus tyrėjos Monikos Meidutės 2024 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 21 d. apie 9.30 val. važiuojant su automobiliu per raciją išgirdo, kad Vilniuje iš Pelesos g. į Dariaus ir Girėno g., prieš eismą važiuoja automobilis Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant Dariaus ir Girėno g. kryptimi link Švitrigailos g. pastebėjo, kad per radijo ryšį minėtas automobilis, iš Pelesos g. priešprieša įvažiuoja į Dariaus ir Girėno g., kryptimi link oro uosto. Taigi, apygardos teismas, remdamasis šiais administracinio nusižengimo byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, neturi pagrindo abejoti, jog pareiškėjas padarė ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

14. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis). KET 108 punkte nurodyta, jog reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jei posūkis arba apsisukimas galimas iš vienos eismo juostos, sukdamas vairuotojas gali pasirinkti bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią suka, eismo juostą. Jeigu sukti leidžiama keliomis eismo juostomis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eismo juosta.

15. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad pareiškėjas narinėjamu atveju važiuodamas atbulas, iš degalinės teritorijos, atbulas degant raudonam šviesoforo signalui įvažiavo į Pelesos g. – Dariaus ir Girėno g. sankryžą, privertęs kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, toliau važiavo Dariaus ir Girėno g., kuri yra net keturių eismo juostų, prieš eismą, nepakluso reikalavimui sustoti, stabdymą išreiškiant raudonos ir mėlynos spalvų švyturėliais ir garsiniu signalu žymėto policijos automobilio, įvažiavęs prieš eismą į Telšių g., sustojo dėl troleibuso užblokuoto kelio. Pažymėtina, kad tokiu būdu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, važiuodamas prieš eismą ir šiais savo veiksmais privertęs kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, neabejotinai sukėlė pavojų policijos pareigūnams ir kitiems eismo dalyviams, t. y. pavojingai vairavo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas teigė, kad prieš eismą nevažiavo, o policijos pareigūnai iš priekio važiavo tiesiai į jį. Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje pateiktas 2024 m. gegužės 21 d. vaizdo įrašas, pavadinimu V1741-KTK208-240521-093230-093559-20010200, patvirtinantis Nutarime užfiksuotas aplinkybes, o būtent: iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad P. P. vairuojamas automobilis Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 09:32:38 važiavo priešpriešiniam eismui skirta juosta, po to kirto dvigubą ištisinę liniją, pareigūnų automobiliui, siekiant sustabdyti pareiškėjo automobilį, šis, vėl kirtęs dvigubą ištisinę liniją, važiavo priešpriešiniam eismui skirta kelio puse, kol P. P. kelią užtvėrė troleibusas (skundo l. 13). Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai į priešpriešiniam eismui skirtą kelio pusę išvažiavo siekdami sulaikyti administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. automobilį. Šį faktą pagrindžia administracinio nusižengimo byloje esantis jau minėtas tyrėjos Monikos Meidutės 2024 m. gegužės 21 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad važiuojant Dariaus ir Girėno g., kryptimi link Švitrigailos g., pastebėjo kad per radijo ryšį minėtas automobilis iš Pelesos g. priešprieša įvažiuoja į Dariaus ir Girėno g., kryptimi link oro uosto. Įjungusi švyturėlius kartu su garsiniu signalu važiavo link automobilio Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tuomet automobilio vairuotojas, pastebėjęs ją, įvažiavo į link oro uosto vedančią eismo juostą, policijos pareigūnė išvažiavo priešais jį ir per švyturėliuose įrengtą garsiakalbį pareikalavo sustoti. Minėto automobilio vairuotas apvažiavo policijos tarnybinį automobilį ir, važiuodamas Dariaus ir Girėno g., priešprieša įvažiavo į Telšių g. (skundo l. 11). Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pareiškėjo argumentas, kad jis nevažiavo priešpriešiniam eismui skirta kelio puse, laiko nepagrįstu, kadangi tai, jog jis nagrinėjamu atveju net du kartus važiavo priešpriešiniam eismui skirta kelio puse, pagrindžia byloje esanti įrodymų visuma.

16. ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). KET 16 punkte numatyta, jog tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti.

17. Apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su žemesniojo teismo padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas P. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, kadangi administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai, kuriais rėmėsi ir skundžiamą nutartį priėmęs žemesnės instancijos teismas, pagrindžia šio administracinio nusižengimo faktą.

18. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas parodė, kad prie jo automobilio priėjo juodai apsirengęs asmuo, kuris plėšė automobilio duris. Pareiškėjas paprašė nelįsti, tačiau šis toliau plėšė automobilio duris. Nepamena, ar priėjęs asmuo prisistatė. Taip pat parodė, kad norėjo pavažiuoti atbulas link degalinės, o asmuo pareiškėjui į automobilio stiklą metė plytą, užšoko ant jo automobilio, o pareiškėjas išsigandęs išvažiavo iš degalinės. Taip pat parodė, kad nematė ant juodai apsirengusio asmens rūbų užrašo „Policija“.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, kuriais pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodoma nagrinėjamo įvykio versija. Ši jo versija laikytina gynybine, siekiant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo, pavadinimu PSS-20240521-093208UTC+0300-, matyti, jog prie pareiškėjo automobilio priėjęs policijos pareigūnas neprisistatė, tačiau suprasti, kad tai policijos pareigūnas pareiškėjui leido tai, jog prie jo priėjo asmuo, vilkintis uniformą su užrašu „Policija“, su savimi turintis policijos pareigūno darbo įrankius (raciją, guminę lazdą), kurie akivaizdžiai matomi ir vaizdo įraše. Pastebėtina, kad į pareiškėjo automobilį priėjęs policijos pareigūnas nieko nemetė (skundo l. 13). Be kita ko, kaip buvo minėta anksčiau, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui per garsiakalbį bei įjungtus raudonos ir mėlynos spalvų švyturėlius sustoti. Pareiškėjas buvo priverstas sustoti dėl kelią jam užblokavusio troleibuso bei netrukus atvykusių policijos pareigūnų. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas daro išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas, stabdomas pareigūnų, iškart savanoriškai sustojo.

20. Pripažinus, kad žemesnysis teismas priėmė bylos aplinkybėms neprieštaraujantį sprendimą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta pažeidimų ir dėl administracinės nuobaudos bei poveikio priemonės skyrimo.

21. Remiantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).

22. Institucijos 2024 m. birželio 28 d. nutarimu, įvertinus P. P. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (P. P. veiksmais buvo itin šiurkščiai pažeistos KET, padaryti trys pavojingi pažeidimai, dėl ko buvo sukeltas realus pavojus kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui), jo kaltės forma ir rūšį (visi trys nusižengimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), taip pat atsižvelgta į tai, kad šiuo atveju nenustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, pareiškėjo asmenybę – brandaus amžiaus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra ne kartą teistas, pastaruoju metu daugiausia už turtinio pobūdžio nusikaltimus, daug kartų baustas administracine tvarka dėl smulkių vagysčių, paskirtų baudų nemoka, administracinėn atsakomybėn patrauktam P. P. paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė laikytinos teisingomis, tinkamai individualizuotomis ir paskirtos nepažeidžiant ANK nuostatų. Kadangi apeliaciniu skundu atskirai P. P. paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ir / ar dydžio klausimas nėra keliamas, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo nesutikti su Institucijos nutarimu paskirta bauda ir jos dydžiu, šiame kontekste plačiau nepasisako.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad tuo metu, kada pareiškėjas buvo sulaikytas, jo automobilis Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas, nors turėjo būti saugomas aikštelėje, todėl dėl to patyrė didelių nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie pareiškėjo skundo argumentai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl dėl šių pareiškėjo nurodomų aplinkybių apygardos teismas toliau nepasisako.

24. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pritaikius įstatymą, todėl naikinti apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė