- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- I2-4223-631/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00982-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gitana Butrimaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- D. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. vasario 7 d. gautas pareiškėjo D. R. skundas, kuriame prašoma: panaikinti 2023 m. sausio 23 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą Nr. 23S7925 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas neteisingai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei dokumentus, neįsigilino į susidariusią situaciją ir ją įvertino itin formaliai, dėl ko netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) nuostatas, taip pat pažeidė įpareigojimą administravimo subjekto veikloje vadovautis proporcingumo, objektyvumo ir išsamumo principais.
Pareiškėjas sutinka, kad atsakovas Sprendime teisingai nurodė, jog pareiškėjas buvo įtariamas padaręs nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį. Tačiau, pasak pareiškėjo, aplinkybė, kad užsienietis yra įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, savaime nesudaro pagrindo visais atvejais teigti, kad jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti viešajai tvarkai. Vertina, jog atsakovas, atsisakydamas išduoti leidimą gyventi dėl to, kad asmuo yra įtariamasis baudžiamojoje byloje, turėjo tiksliai paaiškinti, kodėl toks statusas kelia grėsmę viešajai tvarkai, tačiau sprendime šių aplinkybių nenurodė. Todėl, pasak pareiškėjo, atsakovo Sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Paaiškina, jog pareiškėjas baudžiamojoje byloje buvo nubaustas už neteisėtą veiką, savo kaltę pripažino. Minėtoje baudžiamojoje byloje pareiškėjui skirta 800 Eur bauda. Pažymi, kad pareiškėjas gailisi dėl savo veiksmų ir atliko bausmę, t. y. sumokėjo teismo jam skirtą baudą, tad pareiškėjo nuomone, nebeliko pagrindo jį laikyti keliančiu grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pareiškėjas supranta, kad elgėsi neteisėtai, dėl ko pagrįstai buvo nubaustas, tačiau tuo pačiu patvirtina, kad suprato savo elgesio neleistinumą, ateityje laikysis teisės aktų reikalavimų, nedarys naujų teisės pažeidimų Lietuvoje ar kitose valstybėse. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nėra įvykdęs daugiau teisės aktų pažeidimų ir/ar nusikaltimų tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Ukrainos Respublikoje, todėl vertina, jog dėl vieno atvejo neproporcinga asmens gyvenimą Lietuvos Respublikoje laikyti keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir taikyti griežčiausias priemones.
Nurodo, kad pareiškėjas yra Ukrainos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra mieste Zuhresas (arba Zugresas), Ukrainos rytuose, Donecko srityje, 35 km į rytus nuo Donecko, kuriame dėl vykstančių karo veiksmų ir nuolatinio pavojaus asmens gyvybei nėra galimybės gyventi. Todėl pareiškėjas priverstas gyvenimą kurti svetimoje šalyje. Paaiškina, jog pareiškėjas dirba UAB „APS grupė“ pagal darbo sutartį nuo 2022 m. spalio 10 d. Darbdavio nuomone, pareiškėjas yra tvarkingas, kruopštus, draugiškas, pareigingas ir nekonfliktiškas, taip pat nėra recidyvistas ar linkęs nusikalsti asmuo. Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos Respublikoje leidimą laikinai gyventi yra gavę jo tėvas I. R. ir motina O. R.. Tad pareiškėją sieja šeimyniniai, socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje esančia šeima.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, jog tiesiogiai Įstatyme įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei teikia būtent Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir VSAT). Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti Įstatyme nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus minėtų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. 2022 m. lapkričio 28 d. Migracijos departamentas gavo VSAT išvadą, kurioje teigiama, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra įtariamas sunkaus nusikaltimo įvykdymu, pareiškėjo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Migracijos departamentas, gavęs VSAT išvadą ir įvertinęs ją duomenų visumoje su kitais byloje esančiais duomenimis, negalėjo nesivadovauti imperatyviai Įstatymo numatyta pareiga atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Pažymi, jog Įstatymas nenumato jokių išimčių, kad tais atvejais, kai užsienietis nori gyventi Lietuvoje, galėtų būti netaikomos imperatyvios Įstatymo nuostatos.
Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad ginčijamame sprendime nėra paaiškinta, kodėl pareiškėjo statusas baudžiamojoje byloje (įtariamasis) kelia grėsmę viešajai tvarkai. Pažymi, kad pareiškėjas yra ne tik įtariamasis, tačiau jo atžvilgiu jau yra priimtas teismo nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas yra pripažintas kaltu padaręs minėtą nusikaltimą ir pats šių aplinkybių skunde neneigia bei pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką.
Teigia, jog neteisėtas žmonių gabenimas yra rimtas tarpvalstybinio masto nusikaltimas, suteikiantis dideles pajamas nusikaltėliams bei organizuotoms jų grupėms, skatinantis nelegalią migraciją, todėl darantis didelę žalą visuomenei bei turintis itin neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes. Vertina, jog siekiantis Lietuvoje apsigyventi asmuo, įtariamas įvykdęs veiką, susijusią su nelegaliu asmenų gabenimu, padedant asmenims neteisėtai patekti į Lietuvos Respublikos ir kartu visos Šengeno erdvės teritoriją apibūdintinas kaip negerbiantis Lietuvos Respublikos įstatymų, sudaro pagrindo įtarimams, jog jis gali ir ateityje piktnaudžiauti savo teise gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę išnaudoti nusikalstamoms veikoms atlikti. Laiko, jog siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, bei efektyvią užsieniečių kontrolę, būtina apriboti riziką keliančio ar galinčio kelti ateityje užsieniečio, apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Vertina, jog atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir veikos, dėl kurios padarymo įtariamas pareiškėjas pobūdį, jo interesas dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas, teisėtas interesas, jog į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai nebūtų gabenami užsieniečiai bei viešosios tvarkos laikymasis, todėl ir atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi, atsakovo nuomone, laikytinas proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą.
Migracijos departamentas, atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus, kad Lietuvoje jis dirba, čia gyvena jo tėvas ir motina, pažymi, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą, Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjui anksčiau išduoti leidimai laikinai gyventi nebuvo. Pareiškėjas turėjo nuo 2021 m. liepos 6 d. iki 2021 m. liepos 26 d. galiojusią nacionalinę vizą, kuri buvo panaikinta nutraukus darbo santykius. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas savo darbovietėje dirba tik nuo 2022 m. spalio 10 d., tai reiškia, jog pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Nurodo, jog pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pažymėjo, jog yra nevedęs. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra pilnametis, Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Mano, kad ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Papildomai nurodo, jog VSAT gavus Migracijos departamento paklausimą dėl pareiškėjo, įvertinus informaciją, paklausimo iniciatoriui 2022 m. lapkričio 28 d. pateiktoje išvadoje Nr. 21-19-635 konstatuota, jog šis užsienietis įtariamas sunkaus nusikaltimo įvykdymu, pareiškėjo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.
Sutinka su Migracijos departamento argumentais, jog Lietuvos Respublikoje siekiantis laikinai apsigyventi užsienietis, įvykdęs neteisėtą veiką, susijusią su nelegaliu asmenų gabenimu, padedant asmenims neteisėtai patekti į Lietuvos Respublikos ir kartu visos Šengeno erdvės teritoriją, apibūdintinas kaip negerbiantis Lietuvos Respublikos įstatymų asmuo ir tai sudaro pagrįstą pagrindą įtarti, kad jis gali ir ateityje piktnaudžiauti savo teise gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę išnaudoti nusikalstamoms veikoms atlikti.
Mano, jog vertinant pareiškėjo pateiktus argumentus, turėtų būti atsižvelgta į jo pateiktų duomenų pakankamumą, jų nuoseklumą, teiginių logiškumą įstatymo viršenybės principo bei aktualios teismų praktikos aspektu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 23S7925 teisėtumo ir pagrįstumo
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir šalių išdėstytų argumetų nustatyta, jog 2022 m. spalio 3 d. Migracijos departamentui pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi, LLG) darbo pagrindu, kadangi jis UAB „APS grupė“ ketina dirbti elektriku.
Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pagrindų, dėl kurių D. R. gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi bei vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – ir LLG aprašas) 69 punktu, Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 10 d. per MIGRIS sukūrė konsultaciją Nr. 2892601 su VSAT, siekiant išsiaiškinti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir ar nėra rimto pagrindo manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
2022 m. lapkričio 28 d. VSAT pateikė išvadą Nr. 21-19-635 dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog patikrinus duomenis apie Ukrainos pilietį D. R., nustatyta, kad jis 2022 m. rugpjūčio 4 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Ignalinos r. sav., Mikalavo sen. Mikalavo k. prieigose, buvo sulaikytas pareigūnų. Pareigūnams patikrinus automobilį, kuriuo vyko pareiškėjas, buvo nustatyta, jog automobilyje buvo gabenami neteisėtai esantys Lietuvoje Irano piliečiai. Dėl šio įvykio VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 d. dalį (neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną). Atsižvelgiant į tai, VSAT konstatavo, kad pareiškėjo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.
Vadovaudamasis šiuo pagrindu atsakovas Migracijos departamentas priėmė 2023 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 23S7925. Vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas ar keičiamas, jeigu yra bent vienas iš įstatymo 40 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų, užsienietis atitinka įstatymo 26 straipsnyje nustatytas leidimo gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių leidimas gyventi užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas.
Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. To paties straipsnio 3 dalyje teigiama, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. <...> Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Taigi, Įstatymas tiesiogiai įtvirtina, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei teikia Policijos departamentas (Įstatymo nuostatas detalizuoja Aprašo 70 punktas).
Kaip minėta, pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 4 d. tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Ignalinos r. sav., Mikalavo sen. Mikalavo k. prieigose, buvo sulaikytas pareigūnų kai automobiliu gabeno Lietuvos Respublikoje neteisėtai buvusius Irano Islamo Respublikos piliečius. Dėl šio įvykio VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį (neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną). Už šios neteisėtos veikos įvykdymą Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu (teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, baudžiamoji byla Nr. Nr. 1-99-350/2022, teisminio proceso Nr. 1-02-5-00158-2022-8) pareiškėjas buvo nubaustas 800 Eur dydžio bauda, pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. 2023 m. sausio 24 d. pareiškėjas sumokėjo jam skirtą baudą.
Pažymėtina, jog Lietuvos visuomenės teisėtas interesas yra, kad į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai būtų nepriekaištingos reputacijos, jų praeityje atlikti veiksmai nesudarytų prielaidų galimam pavojaus Lietuvos visuomenės narių sveikatai bei gyvybei sukėlimui. Pareiškėjo atveju, ypač atsižvelgiant į tai, kad neteisėtas žmonių gabenimas yra rimtas tarpvalstybinio masto nusikaltimas, jo interesas dirbti Lietuvos Respublikoje pagrįstai Migracijos departamento vertintas kaip negalintis būti iškeltas aukščiau visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos laikymosi, todėl atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje laikytina proporcinga priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su nesuteikimu teisės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismas pritaria Migracijos departamento pozicijai, jog jis, gavęs VSAT Išvadą ir įvertinęs ją duomenų visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais, negalėjo nesivadovauti imperatyviai Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, jog Įstatymas nenumato jokių išimčių, kad tais atvejais, kai užsienietis nori gyventi Lietuvoje, galėtų būti netaikomos imperatyvios Įstatymo nuostatos. Kartu, Migracijos departamentas yra viešojo administravimo institucija, kuri savo veikloje privalo vadovautis įstatymų nuostatomis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą (2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4994-502/2019, 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4634-520/2020). Įstatyme vartojama sąvoka „užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai“ nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau – konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019; kt.). LVAT praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad grėsmės sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814- 858/2015).
Minima teismų praktika aktuali nagrinėjamoje byloje. BK 292 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti atsakomybę už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną, numato laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalį, sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Taigi, pareiškėjas įvykdė nusikalstamą veiką, kuri patenka į sunkaus nusikaltimo sąvoką. Todėl ši aplinkybė yra svarbi vertinant jam leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo/ pakeitimo sąlygas. Juolab, kad atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė ir įvertinęs VSAT Išvadą, pateiktus duomenis, taip pat pareiškėjo gyvenimo ir darbo Lietuvoje trukmę ir aplinkybes.
Pareiškėjas nurodė, jog jį sieja šeimyniniai, socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika, nes Lietuvoje gyvena pareiškėjo šeima (tėvai), taip pat jis dirba Lietuvoje, tiek pareiškėjo tėvas, tiek motina gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.
Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjui leidimai laikinai gyventi anksčiau išduoti nebuvo. Pareiškėjas turėjo nuo 2021 m. liepos 6 d. iki 2021 m. liepos 26 d. galiojusią nacionalinę vizą, kuri buvo panaikinta nutraukus darbo santykius. Pareiškėjas savo darbovietėje dirbo nuo 2022 m. spalio 10 d. Taigi, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas yra pilnametis (nenustatyta aplinkybių, kad jo gyvenimas Lietuvoje būtų priklausomas nuo leidimus laikinai gyventi turinčių tėvų), o darbo santykiai Lietuvoje prasidėjo tik nuo 2022 m. spalio 10 d., pagrįsta išvada, jog pareiškėjas ilgalaikių ekonominių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi.
LVAT panašiais atvejais formuoja praktiką, jog privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Teismas taip pat yra nurodęs, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje siekiantis laikinai apsigyventi užsienietis, įvykdęs neteisėtą veiką, susijusią su nelegaliu asmenų gabenimu, padedant asmenims neteisėtai patekti į Lietuvos Respublikos ir kartu visos Šengeno erdvės teritoriją, apibūdintinas kaip negerbiantis Lietuvos Respublikos įstatymų asmuo ir tai sudaro pagrįstą pagrindą vertinti, kad jis gali ir ateityje piktnaudžiauti savo teise gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę išnaudoti nusikalstamoms veikoms atlikti.
Pareiškėjas skunde, be kita ko, teigė, kad atsakovas pažeidė įpareigojimą administravimo subjekto veikloje vadovautis proporcingumo, objektyvumo ir išsamumo principais, t. y. kad buvo Viešo administravimo įstatymo reikalavimai.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalis nustato, kas administraciniame sprendime turi būti nurodyta, ir tarp išvardintų reikalavimų yra administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
Nauja VAĮ redakcija įsigaliojo nuo 2020 m. lapkričio 11 d. Iki tol galiojusios redakcijos VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pareiškėjo nurodomi pažeidimai atitinka galiojančio VAĮ 3 straipsnio 4 punkte (įstatymo viršenybės), 5 punkte (išsamumo), 8 (nepiktnaudžiavimo valdžia), 9 punkte (objektyvumo), 10 punkte (proporcingumo) įtvirtintus viešojo administravimo principų reikalavimus.
Teismas pažymi, kad Sprendime atsakovas detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Sprendimo tiek teisiniai, tiek faktiniai motyvai yra aiškūs ir nurodyti detaliai. Skundo teismui turinys patvirtina, kad pareiškėjas suprato, kodėl priimtas Sprendimas, bet subjektyviai kitaip vertina teisės aktų nuostatas. Pareiškėjo nesutikimas nedaro Sprendimo neišsamiu, nemotyvuotu ar neteisėtu. Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis apie pareiškėjo situaciją dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjo reikalavimo. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Teismas konstatuoja, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.