Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-09-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-502-903/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-03
Bylos Nr.
eII-502-903/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00474-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
V. B.
Advokatai
Arūnas Taroza, Artūras Taroza
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-502-903/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00474-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6.; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugsėjo 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas G. S.,sekretoriaujant Ingridai Mišeikienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., jo atstovui advokato padėjėjui Arūnui Tarozai,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Artūro Tarozos skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-7214-2025 (ROIK 25274507760) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2025 m. birželio 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-4633-2025 V. B. už tai, kad jis 2025 m. birželio 1 d. 09.26 val. Vilniaus pl. 1A, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas po paklaidos 0,45 promilės girtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7214-2025 V. B. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 800 Eur bauda bei dvi administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Skundu V. B. atstovas prašo pakeisti Institucijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimo dalį dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam už ANK 422 straipsnio 5 dalį skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijoje, t. y. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 3 mėnesių ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, iki 6 mėnesių. Skunde nurodyta, kad V. B. administracinio nusižengimo išvakarėse, t. y. 2025 m. gegužės 31 d. (šeštadienį) su šeima buvo Šilutės miesto šventėje, lankė mugę, kurioje vaišinosi gamintojų prekiautu alkoholiniu alumi ir per vakarą išgėrė tris bokalus po 0,5 l tūrio alaus. Daugiau alkoholio nevartojo ir vakare, apie 22.00 val., grįžo namo ilsėtis, nes rengėsi kitą dieną važiuoti į darbą Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre. Atsikėlęs sekančios dienos ryte, jokių apsvaigimo nuo alkoholio požymių nejuto, buvo žvalus, kalba, judesiai ar koordinacija nebuvo sutrikę, todėl buvo nuoširdžiai įsitikinęs, jog išvakarėse išgertas gan nestiprus alkoholis iš jo organizmo jau pasišalinęs ir jis gali vairuoti. Atsikėlęs ryte, nepavalgė ir neišgėrė vandens, tačiau išgėrė kavos, to pasėkoje dėl išgertos kavos pajuto jėgų ir energijos antplūdį. Tai jį suklaidino ir jis nusprendė, jog yra išsiblaivęs ir alkoholio slopinamasis poveikis jo organizmui išnykę, todėl jis sąžiningai suklydo dėl tikrosios savo organizmo būklės ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. sėdo už savo automobilio ir išvažiavo į Klaipėdą. Vadovaujantis moksliškai patvirtinta formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio sveiko vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.). V. B. iš karto policijos pareigūnėms visiškai pripažino savo kaltę ir atvirai papasakojo, kad išvakarėse pavartojo 3 bokalus alkoholinio alaus, o nubudęs ryte, jautėsi išsiblaivęs, todėl ir sėdo už automobilio vairo. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai apgailestavo, o jei tik būtų žinojęs, kad nėra pakankamai prasiblaivęs, tikrai nebūtų rizikavęs sėsti už automobilio vairo. Taigi, egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - visiškai prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. V. B. savo elgesį vertina ypač kritiškai, nevengia atsakomybės ir pasekmių, bendradarbiavo su policija ir tuo prisidėjo prie greito nusižengimo ištyrimo. Sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, būtina atsižvelgti į tai, kad nors V. B. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis (iki 1,5 promilės), nei nustatytas šiuo atveju lengvas girtumo laipsnis, labai nežymiai - vos per 0,04 promilės, viršijantis leistiną ribą. Be to, jam vairuojant nebuvo sukeltas eismo įvykis, jokių neigiamų padarinių nekilo, nesutrikdyta kitų eismo dalyvių veikla, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Policijos pareigūnai jį sustabdė atsitiktinai, atliekant eilinį vairuotojų blaivumo tikrinimą, o ne dėl kažkokio pavojingo manevravimo įtarus, jog vairuotoja neblaivus. Atsižvelgtina ir į V. B. asmenybę – nors turi ilgametę vairavimo patirtį, jis anksčiau niekada nebuvo baustas už tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus (šiurkščius pažeidimus) ir nėra teistas. Jo pirmoji sutuoktinė R. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jis vienas užaugimo ir globoja sunką negalią turintį sūnų L. B., kuris objektyviai negeba savarankiškai įgyvendinti savo asmens poreikių, susitvarkyti savo asmens sveikatos priežiūros, medicininių, socialinių paslaugų, individualių asmens socialinių poreikių. Šiuo metu gyvena santuokoje su Ž. B., dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame prekybos centre, moka mokesčius ir išlaiko šeimą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Tiek nusižengimo fiksavimo metu, tiek bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tiek teikdamas skundą teismui visiškai pripažino savo kaltę, pripažino vartojęs alkoholį administracinio nusižengimo padarymo išvakarėse, nurodė sėdęs už vairo, nes jautėsi blaivus, dėl tokio savo poelgio gailisi ir tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas yra V. B. atsitiktinis, vienkartinis ir nedėsningas elgesio rezultatas, o ne dėsninga jos ankstesnio elgesio, gyvenimo būdo pasekmė, jis nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip pat ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus, gyvena pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Teisė vairuoti transporto priemones V. B. reikalinga tam, kad galėtų pasirūpinti ligota motina, neįgaliu sūnumi ir galėtų tęsti darbą Klaipėdoje. V. B. darbovietė yra Klaipėdos m., todėl jis kiekvieną dieną turi nuvažiuoti po 55 km iki darbo vietos ir tokį patį atstumą parvažiuoti atgal, tačiau dėl nevienodo darbo grafiko, pagal kurį darbo laikas vienomis dienomis prasideda labai anksti ryte, o kitomis – baigiasi labai vėlai, po prekybos centro uždarymo, todėl jam net su viešuoju transportu sugrįžti į namus nebebūna galimybių. Jeigu V. B. ilgam laikui bus atimta specialioji teisė vairuoti, jis ne tik negalės pasirūpinti savo ligotais artimaisiais, tačiau ir teks nutraukti darbo sutartį, nes tiesiog negalės nustatytu laiku vykti į darbo vietą ir grįžti namo. V. B. mano, kad visuma pirmiau paminėtų aplinkybių sudaro pagrindą manyti, kad šiuo konkrečiu atveju jam sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių, kartu skiriant ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 mėnesiams, tokiu būdu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtų visiškai įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis ir tikslai. V. B. pripažįsta paskirtą 800 Eur baudą ir ją jau sumokėjo.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog Institucijos nuomone išskirtinėmis negali būti laikomos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės – negalimas V. B. ar jo artimųjų poreikių tenkinimas, nes šias aplinkybes V. B. žinojo prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus ir privalėjo jas įvertinti, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas poveikio priemones, asmuo patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir V. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai atsakingas už save ir už savo šeimos narius, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti pasekmes. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Neabejotinai nustatyta, kad V. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Institucija įvertino visus duomenis bei tai, kad V. B. gailisi dėl padaryto pažeidimo ir skyrė jam minimalaus dydžio nuobaudą ir trumpiausias sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemones. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo, jo artimųjų ar jo darbo interesai, negali būti dominuojantys prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Atkreiptinas dėmesys, jog lengvinančia aplinkybe nelaikytina, tai, jog V. B. niekam savo veiksmais žalos nepadarė, kadangi atsakomybė už tai, jei asmenys, būdami neblaivūs, padaro žalą kitiems asmenims ar jų turtui, numatyta kituose ANK straipsniuose.

Teismo posėdžio metu V. B. palaikė skundo reikalavimus, prašė per pusę sumažinti teisės vairuoti atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminus. Parodė, kad baudą jau sumokėjo. Prisipažįsta padaręs nusižengimą. Turi alkotesterį, bet juo nesitikrino, nes tikrai nemanė, jog yra neblaivus. Vakare, 2025 m. gegužės 31 d., Šilutės miesto šventėje vartojo alaus. Kitą dieną važiavo į darbą. Išgėrė keletą bokalų. Sustabdė prie „Cirkle K“ degalinės, nes buvo reidas. Patikrinimo procedūra buvo atlikta tinkamai, pareigūnams pretenzijų neturi. Pirmas pūtimas buvo 0,57 promilės, mano, kad ryte, kai išgėrė kavos, viskas ir suaktyvėjo. Teisės reikalingos, kad galėtų į darbą važiuoti, sergančius tėvus nuvežti pas daktarus, sūnus serga (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės buvo ir prieš pažeidimą. Padarė didelę klaidą. Anksčiau 2023 m. birželio 10 d. baustas už greičio viršijimą 21 km/val. Nutarimas surašytas tik 2025 m., nes jis buvo gavęs lapelį ateiti į paštą, bet kadangi jis nieko neužsakinėjo, tai ir nėjo pasiimti. Manė, kad protokolus siunčia elektroniniu paštu.

Teismo posėdžio metu V. B. atstovas nurodė, kad nuo pat pradžių V. B. pripažino pažeidimą, labai apgailestauja, nurodė išsamias įvykio aplinkybes. Į darbą važiavo, nes jautėsi visiškai žvalus, nejautė jokių neblaivumo požymių. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų ne dėl to, kad pavojingai manevravo, o reido metu. Sunkinančių aplinkybių nėra. Jis yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, pirma žmona mirusi, augina neįgalų vaiką, moka mokesčius. Nėra padaręs šiurkščių pažeidimų, tik baustas už greičio viršijimą. Mano, kad neblaivumo laipsnis rodo, jog žmogus nesiekė vairuoti neblaivus. Kaip pats teigė, manė, kad pažeidimo nedaro. Rūpinasi garbaus amžiaus mama, sergančiu vaiku, juos vežioja į gydymo įstaigas. Dirba Klaipėdoje, gyvena (duomenys neskelbtini), susiduria su sunkumais parvykti namo. Nors visos šios aplinkybės egzistavo ir nusižengimo padarymo metu, bet V. B. tikrai jau pajuto pasekmes. Mano, kad galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To pačio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Kadangi V. B. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, teismas toliau pasisakys tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

V. B. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – žinodamas, kad kitą dieną turi važiuoti į darbą, esantį Klaipėdoje, vis tiek iš vakaro vartojo alkoholį ir, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas po paklaidos 0,45 promilės girtumas, automobilį vairavo šeštadienio rytą, eismo požiūriu itin judrioje vietoje (Vilniaus pl. 1A, Klaipėdoje), tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors V. B. administracine tvarka per paskutinius 5 metus yra baustas tik 1 kartą už (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį (nuobauda galiojanti) – greičio viršijimas 21 km/val., ir toks nusižengimas nėra šiurkštus, tačiau vis tiek tai rodo, jog teisės aktų pažeidimas nėra jau toks visiškai atsitiktinis reiškinys asmens gyvenime. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-97-380/2025, įvertinęs tik tai, kad asmuo jau buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančią nuobaudą už nors ir nešiurkštų, tačiau su transporto priemonių vairavimu susijusį ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavimą, padarė išvadą, kad toks asmuo negali būti vertinamas išskirtinai teigiamai. Ankstesni asmens padaryti nusižengimai iš esmės taip pat įvertinti ir kitoje Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-351-360/2021, kurioje, įvertinęs keturis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus nusižengimus (panašaus pobūdžio kaip ir V. B. padarytas nusižengimas), teismas padarė išvadą, kad toks asmuo nėra nepriekaištingai įstatymų reikalavimų besilaikantis asmuo, neapibūdina pažeidėjo itin pozityviai ir neišskiria jo iš kitų visuomenės narių. Iš minėtų nutarčių turinio matyti, kad aptartos išvados iš esmės nulėmė tai, kad apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas asmeniui nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tai, kad V. B. su pažeidimu sutiko, dirba, sumokėjo paskirtą baudą, rūpinasi garbaus pensinio amžiaus mama, augina neįgalų sūnų, laikytina tik jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Beje, Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalius administracinio poveikio priemonių terminus.

Vėlgi, nors V. B. nurodė, kad nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, nes alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad KET 5 punkte yra aiškiai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Negalima teigti, jog V. B., turėdamas ilgametę vairavimo patirtį, turėjo pagrindo tikėtis, kad jo vakarykščiai suvartotas alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui iš ryto, todėl tai taip pat negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad V. B. neblaivumas vos per 0,04 promiles viršijo draudžiamą ribą, yra reikšminga individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau neleidžia daryti išvados, kad jo padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas yra žymiai mažiau pavojingas nei kiti tokio pobūdžio nusižengimai. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, V. B. neblaivumas buvo tikrintas 2 kartus, pirmuoju pūtimu jis įpūtė 0,57 promiles, o sekančiu pūtimu įpūtė 0,47 promiles, kas leidžia manyti, jog vairavimo metu V. B. apsvaigimas nuo alkoholio buvo žymus. Be to, kaip nurodė pats V. B., jis alkoholio vartojo įvykio išvakarėse, ryte jis sėdo už automobilio vairo, pareigūnams jį sustabdžius ir patikrinus alkoholio matavimo prietaisu, neblaivumas vis dar žymiai viršijo leistiną ribą, kas vertinama kaip atsainus požiūris į Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tai, kad nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį neapima veikų, kuriomis neblaivūs vairuotojai sukelia eismo įvykius, padaro žalą kitų asmenų turtui ir sveikatai, o šie nusižengimai yra apibrėžti kituose ANK straipsniuose.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti Kelių eismo taisykles, įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.

Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, V. B. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės sankcijos ribose, todėl keisti Institucijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7214-2025 V. B. atstovo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7214-2025 nepakeistą ir V. B. atstovo advokato padėjėjo Artūro Tarozos skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas G. S.