Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2020-05-20 · Civilinė byla Nr. e2-2672-779/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-05-20Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-02Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-20
Bylos Nr.
e2-2672-779/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00252-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
BUAB „Klaipėdos kepykla“
Atsakovas
T. J.
Kategorijos
  • 2.6.11.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-2672-779/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00252-2020-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Klaipėdos kepykla“ ieškinį atsakovui T. J. dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: įpareigoti atsakovą T. J. grąžinti ieškovui BUAB „Klaipėdos kepykla“ daiktus - (buitinės patalpos spintelių bloką (pažymėtą indeksu IT-BALD-11), markizę krepšinę (pažymėtą indeksu IT-KITAS-06), kondicionieriaus išorinę dalį (pažymėtą indeksu IT-KITAS-08)) natūra arba priteisti grąžintino turto vertę – 1 678,96 Eur, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo metu tuo atveju, jeigu grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas.

2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2013-11-01 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu penkiems metams buvo perduotos naudotis patalpos, esančios Turgaus g. 11, Klaipėda, unikalus Nr. 2187-5000-2014:0009, kavinės veiklai vykdyti. Tuo metu veiklą vykdantį UAB „Klaipėdos kepykla“ atliko remontą ieškovo patalpose, taip pat įsigytą turtą veiklai vykdyti nuomos santykių metu naudojo atsakovo patalpose. Pasibaigus 2013-11-01 nuomos sutarčiai, UAB „Klaipėdos kepykla“ išsivežė didžiąją dalį jai priklausančio turto, tačiau buitinės patalpos spintelių blokas, markizė krepšinė, kondicionieriaus išorinė dalis vis dar yra atsakovui priklausančiose patalpose. 2019-12-27 buvo pateiktas reikalavimas atsakovui dėl turto grąžinimo, kuriuo buvo nustatytas 15 dienų terminas suteikti galimybę atsiimti UAB „Klaipėdos kepykla“ priklausantį turtą. 2020-01-06 buvo gautas atsakymas į reikalavimą, kuriuo buvo nurodyta, kad turtas buvo atsiimtas 2019-02-18.

3. Ieškovo manymu, byloje pateikti duomenys pagrindžia išvadą, kad turtas (buitinės patalpos spintelių blokas, markizė krepšinė, kondicionieriaus išorinė dalis) vis dar yra atsakovui priklausančiose patalpose ir privalo būti išreikalautas ieškovo naudai, kaip teisėtam turto savininkui. Dėl minėtų daiktų šalių nesiejo jokie prievoliniai santykiai, todėl visos vindikacinį reikalavimą pagrindžiančios sąlygos šiuo atveju egzistuoja.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį bei tripliką, kuriuose su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2013-11-01 nuomotojas T. J. ir nuomininkas UAB „Klaipėdos kepykla“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 5 metų terminui, t. y. iki 2018-10-31. Patalpos nuomininkui buvo perduotos šalims 2013-11-01 dieną pasirašant Patalpų perdavimo-priėmimo aktą. Pagal šią sutartį buvo numatytas nuomos mokesti per mėnesį - 11 500,00 Lt/3 330,63 Eur. Nuomos sutarties 4.6 punkte šalys susitarė dėl nuomos mokesčio sumažinimo tam, kad nuomininkas atliktų patalpų įrengimą ir sutartyje nurodė, kad „Nuomininko prašymu Nuomotojas sutinka 24 mėnesiams, t. y. nuo 2013-11-01 iki 2015-11-01 laikinai sumažinti nuomos mokestį iki 6 444,00 Lt/18 65,15 Eur“, todėl nuomos sutarties 7.6 punkte šalys susitarė, kad „Nuomininkas turi teise iš Patalpų pasiimti tik tuos pagerinimus, kuriuos yra pats savo lėšomis padaręs ir kuriuos galima atskirti be žalos Patalpoms, taip pat savo įrangą.“ Tokiu būdu šalių susitarimu visa iranga, kuri negali būti atskirta be žalos, po termino pasibaigimo turėjo likti patalpose.

5. Pasinaudodamas 2013-01-01 nuomos sutarties 3.3 punkte numatyta pirmumo teise, nuomininkas UAB „Klaipėdos kepykla“ 2018-09-14 dieną pateikė pranešimą apie tai, kad nuomininkas nori pasinaudoti pirmumo teise nuomotis patalpas, pratęsiant nuomos sutartį dar 5 metų terminui. Nuomos sutarties terminas buvo pratęstas, šalims pasirašant nuomos sutartį naujam terminui — nuo 2018-11-01 iki 2023-10-31. Šalys taip pat sudarė perdavimo aktą. Pažymėjo, kad pasibaigus pradinės nuomos sutarties terminui nuomininkas UAB „Klaipėdos kepykla“ neperdavė patalpų nuomotojui pagal perdavimo aktą ir jomis toliau naudojosi. Kadangi nuomininkas ketino ir toliau nuomotis patalpas, tuo tikslu šalys sudarė 2018-11-01 nuomos sutartį bei patalpų perdavimo nuomininkui aktą naujam terminui, tokiu būdu nuomos santykiai tęsėsi, patalpos ir toliau liko UAB „Klaipėdos kepykla“ dispozicijoje. 2018-11-01 nuomos sutarties 7.6 punkte šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad nuomininkas turi teisę iš patalpų pasiimti restorano baldus bei kilnojamus maisto ruošimo įrengimus. Tokiu būdu visas kitas turtas lieka patalpose po termino pasibaigimo. Šalių sudaryta nuomos sutartis teisėta, galiojo nuo 2018-11-01 iki 2019-02-21, įspėjimu nuomotojas ją nutraukė ir todėl sukelia jos šalims teisines pasekmes. Be to, jokių kitų susitarimų, kurie kitaip reglamentuotų šalių santykius, nebuvo sudaryta.

6. Kadangi nuomininkas UAB „Klaipėdos kepykla“ savo sutartinių įsipareigojimų sumokėti nuomos mokestį ir komunalines išlaidas nevykdė nuo 2018-11-15, o nenutraukęs patalpų nuomos sutarties prieš terminą 2019-02-18 išsivežė visą savo turtą iš nuomojamų patalpų, todėl nuomotojas T. J., atsižvelgdamas į šalių sudarytos 2018-11-01 dienos nuomos sutarties 12.3 punktą, nustatantį nuomotojui teisę nutraukti nuomos sutartį, kai „nuomininkas nepagrįstai nuomos Sutarties nustatyta tvarka ir terminais nemoka nuomos mokesčio ilgiau kaip 3 (tris) mėnesius“, 2019-02-21 dienos Įspėjimu „Dėl nuomos sutarties nutraukimo, atsiskaitymo pagal nuomos sutartį ir baudos sumokėjimo“ pranešė apie 2018-11-01 nuomos sutarties „Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Turgaus g. 11, Klaipėda, nuomos“ nutraukimą nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko UAB „Klaipėdos kepykla“ kaltės nuo 2019-02-18, t. y. termino, kada UAB „Klaipėdos kepykla“ faktiškai išsivežė savo turtą iš patalpų. Nuomotojo iniciatyva nuomos santykiams nutrūkus nuo 2019-02-18, taikomas šalių sudarytos 2018-11-01 nuomos sutarties 7.6 punktas, numatantis, kad „nuomininkas turi teisę iš Patalpų pasiimti restorano baldus bei kilnojamus maisto ruošimo įrengimus“.

7. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.501 straipsnio (Daikto pagerinimas) 1 dalis nustato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, o 3 dalis nustato, kad „nuomininko padarytu be nuomotojo leidimo ir neatskiriamu be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimu vertės neprivaloma atlyginti.

8. Esant šioms aplinkybėms, įstatymo bei sutarties nuostatoms bei faktui, kad nuomos sutarties terminas baigėsi 2019-02-18, o Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. eB2-2817-779/2019 dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Klaipėdos kepyklai“ įsiteisėjo 2019-04-09, bankroto administratorius neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti šį turtą sugrąžinti. T. J. jį valdo teisėtai sutartiniu pagrindu.

9. 2019-09-02 bankroto administratorius el. paštu atsiuntė T. J. raštą „Dėl turto grąžinimo“, kuriuo informavo apie bankroto bylos iškėlimą bei pareikalavo grąžinti turtą (buitinės patalpos spintelių bloką, markizę krepšinę, kondicionierių). 2019-09-03 el. paštu bankroto administratoriui buvo atsakyta, kad nuomininkas savo daiktus iš patalpų išsivežė 2019-02-18. Gavęs atsakymą, bankroto administratorius nepateikė jokių nesutikimo argumentų.

10. 2019-12-28 bankroto administratorius atsiuntė 2019-12-27 pakartotinį raštą „Dėl turto grąžinimo“, į kurį buvo atsakyta 2019-12-28 el. paštu.

11. Bankroto administratorius ieškiniu reikalauja grąžinti neva UAB „Klaipėdos kepyklai“ priklausančius daiktus, tačiau nepateikia jokių PVM sąskaitų faktūrų, įrodančių jų įgijimą ieškovo vardu, taip pat nepateikia ir šių daiktų sumontavimo patalpose Turgaus g. 11, Klaipėdoje aktų. Pažymėjo, kad visi ieškiniu reikalaujami sugrąžinti daiktai yra neatskiriami nuo patalpų, markizė krepšinė ir kondicionieriaus išorinė dalis pritvirtinti prie pastato fasadų, buitinių spintelių blokas prie patalpos sienų.

12. Nors šis turtas teisėtai priklauso T. J., tačiau jis nėra reikalingas ir galėtų būti perduotas bankroto administratoriui, tačiau nuėmus turtą, būtų padaryta žala pastato fasadui bei buitinėms patalpoms. Todėl bankroto administratorius turėtų pateikti poziciją/pasiūlymą dėl pastato fasadų bei buitinės patalpos remonto po turto pasiėmimo.

13. Demontuojant prašomus grąžinti daiktus bus padaryta žala pačiam pastatui, todėl vienareikšmiškai kils šios žalos atlyginimo klausimas. Šią žalą atlyginti privalo ieškovas, kadangi jis pats pasirinko būtent tokį teisių gynimo būdą. Be to, šiuo metu patalpos yra išnuomotos, veikia maitinimo įstaiga, o atliekami demontavimo ir remonto darbai trikdys nuomininko veiklą, todėl kyla dar vienas klausimas - dabartinio patalpų nuomininko negautų pajamų atlyginimo klausimas.

14. Nurodė, kad buitinės patalpos spintelių blokas įsigytas 2014-12-01 už 1387,28 Eur, ieškovo pateikta jo likutinė vertė 2019-01-31 dienai- 443,54 Eur; Markizė krepšinė įsigyta 2015-01-28 už 2131,46 Eur, ieškovo pateikta jo likutinė vertė 2019-01-31 dienai- 710,66 Eur; Kondicionierius įsigytas 2016-16-27 už 921,56 Eur, jo likutinė vertė 2019-01-31 dienai - 524,76 Eur.

15. Bankroto administratorius, pasirinkdamas tariamai pažeistos teisės gynimo būdą, galimai sąmoningai neįvertino, kokios išlaidos bus reikalingos prašomo išreikalauti turto išmontavimui, transportavimui ir pan. bei nevertino atsakovo žalos (turto atstatymo išlaidų). Tai leidžia daryti prielaidą, kad administratorius tik sąmoningai siekia sukelti žalą atsakovui, kuris ir taip nukentėjo dėl nuomos sutarties nevykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-11-01 ieškovas BUAB „Klaipėdos kepykla“ su atsakovu T. J. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 13/11/1, kuria atsakovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui pastato, esančio Turgaus g. 11, Klaipėdoje, unikalus Nr. 2187-5000-2014:0009, 165,28 kv. m. bendro ploto patalpas ieškovo veiklai vykdyti, o ieškovas įsipareigojo jas naudoti pagal paskirtį, mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus, vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus.

17. Sutarties 3.2.-3.3. punktais šalys susitarė, kad nuomos terminas yra penki metai; termino pabaiga – 2018-10-31; patalpos atsakovui grąžinamos sutarties 7 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

18. Pagal sutarties 4.2. punktą, nuomos mokesčio dydis – 11 500 Lt (3 330,63 Eur.). Ieškovo prašymu atsakovas sutiko laikinai, t. y. 24 mėn. (nuo 2013-11-01 iki 2015-11-01) sumažinti ieškovui nuomos mokestį iki 5 600 Lt (sutarties 4.6. p.).

19. Sutarties 7.1. punktu šalys susitarė, kad ieškovas per 4 mėnesius savarankiškai savo medžiagomis ir rizika įsirengs patalpas, kad jos būtų tinkamos jo veiklai vykdyti; už šį laikotarpį nuomos mokestis nemokamas. Ieškovas turi grąžinti atsakovui patalpas tokios būklės, kokios gavo iš atsakovo patalpų perdavimo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (sutarties 7.4. p.). Ieškovas turi teisę iš patalpų pasiimti tuos patalpų pagerinimus, kuriuos yra pats savo lėšomis padaręs ir kuriuos galima atskirti be žalos patalpoms, taip pat savo įrangą (sutarties 7.6. p.). Nurodytos patalpos ieškovui perduotos 2013-11-01 Priėmimo-perdavimo aktu.

20. 2018-11-01 ieškovas BUAB „Klaipėdos kepykla“ su atsakovu T. J. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 18/11/1, kuria atsakovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui pastato, esančio Turgaus g. 11, Klaipėdoje, unikalus Nr. 2187-5000-2014:0009, 165,28 kv. m. bendro ploto patalpas ieškovo veiklai vykdyti, o ieškovas įsipareigojo jas naudoti pagal paskirtį, mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus, vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus.

21. Sutarties 3.2.-3.3. punktais šalys susitarė, kad nuomos terminas yra penki metai; termino pabaiga – 2023-10-31; patalpos atsakovui grąžinamos sutarties 7 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal sutarties 4.2. punktą, nuomos mokesčio dydis – 3 450 Eur (sutarties 4.6. p.).

22. Ieškovas turi grąžinti atsakovui patalpas tokios būklės, kokios gavos patalpas iš atsakovo patalpų perdavimo dieną atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (sutarties 7.4. p.). Ieškovas turi teisę iš patalpų pasiimti restorano baldus bei kilnojamus maisto ruošimo įrengimus (sutarties 7.6. p.). Nurodytos patalpos ieškovui perduotos 2018-11-01 Priėmimo-perdavimo aktu.

23. 2019-02-21 raštu atsakovas kreipėsi į ieškovą įspėjimu dėl nuomos sutarties nutraukimo, atsiskaitymo pagal nuomos sutartį ir baudos sumokėjimo.

24. Vilniaus apygardos teismo 2019-03-27 nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. K.. Nutartis įsiteisėjo 2019-04-09.

25. 2019-09-02 bankroto administratorius M. K. kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad atsakovo dispozicijoje yra buitinės patalpos spintelių blokas, markizė krepšinė, kondicionierius, kurie turi būti perduoti BUAB „Klaipėdos kepykla“ bankroto byloje.

26. 2019-09-03 raštu atsakovo atstovė advokatė R. Š. kreipėsi į administratorių ir nurodė, kad ieškovas yra išsivežęs visus savo daiktus.

27. 2019-12-27 bankroto administratorius M. K. kreipėsi į atsakovą ir nurodė, kad pasibaigus 2013-11-01 nuomos sutarčiai, UAB „Klaipėdos kepykla“ išsivežė didžiąją dalį jam priklausančio turto, tačiau buitinės patalpos spintelių blokas (pažymėtas indeksu IT-BALD-11), markizė krepšinė (pažymėta indeksu IT-KITAS-06), kondicionieriaus išorinė dalis (pažymėta indeksu IT-KITAS-08) vis dar yra atsakovo patalpose; prašė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo suteikti galimybę atsiimti UAB „Klaipėdos kepykla“ priklausantį turtą.

28. 2020-01-06 raštu atsakovo atstovė advokatė R. Š. kreipėsi į administratorių ir nurodė, kad jo prašymas yra nepagrįstas.

29. Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs bankroto administratoriaus reikalavimus dėl aukščiau nurodytų daiktų grąžinimo, byloje nėra (CPK 178 str.).

Dėl ginčo esmės

30. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas turi pareigą perduoti ieškovui buitinės patalpos spintelių bloką, markizę krepšinę, kondicionierių pasibaigus 2018-11-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai Nr. 18/11/1. Ieškovo manymu, šie daiktai, kaip sumontuoti atsakovo patalpose ieškovo lėšomis, turi būti grąžinti ieškovui. Tuo tarpu atsakovo teigimu, šie daiktai turi likti atsakovo patalpose, kadangi sutartimi šalys nesitarė dėl jų grąžinimo nutraukus sutartį, jie paliktini atsakovui, kaip priklausantys atsakovui pagal sutartį. Taigi, šalys iš esmės skirtingai aiškina sutarties nuostatas, susijusias su tuo, kokius daiktus nutraukus sutartį ieškovas turi teisę pasiimti iš patalpų, kurias nuomojosi. Atsakovo manymu, ieškovas neįrodė ir aplinkybių, kad minėti daiktai buvo įsigyti ir sumontuototi patalpose ieškovo iniciatyva ir lėšomis, dėl ko negali reikalauti jų grąžinti.

Dėl asmens, kurio lėšomis buvo įsigyti daiktai

31. Civilinis procesas remiasi rungimosi principu, pagal kurį, šalis besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti (CPK 12, 178 str.). Taigi, šalis, kuri teigia konkrečių aplinkybių egzistavimą, turi pareigą įrodyti šias faktines aplinkybes. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-19 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).

32. Į bylą pateikta UAB „Dextera“ Klaipėdos filialo 2015-01-28 PVM sąskaita-faktūra Nr. EXK 15026 2 579,07 Eur sumai, išrašyta ieškovui už markizę krepšinę, jos transportavimą, montavimą, papildomas medžiagas. 2020-03-18 UAB „Dextera“ Klaipėdos filialo Patvirtinimu patvirtintos aplinkybės, kad pagal nurodytą sąskaitą-faktūrą buvo pristatytas ir sumontuotas visas turtas ieškovo užsakymu.

33. Taip pat pateikta UAB „Medis“ 2014-12-01 PVM sąskaita-faktūra Nr. PKM 004863 16 949,09 Eur sumai, išrašyta ieškovui už baldus: barviršį prie sienos su paneliais, prekystalių liniją, WC duris, stalus, sofą, minkštasuolių komplektą, stiklo atitvarus su lentyna ant prekystalio, spintelių bloką buitinėse patalpose, gobeleną sėdynėms, „kankorėžius“ sėdynėms, WC spintelės sutvirtinimą. 2020-03-23 UAB „Medis“ Patvirtinimu patvirtintos aplinkybės, kad pagal nurodytą sąskaitą-faktūrą buvo pristatytas ir sumontuotas visas turtas ieškovo užsakymu.

34. Byloje yra ir UAB „Šildymo sprendimai“ 2016-07-12 PVM sąskaita-faktūra Nr. SIL 160085 1 115,09 Eur sumai, išrašyta ieškovui už oro kondicionierių ir su jo monatavimu susijusius darbus.

35. Iš nurodytų sąskaitų-faktūrų matyti, kad visos jos išrašytos galiojant tarp ieškovo ir atsakovo sudarytoms negyvenamųjų patalpų sutartimis, prekes įsigijo ieškovas, tarp įsigytų prekių yra buitinės patalpos spintelių blokas, markizės krepšinė, kondicionierius, kuriuos ieškovas nurodo, kaip sumontuotas atsakovo patalpose ir atsakovo nepagrįstai negrąžintas.

36. Ieškovui pateikus daiktų įsigijimą ir sumonatavimą patvirtinančius dokumentus, atsakovui pripažįstant, kad nurodyti daiktai atsakovo patalpose atsirado patalpų nuomos ieškovui laikotarpiu, nesant duomenų, kad nurodyti daiktai įsigyti ir sumontuoti ne ieškovo iniciatyva ir (ar) lėšomis, pripažintina, kad nurodyti daiktai buvo įsigyti ieškovo iniciatyva ir lėšomis.

37. Nustačius nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. kad atsakovo patalpose liko daiktai (buitinės patalpos spintelių blokas, markizės krepšinė, kondicionierius) įsigyti ieškovo iniciatyva ir lėšomis, vertintina, ar atsakovas turi pareigą šiuos daiktus grąžinti ieškovui.

Dėl sutarties aiškinimo

38. Šalys iš esmės skirtingai aiškina sutarties nuostatas, susijusias su tuo, kokius daiktus pasibaigus sutarties terminui ieškovas turi teisę pasiimti iš patalpų, kurias nuomojosi, taigi, yra kilęs ginčas dėl sutarties aiškinimo.

39. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 1-2 dalimis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.

40. Taigi, tik nustačius, kad šalys turėjo bendrus ketinimus, nesutampančius su lingvistine sutarties teksto prasme, taikomas subjektyvusis sutarties aiškinimo principas aiškinant sutartis, tačiau tokių aplinkybių nenustačius iš esmės remiamasi objektyviuoju sutarčių aiškinimo principu (sutartis aiškinama pagal tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys). Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sutarčių aiškinimo klausimu, tai pat pasisakyta, kad kai nėra duomenų apie tikruosius šalių ketinimus, teismas turi remtis pažodiniu sutarties aiškinimo principu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2007). Nagrinėjamu atveju duomenų apie bendrus šalių ketinimus, besiskiriančius nuo sutarties teksto dėl sutarties sąlygų aiškinimo, byloje nėra, todėl sąlygas aiškinant remiamasi objektyviuoju sutarčių aiškinimo principu.

41. Kaip matyti iš 2013-11-01 tarp šalių sudarytos sutarties 7.6. punkto, reglamentuojančio patalpų grąžinimo tvarką, ieškovui buvo suteikta teisė grąžinant patalpas atsakovui, iš patalpų pasiimti tuos patalpų pagerinimus, kuriuos jis yra pats savo lėšomis padaręs ir kuriuos galima atskirti be žalos patalpoms, taip pat savo įrangą. Ši sutartis pasibaigė 2018-11-01 suėjus joje nurodytam 5 metui sutarties galiojimo terminui. Duomenų, kad sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas siekė pasinaudoti teise pasiimti atliktus patalpų pagerinimus ir (ar) kad patalpų pagerinimus buvo galima atskirti be žalos patalpoms, byloje nėra (CPK 178 str.).

42. Šalių 2018-11-01 sudarytoje sutartyje buvo susitarta, kad grąžinant patalpas atsakovui, ieškovas turi teisę iš patalpų pasiimti restorano baldus bei kilnojamus maisto ruošimo įrengimus (sutarties 7.6. p.). Iš nurodytos sąlygos lingvistinės formuluotės matyti, kad šalys susitarė dėl konkrečių daiktų grąžinimo ieškovui sutarties pasibaigimo atveju, nustatant, kad ieškovui bus grąžinami tik restorano baldai bei kilnojami maisto ruošimo įrengimai. Tokiu būdu šalys susitarė, kad jokie kiti daiktai, išskyrus paminėtus, ieškovui nebus grąžinami pasibaigus sutarčiai (lot. expressio unius est exclusio alterius (vieno paminėjimas reiškia kito pašalinimą) taisyklė)). Tokia patalpų grąžinimo tvarka atitiko ir CK 6.501 straipsnio 1 dalies reikalavimus, suteikiančius teisę šalims susitarti dėl to, kaip elgiamiasi su nuomininko atliktais pageriniamais nuomotojo patalpose (t. y. kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita).

43. Ieškovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl ši sutarties sąlyga turėtų būti taikoma kitaip nei joje pažodžiui nurodyta, neįrodinėjo jos netaikymo sąlygų, neprašė jos pripažinti negaliojančia (CPK 178 str.), dėl ko nėra pagrindo ja nesivadovauti. Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad ieškovas neįgijo teisės pasibaigus sutarčiai pasiimti iš patalpų buitinės patalpos spintelių bloko, markizės krepšinės, kondicionieriaus.

44. Atsakovas nurodė, kad ieškovo išlaidos, patirtos nurodytiems daiktams įsigyti ir sumontuoti ieškovo patalpose buvo atlygintos tokiu būdu, kai ieškovas 24 mėn. laikotarpiui (nuo 2013-11-01 iki 2015-11-01) sumažino ieškovui nuomos mokestį nuo 11 500 Lt iki 5 600 Lt.

45. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013-11-01 sutarties 4.6. punktu šalys susitarė dėl to, kad 24 mėn. nuo sutarties sudarymo momento ieškovas mokės atsakovui 5 600 Lt nuomos mokestį vietoje sutarto 11 500 Lt nuomos mokesčio. Teismas pažymi, kad nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad tokia nuomos mokesčio mokėjimo tvarka buvo skirta ieškovo investicijoms į atsakovo patalpas kompensuoti, nėra pagrindo šio teiginio laikyti įrodytu (CPK 178 str.). Vis dėlto, nurodyto teiginio pripažinimas neįrodytu, nedaro įtakos išvadai, kad šalys susitarė, jog ieškovui bus grąžinami tik restorano baldai bei kilnojami maisto ruošimo įrengimai, o buitinės patalpos spintelių blokas, markizė krepšinė, kondicionierius į ieškovui grąžintinų daiktų sąrašą nepateko.

46. Dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. E. Ž. Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (E. Ž. Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje Van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; E. Ž. Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl ieškinio reikalavimų

47. Ieškovas ieškiniu prašė taikyti daiktinių teisių gynimo būdą - įpareigoti atsakovą T. J., grąžinti ieškovui daiktus natūra arba priteisti grąžintino turto vertę – 1 678,96 Eur, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo metu tuo atveju, jeigu grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas.

48. Nurodytas teisių gynimo būdas įtvirtintas CK 4.95 straipsnyje, pagal kurį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (t. y. vindikacija). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, reiškiant vindikacinį reikalavimą ieškovas privalo įrodyti šias faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009).

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018-11-01 sutartimi šalys ieškovo iniciatyva ir lėšomis nupirktas ir sumontuotas buitinės patalpos spintelių bloką, markizę krepšinę, kondicionierių įtraukė į daiktų, kurie pasibaigus sutarčiai ieškovui negrąžinami, sąrašą, tokiu būdu sutardami, kad šie daiktai sutarties pagrindu tampa atsakovo nuosavybe (CK 4.47 str.). Remiantis išdėstytu, ieškinio nagrinėjimo momentu atsakovas laikytinas nurodytų daiktų savininku. Nustačius, kad atsakovas yra nurodytų daiktų savininku, pripažintina, kad neegzistuoja būtinoji CK 4.95 straipsnio taikymo sąlyga - ieškovas turi nuosavybės teisę į daiktus. Esant nustatymoms aplinkybėms, t. y. ieškovui neįrodžius būtinosios CK 4.95 straipsnio taikymo sąlygos, nėra pagrindo analizuoti likusių būtinųjų šio straipsnio salygų, ir pripažintina, kad ieškovas neįrodė, kad turi reikalavimo teisę ieškovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51. Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovas nenurodė patyręs bylinėjimosi išlaidų, šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

52. Iš ieškovo priteistinos 38 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš ieškovui skirtų administravimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Klaipėdos kepykla“ 38 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš ieškovui skirtų administravimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Inga Staknienė