- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2-524-236/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Pareiškėjas
- V. J., uždarosios akcinės bendrovės „UKMERGĖS SPAUSTUVĖ“, V. V.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „UKMERGĖS SPAUSTUVĖ“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjų V. V., V. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „UKMERGĖS SPAUSTUVĖ“ skundai civilinėje byloje Nr. 2-6086-340/2014 pagal pareiškėjų V. V., V. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „UKMERGĖS SPAUSTUVĖ“ skundus dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Darbas“ 2014 m. spalio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Darbas“, uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi UAB ,,Darbas“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administratorių biuras“.
Šalies argumentai
Pareiškėjai BUAB ,,Darbas“ kreditoriai V. V., V. J. ir UAB „UKMERGĖS SPAUSTUVĖ“ kreipėsi į teismą su skundais, prašydami panaikinti 2014 m. spalio 7 d. įvykusiame BUAB „Darbas“ kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ta apimtimi, kuria nutarta „Bendrovei priklausantį UAB „Medicinos bankas“ įkeistą administracinį pastatą, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo nuomos teisę, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavinėti kaip vieną turtinį kompleksą iš varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant pradinę turto pardavimo kainą pirmose varžytynėse – 2 500 000 Lt, antrose varžytynėse – 2 120 000 Lt, kurios didinimo intervalas – 1 proc. turto pardavimo kainos, žiūrovo mokestis – 200 Lt“.
Nurodė, kad 2014 m. spalio 7 d. įvyko BUAB „Darbas“ kreditorių susirinkimas, kuriame, be kita ko, buvo svarstomas klausimas dėl UAB Medicinos bankas įkeisto administracinio pastato pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo (darbotvarkės 5 klausimas), bei nuspręsta įkeistą administracinį pastatą, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo nuomos teisę, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavinėti kaip vieną turtinį kompleksą iš varžytynėse, nustatant pradinę turto pardavimo kainą pirmose varžytynėse – 2 500 000 Lt, antrose varžytynėse – 2 120 000 Lt, kurios didinimo intervalas – 1 procentas turto pardavimo kainos, žiūrovo mokestis – 200 Lt.
Pareiškėjų teigimu, BUAB „Darbas“ administratoriaus veiklos ataskaitoje iki 2014 m. sausio 13 d. nurodyta, kad administracinis pastatas, (duomenys neskelbtini), yra įkeistas sutartine hipoteka; hipotekos kreditorius – UAB Medicinos bankas, bendra hipotekos objektų vertė – 4 805 000 Lt, prievolės įvykdymo terminas – 2018 m. sausio 1 d.
Nurodė, jog bankroto administratorius 2014 m. spalio 7 d. kreditorių susirinkimui pateikdamas pasiūlymą parduoti UAB Medicinos bankas naudai įkeistą turtą varžytynėse už pradinę 2 500 000 Lt kainą, o antrosiose varžytynėse – 2 120 000 Lt kainą, nebuvo pateikęs jokio šios siūlomos kainos pagrindimo. Aplinkybė, kad šis turtas niekada nebuvo vertinamas nepriklausomų ir nešališkų turto vertintojų, įrodo tiek administratoriaus veiklos ataskaita, tiek 2014 m. spalio 7 d. kreditorių susirinkimo protokolas, kuriuose visiškai neužsimenama apie tokio vertinimo buvimą.
Pareiškėjų teigimu, administratoriaus siūloma turto pardavimo kaina ženkliai skiriasi nuo administratoriaus veiklos ataskaitoje nurodytos objekto vertės (4 805 000 Lt), todėl siekiant užtikrinti galimybę maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus, būtina atlikti šio turto vertinimą, kad būtų objektyviai nustatyta jo kaina. BUAB „Darbas“ kreditorius UAB Medicinos bankas, turintis balsų daugumą bei balsuodamas už tokį nutarimą, iš esmės pats nusprendė parduoti turtą iš varžytynių už jam priimtiną kainą, kadangi toks yra hipoteka įkeistos prievolės dydis (2 500 000 Lt). Mano, jog bankas siekia operatyviai tiesiogiai arba per susijusias įmones pusvelčiui perimti šį turtą ir vėliau parduoti už gerokai didesnę kainą taip dar papildomai užsidirbdamas.
Pareiškėjai taip pat teigia, jog siekiant užtikrinti visų bendrovės kreditorių interesų apsaugą ir turto pardavimą už maksimalią kainą, 2014 m. spalio 7 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dalyje dėl turto pardavimo turėtų būti panaikintas, o administratorius įpareigotas atlikti šio turto vertinimą. Pareiškėjai skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimo dalį laiko neteisėta ir nepagrįsta, kadangi ja nustatoma ne tik turto pardavimo kaina, bet ir antrųjų varžytynių bendrovei priklausančio įkeisto turto pardavimo kaina, dėl ko yra pažeidžiamos visų bendrovės kreditorių teisės ir teisėti interesai.
Pareiškėjai nurodo, jog įkeistas turtas visų pirma turi būti pardavinėjamas varžytynėse, siekiant už jį gauti didžiausią įmanomą kainą ir tik nepardavus jo dvejose varžytynėse ir neperėmus įkaito turėtojui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Tuo tarpu skundžiamu nutarimu nuo pat pirmųjų varžytynių buvo nutarta nepagrįstai mažinti nekilnojamojo turto kainą, kas, anot pareiškėjų, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų ir neabejotinai pažeidžia bendrovės kreditorių teisėtus interesus gauti maksimalų savo reikalavimų patenkinimą įmonės bankroto proceso metu, kadangi sudaro prielaidas parduoti šį turtą žymiai mažesne nei rinkos vertė kaina.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens BUAB „Darbas“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administratorių biuras“ atsiliepimu į pareiškėjų skundus prašo pareiškėjų skundus spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad skundžiamą bendrovės kreditorių didžiąja dauguma priimtą nutarimo projektą pasiūlė hipotekos kreditorius UAB Medicinos bankas, pagal kurio užsakymą 2013 m. rugsėjo 24 d. turto vertintojas UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ atliko turto vertinimą. Nustatyta turto vertė – 1 700 000 Lt. Bankroto administratoriaus teigimu, jis neturėjo pagrindo atsisakyti įtraukti siūlomą nutarimo projektą svarstyti bendrovės kreditorių susirinkime. Pažymėjo, jog informacija apie atliktą turto vertinimą ataskaitoje nebuvo atskleista, nes turto vertinimą iniciavo UAB Medicinos bankas, todėl administratorius nebuvo įgaliotas tokią informaciją platinti be turto vertinimą užsakiusio asmens.
Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas atsiliepimu į pareiškėjų skundus prašo pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog bankui įkeistas turtas niekada nebuvo vertintas. UAB „Inreal“ 2010 m. balandžio 12 d. surašė turto vertės nustatymo pažymą Nr.10/04-314, kurią BUAB „Darbas“ tuometinis direktorius V. V. pateikė bankui; nurodytoje ataskaitoje UAB „Inreal“ nustatė, kad turtas 2010 m. balandžio 12 d. buvo vertas 1 890 000 Lt. Nepriklausomas turto vertintojas UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ parengė retrospektyvią turto vertinimo ataskaitą, kuria 2012 m. balandžio 24 d. turtą įvertino 1 700 000 Lt. Ši turto vertinimo ataskaita pateikta pareiškėjams ir bankroto administratoriui Akmenės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-10-875/2014, kurioje pareiškėjai neginčijo ataskaitos ir joje nustatytų duomenų teisingumo, o teismas nenustatė jokių ataskaitos trūkumų. UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ parengė ir kitą turto vertinimo ataskaitą, kuria bankui įkeistą turtą taip pat įvertino 1 700 000 Lt. Ši turto vertinimo ataskaita taip pat buvo pateikta pareiškėjams minėtos bylos nagrinėjimo metu. Teigia, jog vien tai, kad administratorius nepateikė turto vertinimo ataskaitų BUAB „Darbas“ kreditorių susirinkimui, dar nereiškia kreditorių teisių pažeidimo.
Pažymėjo, jog ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta pardavinėti turtą pirmose varžytynėse už 2 500 000 Lt (t. y. 800 000 Lt didesnę), o antrose varžytynėse už 2 120 000 Lt (t. y. 420 000 Lt didesnę) nei turto vertinimuose nustatytą rinkos vertę. Ginčijamas nutarimas parduoti turtą už 800 000 Lt ar 420 000 Lt didesnę kainą nei nustatyta rinkos vertė, anot banko, nėra ir negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis kreditorių interesus. Be to, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo metu BUAB „Darbas“ nekilnojamojo turto kaina gali būti didesnė kaip 1 700 000 Lt bei kad egzistuoja poreikis šį turtą dar kartą įvertinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarė pareiškėjų V. V., V. J. ir UAB „UKMERGĖS SPAUSTUVĖ“ skundus dėl BUAB „Darbas“ 2014 m. spalio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atmesti.
Teismas nustatė, kad kreditoriai V. J., V. V. ir UAB „UKMERGĖS SPAUSTUVĖ“ skundais ginčija 2014 m. spalio 7 d. kreditorių susirinkimo penktuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, nurodydami, jog administratorius, pasiūlydamas BUAB „Darbas“ iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto kainą, nepateikė siūlomos kainos pagrindimo, kai tuo tarpu pagal šio turto atžvilgiu sudarytą hipotekos sandorį bendra hipotekos objektų vertė – 4 805 000 Lt, kuria UAB Medicinos bankas naudai užtikrintos prievolės dydis – 2 500 000 Lt. Kreditorių teigimu, šis turtas nebuvo vertinamas nepriklausomų ir nešališkų turto vertintojų, todėl nėra aišku, kokia yra dabartinė jo rinkos vertė ir už kokią maksimalią kainą turtas gali būti parduotas. Teismas taip pat nustatė, jog nesutikimą su ginčijamu nutarimu kreditoriai argumentuoja ir tuo, jog nustatyta pardavimo iš antrųjų varžytynių kaina – 2 120 000 Lt ne tik neatitinka bendrųjų teisės principų, bet ir pažeidžia kitų bendrovės kreditorių interesus gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą bendrovės bankroto proceso metu.
Atsiliepimas
Teismas, įvertinęs skundų bei atsiliepimų į skundus argumentus, į bylą pateiktus dokumentus, atmetė pareiškėjų skundus kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog pareiškėjai V. J., V. V. ir UAB „UKMERGĖS SPAUSTUVĖ“ savo nesutikimą su kreditorių susirinkimo nustatyta iš varžytynių parduotino BUAB „Darbas“ įkeisto turto kaina iš esmės grindžia tuo, jog administratoriaus pasiūlyta turto pardavimo kaina – 2 500 000 Lt nebuvo pagrįsta, kai tuo tarpu pagal šio turto atžvilgiu sudarytą hipotekos sandorį bendra hipotekos objektų vertė – 4 805 000 Lt. Teismas pažymėjo, jog BUAB „Darbas“ administratorius UAB „Bankroto administratorių biuras“ bei UAB „Medicinos bankas“ kartu su atsiliepimais į bylą pateikė UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ 2013 m. rugsėjo 30 d. turto vertės nustatymo pažymą Nr. A-13-09-24-D117, pagal kurią 1567, 28 kv. m bendro ploto administracinio pastato (duomenys neskelbtini) bei 0, 4599 ha ploto dalies 0, 7600 ha bendro ploto žemės (duomenys neskelbtini) nuomos teisės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 1 700 000 Lt (b. l. 72-73). Teismas nustatė, jog apie minėtą turto vertinimo pažymą pareiškėjams buvo žinoma, kadangi visi jie buvo įtraukti į Akmenės rajono apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-10-875/2014, kurioje teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendime aptarė BUAB „Darbas“ priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė pagal į bylą pateiktą UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ 2013 m. rugsėjo 30 d. surašytą turto vertę nustatymo pažymą Nr. A-13-09-24-D117. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, jog ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina – 2 500 000 Lt net 800 000 Lt viršija nepriklausomo turto vertintojo UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ 2013 m. rugsėjo 30 d. pažymoje nurodytą turto rinkos vertę.
Teismas sutiko, jog aukščiau nurodytas vertinimas buvo atliktas daugiau nei prieš metus, tačiau nurodė, jog pareiškėjai nepateikė duomenų, jog ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė šiuo metu būtų artima pareiškėjų nurodytai 2008 m. lapkričio 26 d. hipotekos sandoryje nustatytai bendrai hipotekos objektų vertei – 4 805 000 Lt sumai. Be to, pareiškėjai be minėtų duomenų apie hipotekos objektų vertę pagal 2008 m. lapkričio 26 d. hipotekos sandorį, iš esmės neįrodinėjo kitokios nekilnojamojo turto rinkos vertės, nei buvo nustatyta 2014 m. spalio 7 d. kreditorių susirinkimo (CPK 12 str. ir 178 str.).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog paskutiniais duomenimis, nustatytais nepriklausomo turto vertintojo, BUAB „Darbas“ nekilnojamojo turto vertė yra 1 700 000 Lt ir kreditorių susirinkimas nutarė šį bendrovės turtą iš pirmųjų varžytynių parduoti 800 000 Lt didesne kaina, sprendė, jog administratoriaus pasiūlyta turto pardavimo kaina yra pagrįsta bei atitinkanti visų bendrovės kreditorių interesus.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai 2014 m. spalio 7 d. kreditorių susirinkimo metu teikė siūlymą parduoti turtą iš pirmųjų varžytynių už tą pačią – 2 500 000 Lt kainą. Jų ir administratoriaus pozicija išsiskyrė tik dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių kainos, kadangi pareiškėjai norėjo, jog iš antrųjų varžytynių parduodamo turto kaina nebūtų mažinama, tuo tarpu kreditoriai pritarė administratoriaus pasiūlymui iš antrųjų varžytynių parduodamo turto kainą sumažinti iki 2 120 000 Lt (b. l. 6-10). Teismas sutiko su kreditoriumi UAB Medicinos bankas, jog vien aplinkybė, kad administratorius nepateikė turto vertinimo ataskaitos BUAB „Darbas“ kreditorių susirinkimui, nereiškia kreditorių teisių pažeidimo, tuo labiau, jog iš nurodytų duomenų matyti, jog preliminari turto rinkos vertė kreditoriams V. J., V. V. ir UAB „UKMERGĖS SPAUSTUVĖ“ buvo žinoma.
Teismas atmetė pareiškėjų argumentą, jog nustatyta pardavimo iš antrųjų varžytynių kaina – 2 120 000 Lt neatitinka bendrųjų teisės principų bei pažeidžia kitų bendrovės kreditorių interesus gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą bendrovės bankroto proceso metu. Teismas nurodė, jog spręsdamas turto pardavimo klausimus, kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į tokius veiksnius, kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą kreditoriams gali būti naudingesnis, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog minėta kreditorių susirinkimo nutarimo dalis, kuria buvo pritarta bankroto administratoriaus pasiūlymui nustatyti 2 120 000 turto pardavimo kainą antrųjų varžytynių metu, pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar bendrovės kreditorių interesus.
Teismas taip pat atmetė pareiškėjų argumentą, jog ginčijamas BUAB „Darbas“ kreditorių susirinkimo nutarimas iš esmės buvo priimtas pagrindinio bendrovės kreditoriaus UAB Medicinos bankas. Pažymėjo, jog teismo patvirtintas UAB Medicinos bankas finansinis reikalavimas UAB „Darbas“ bankroto byloje yra 2 596 006, 57 Lt, t. y. 19,12 proc. visų balsų iš 13 576 657, 71 Lt visų bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Teismas sprendė, jog bankas, turėdamas 19,12 proc. visų balsų, negali daryti lemiamo poveikio priimamiems bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimams, nes tokią įtaką gali daryti tik daugiau kaip pusė visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų turintis (turintys) kreditorius (kreditoriai) (ĮBĮ 24 str. 1 d.).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti 2014 m. spalio 7 d. įvykusiame BUAB „Darbas“ kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ta apimtimi, kuria nutarta „Bendrovei priklausantį UAB „Medicinos bankas“ įkeistą administracinį pastatą, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo nuomos teisę, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavinėti kaip vieną turtinį kompleksą iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant pradinę turto pardavimo kainą pirmose varžytynėse – 2 500 000 Lt, antrose varžytynėse – 2 120 000 Lt, kurios didinimo intervalas – 1 proc. turto pardavimo kainos, žiūrovo mokestis – 200 Lt“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB Medicinos bankas pateikta turto vertės nustatymo pažyma pagrindė, jog administracinio pastato (duomenys neskelbtini) bei 0,7600 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos teisės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 1 700 000 Lt. Apelianto teigimu, banko pasiūlyta ir bankroto administratoriaus patvirtinta turto pardavimo kaina ženkliai skirias nuo 2014 m. sausio 13 d. administratoriaus veiklos ataskaitoje nurodytos objekto vertės (4 805 000 Lt), todėl yra būtina atlikti šio turto vertinimą. Be to, turto vertinimas buvo atliktas 2013 m. rugsėjo 30 d. – daugiau kaip metai iki ginčijamo nutarimo priėmimo. Pažymėjo, jog kreditorius UAB Medicinos bankas įvykusiame kreditorių susirinkime turėjo balsų daugumą, todėl tenkino tik savo interesus;
2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų argumentus, jog nustatyta pardavimo iš antrųjų varžytynių kaina – 2 120 000 Lt neatitinka bendrųjų teisės principų bei pažeidžia kitų bendrovės kreditorių interesus gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą bendrovės bankroto proceso metu. Apelianto teigimu, įkeistas turtas turi būti pardavinėjamas už kuo didesnę kainą ir tik po dvejų neįvykusių varžytynių kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti dėl tokio turto pardavimo tvarkos;
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „UKMERGĖS SPAUSTUVĖ“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti 2014 m. spalio 7 d. įvykusiame BUAB „Darbas“ kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ta apimtimi, kuria nutarta „Bendrovei priklausantį UAB „Medicinos bankas“ įkeistą administracinį pastatą, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo nuomos teisę, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavinėti kaip vieną turtinį kompleksą iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant pradinę turto pardavimo kainą pirmose varžytynėse – 2 500 000 Lt, antrose varžytynėse – 2 120 000 Lt, kurios didinimo intervalas – 1 proc. turto pardavimo kainos, žiūrovo mokestis – 200 Lt“. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju turtas privalėjo būti vertinamas nešališkų ir nepriklausomų ekspertų;
Žemesnės instancijos teismas
2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB Medicinos bankas įvykusiame kreditorių susirinkime neturėjo lemiamos reikšmės turto pardavimui;
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą, jog nustatyta pardavimo iš antrųjų varžytynių kaina – 2 120 000 Lt neatitinka bendrųjų teisės principų bei pažeidžia kitų bendrovės kreditorių interesus gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą bendrovės bankroto proceso metu. Apelianto teigimu, įkeistas turtas turi būti pardavinėjamas už kuo didesnę kainą ir tik po dvejų neįvykusių varžytynių kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti dėl tokio turto pardavimo tvarkos.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens BUAB „Darbas“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administratorių biuras“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį nepakeistą.
Pareiškėjas V. V. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti 2014 m. spalio 7 d. įvykusiame BUAB „Darbas“ kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ta apimtimi, kuria nutarta „Bendrovei priklausantį UAB „Medicinos bankas“ įkeistą administracinį pastatą, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo nuomos teisę, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavinėti kaip vieną turtinį kompleksą iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant pradinę turto pardavimo kainą pirmose varžytynėse – 2 500 000 Lt, antrose varžytynėse – 2 120 000 Lt, kurios didinimo intervalas – 1 proc. turto pardavimo kainos, žiūrovo mokestis – 200 Lt“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjų V. V., V. J. ir UAB „UKMERGĖS SPAUSTUVĖ“ skundus dėl BUAB „Darbas“ 2014 m. spalio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių nutarimų priėmimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.). Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ji įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.).
Dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos nustatymo
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos nustatymas – tai išimtinai įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinas klausimas (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, numatanti, jog įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, yra bendrą taisyklę dėl įmonės nekilnojamojo ir įkeisto turto pardavimo būdo įtvirtinanti norma. Įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Teisės spragos šalinamos, visų pirma, taikant įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija) (CPK 3 str. 6 d.). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo būdo, tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatytas toks turto pardavimo būdas, turto pardavimo tvarka bei kaina, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu bei tvarka, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Kaip minėta, teisės aktais parduodamo įkeisto turto vertę ir tvarką nustatyti pavesta kreditorių susirinkimui, t. y. patiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurie labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausią įmanomą kainą ir kuo didesniu savo finansinių reikalavimų patenkinimu. Taigi, svarbiausias vaidmuo aptariamais klausimais tenka kreditorių susirinkimui, kurio nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2053/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. spalio 7 d. įvyko BUAB „Darbas“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl UAB Medicinos bankas įkeisto administracinio pastato pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo (darbotvarkės 5 klausimas) bei nuspręsta įkeistą administracinį pastatą, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo nuomos teisę, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavinėti kaip vieną turtinį kompleksą iš varžytinių, nustatant pradinė turto pardavimo kainą pirmose varžytynėse – 2 500 000 Lt, antrose varžytynėse – 2 120 000 Lt, kurios didinimo intervalas – 1 procentas turto pardavimo kainos, žiūrovo mokestis – 200 Lt (b. l. 34-38).
Apeliantai atskiruosiuose skunduose teigia, jog būtina atlikti aukščiau nurodyto turo vertinimą, jog auščiau nurodytas turtas privalėjo būti vertinamas nešališkų ir nepriklausomų ekspertų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, su šiais apeliantų argumentais neturi pagrindo sutikti.
Bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ atliko aukščiau nurodyto turto vertinimą. Iš 2013 m. rugsėjo 30 d. surašytos turto vertės nustatymo pažymos Nr. A-13-09-24-D117 matyti, jog 1567, 28 kv. m bendro ploto administracinio pastato, (duomenys neskelbtini) bei 0, 4599 ha ploto dalies 0, 7600 ha bendro ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos teisės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 1 700 000 Lt (b. l. 64-65). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Akmenės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr.2-10-875/2014 pagal ieškovo UAB Medicinos bankas ieškinį atsakovams D. V., G. V. ir O. V. dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys BUAB „Darbas“, V. V., I. J., V. J., UAB „Ukmergės spaustuvė“, UAB „Ukmergės diena“, BUAB „AJS spaustuvė“, UAB „AJS projektai“. Teismas 2014 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą, iš kurio turinio matyti, jog jame buvo aptarta ir BUAB „Darbas“ priklausančios nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė pagal į bylą pateiktą UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ 2013 m. rugsėjo 30 d. surašytą turto vertės nustatymo pažymą Nr. A-13-09-24-D117. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog pareiškėjai žinojo apie atliktą turto vertinimą bei aukščiau nurodytą pažymą.
Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina – 2 500 000 Lt net 800 000 Lt viršija nepriklausomo turto vertintojo UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ 2013 m. rugsėjo 30 d. surašytą pažymoje nurodytą turto rinkos vertę.
Apeliacinis teismas pažymi, jog Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė šiuo metu būtų artima pareiškėjų nurodytai 2008 m. lapkričio 26 d. hipotekos sandoryje nustatytai bendrai hipotekos objektų vertei – 4 805 000 Lt sumai. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantai neįrodinėjo kitos nekilnojamojo turto rinkos vertės, nei buvo nustatyta 2014 m. spalio 7 d. kreditorių susirinkimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinis teismas apelianto V. J. argumentus, jog turto vertinimas buvo atliktas daugiau kaip metai iki ginčijamo nutarimo priėmimo, laiko deklaratyvaus pobūdžio, nepaneigiančiais byloje nustatytų aplinkybių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju bankroto administratorius pasiūlė pagrįstą bei atitinkančią visų bendrovės kreditorių interesų turto pardavimo kainą.
Nagrinėjamu atveju apeliantai atskiruosiuose skunduose taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą, jog nustatyta pardavimo iš antrųjų varžytynių kaina – 2 120 000 Lt neatitinka bendrųjų teisės principų bei pažeidžia kitų bendrovės kreditorių interesus gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą bendrovės bankroto proceso metu. Apelianto teigimu, įkeistas turtas turi būti pardavinėjamas už kuo didesnę kainą ir tik po dvejų neįvykusių varžytynių kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti dėl tokio turto pardavimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pateiktus į bylą įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, laiko šiuos apelianto argumentus nepagrįstais.
Kaip minėta, įmonės kreditorių susirinkimas be kitų jo kompetencijai priskirtų klausimų turi teisę nustatyti įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka (ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 7 punktas nustato, kad iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo, taip pat įkeisto turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas, o 33 punkte nurodyta, jog kaip panaudoti antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse neparduotą turtą, sprendžia kreditorių susirinkimas.
Spręsdamas kreditorių balsų dauguma, kreditorių susirinkimas nustato turto pardavimo varžytynėse kainą. Tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, kurie jį realizuoja, veikdami per kreditorių susirinkimą. Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi, spręsdamas turto pardavimo klausimus, kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, tokius kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą kreditoriams gali būti naudingesnis, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju - kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali nurodyti kreditorių susirinkimui konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-338/2012). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog minėta kreditorių susirinkimo nutarimo dalis, kuria buvo pritarta bankroto administratoriaus pasiūlymui nustatyti 2 120 000 turto pardavimo kainą antrųjų varžytynių metu, pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar bendrovės kreditorių interesus.
Kaip minėta, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina – 2 500 000 Lt net 800 000 Lt viršija nepriklausomo turto vertintojo UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ 2013 m. rugsėjo 30 d. surašytą pažymoje nurodytą turto rinkos vertę, t. y. 1 700 000 Lt. Antrose varžytynėse kaina nutarta sumažinti – 380 000 Lt. Atsižvelgiant į šalyje esančią nekilnojamojo turto rinką, ekonominius veiksnius, darančius įtaką turto kainoms, nėra pagrindo teigti, jog kreditorių susirinkimas nustatė nepagrįstai mažą parduodamo turto kainą. Šių aplinkybių neįrodė ir patys apeliantai (CPK 178 str.). Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog kreditorių susirinkimas ginčijamu nutarimu patvirtino parduodamo turto realią, atitinkančią tikrąją rinkos vertės kainą, geriausiai atitinkančią visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti savo finansinius reikalavimus.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2014 m. spalio 7 d. BUAB „Darbas“ kreditorių susirinkimo penktąjį darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą laikė pagrįstu.
Dėl kreditoriaus UAB Medicinos bankas
Apeliantai teigia, jog ginčijamas BUAB „Darbas“ kreditorių susirinkimo nutarimas iš esmės buvo priimtas pagrindinio bendrovės kreditoriaus UAB Medicinos bankas interesais. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus laiko nepagrįstais.
Bylos duomenys patvirtina, jog kreditoriaus UAB Medicinos bankas finansinis reikalavimas UAB „Darbas“ bankroto byloje yra 2 596 006, 57 Lt (b. l. 48), t. y. 19,12 proc. visų balsų iš 13 580 995,92 Lt visų bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kreditorius UAB Medicinos bankas negalėjo daryti lemiamo poveikio priimamiems bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimams, nes tokią įtaką gali daryti tik daugiau kaip pusė visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų turintis (turintys) kreditorius (kreditoriai) (ĮBĮ 24 str. 1 d.).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal teismų praktikos išaiškinimus, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra tinkamai atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutarties
Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertino, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl atmesdamas pareiškėjų skundus priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.