Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-11-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1840-524/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-12
Bylos Nr.
2S-1840-524/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09777-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
O. T.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatui
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Erika Misiūnienė Civilinės bylos Nr. 2S-1840-524/2015

Teisėja Kristina Serdiukienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09777-2015-9

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1., 122.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo O. T. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo O. T. skundą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatui dėl antstolio A. S. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė antstoliui A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0010/12/03265, grąžinti išieškotojui vykdomuosius raštus, panaikinti priimtus antstolio patvarkymus bei panaikinti su vykdomojo dokumento vykdymu susijusių vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko veiksmus. Nurodė, kad išieškojimas iš skolininko minėtoje vykdomojoje byloje turi būti nutrauktas, kadangi yra suėjęs įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Pažymėjo, kad nevengė ieškojimo veiksmų, kadangi nuo 2012-09-12 atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Taip pat nurodė, kad pareiškėjui su vykdomojo dokumento vykdymu susiję procesiniai dokumentai, t.y. raginimas vykdyti vykdomąjį dokumentą neįteiktas iki 2015-07-14.

2015-08-26 teisme gautuose atsikirtimuose pareiškėjas nurodė, kad atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose pradėjo domėtis savo kreditoriniais įsipareigojimais, 2015-06-23 kreipėsi į teismą dėl 2012-07-31 nutarimo kopijos bei informacijos pateikimo. Nurodo, kad jis nesiekė išvengti paskirtos baudos sumokėjimo, jo atžvilgiu turi būti taikomas senaties terminas. Antstolis teikė teismui patvarkymą dėl skundo nagrinėjimo netinkamos formos, su klaidinančia informacija.

Antstolis 2015-08-03 patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasis CPK 510 str. 2 d., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-04 nutartimi pareiškėjo O. T. skundo dėl antstolio A. S. veiksmų netenkino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos medžiaga patvirtina aplinkybę, jog antstolis sistemingai atliko vykdymo veiksmus – tikrino skolininko turtinę padėtį, gyvenamąją vietą, areštavo skolininkui priklausančias banko sąskaitas, nustačius, kad skolininkas 2015-04-01 įsidarbino, 2015-07-07 įpareigojo darbdavį iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio dalies vykdyti išskaitymus. Pažymėjo, kad pareiškėjo banko sąskaitų 2012-10-19 areštas yra ne vienkartinis, o trunkamasis vykdymo veiksmas, t.y. vykstantis kiekvieną dieną, kadangi areštavus banko sąskaitą, joje atsiradus skolininkui priklausančių piniginių lėšų, šios lėšos, be atskiro vykdymo veiksmo būtų pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą. Teismas padarė išvadą, kad vykdomojoje byloje nėra suėjęs dviejų metų senaties terminas, dėl kurio bauda už administracinį teisės pažeidimą neturėtų būti išieškoma. Taip pat padarė išvadą, kad baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo sumokėti baudą, t.y. pareiškėjas, žinodamas apie paskirtą baudą, jos nesumokėjo, beveik trejus metus nesidomėjo jos išieškojimu, dėl jo kaltų veiksmų ir paskirtos bausmės pareiškėjas negavo pajamų ir baudos išieškojimas pasunkėjo.

Šalies argumentai

Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė LAT praktiką. Teigia, kad netrukus po teismo paskirtos (ir antstolio išieškomos) baudos buvo suimtas, vėliau perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pažymi, kad nuo 2012 m. iki 2015 m. pradžios neturėjo lėšų ir galimybių padengti antstolio vykdomo išieškojimo. Atkreipia dėmesį, kad, sužinojęs apie tai, jog nuo 2015 m. pradžios pradės dirbti, siekdamas pradėti dengti turimus įsiskolinimus, 2014 m. vidurį kreipėsi į Antstolių rūmus su prašymu pateikti turimą informaciją apie antstolių vykdomus išieškojimus iš pareiškėjo. Teigia, kad iš minėtos institucijos atsakymo negavo. Pažymi, kad, įsidarbinęs, aktyviais veiksmais prisidėjo prie esamų įsiskolinimų dengimo. Apie teismo paskirtą ir antstolio išieškomą baudą sužinojo tik 2015 m. liepos mėn., iki to laiko jokių duomenų apie minėtą baudą neturėjo, jokių laiškų iš antstolio negavo.

Atsiliepimas

Antstolis A. S. pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad skolininkas vengė padengti turimą įsiskolinimą, įsidarbinęs apie tai antstoliui nepranešė. Mano, kad nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio A. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/12/03265, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-31 nutarimą, dėl 86,88 Eur (300 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko O. T. išieškotojos valstybės naudai. Antstolio kontoroje vykdomasis dokumentas gautas ir pradėtas vykdyti 2012 m. spalio 8 d. (vykd b. l. 1).Vykdomojo dokumento vykdymo procese atlikdamas išieškojimo veiksmus antstolis 2012-10-11 patikrino duomenis apie pareiškėjo valdomą turtą, įdarbinimus, gyvenamąją vietą, nustatant, kad skolininkas neturi registruoto turto, yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Klaipėdos mieste (vykd. b. l. 5-14). 2012-10-19 antstolio patvarkymais Nr. S1-165782 bei Nr. S1-165783 areštuotos skolininko lėšos, esančios AB Swedbank ir AB DNB bankas (vykd. b. l. 17,18). 2015-07-07 patikrinti duomenis apie pareiškėjo valdomą turtą, įdarbinimus, gyvenamąją vietą (vykd. b. l. 23-28). 2015-07-07 priimtas patvarkymas Nr. S1-357520 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje (vykd. b. l. 29).

Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 1 p.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vykdomasis raštas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/12/03265, pateiktas antstolio kontorai, nepažeidžiant nustatyto 3 mėnesių termino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad antstolis nuo 2012 m. pabaigos iki 2015 m. vidurio, t.y. daugiau kaip du metus, jokių užklausų, aktyvių vykdymo veiksmų minėtoje vykdomojoje byloje neatliko. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje pateiktos aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjas vengė mokėti jam skirtą baudą. Kaip minėta aukščiau, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo tik nustačius, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo. Taigi, šioje byloje konstatavus, kad antstolis nuo 2012 m. pabaigos iki 2015 m. vidurio, t.y. daugiau kaip du metus, jokių užklausų, vykdymo veiksmų minėtoje vykdomojoje byloje neatliko, esminę reikšmę įgyja aplinkybės, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, konstatavimas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino antstolio veiksmų baudos išieškojimo procese. Apeliantas teigia, kad baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl antstolio veiksmų. Antstolis su minėtu apelianto teiginiu nesutinka, mano priešingai. Su tokia apelianto išdėstyta pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Apeliantas paaiškino, jog baudos išieškojimo iš jo metu nedirbo, netrukus, po teismo paskirtos (ir antstolio išieškomos) baudos, buvo suimtas, vėliau perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę, nuo 2012 m. iki 2015 m. pradžios neturėjo lėšų ir galimybių padengti antstolio vykdomo išieškojimo. Teigia, kad apie teismo paskirtą ir antstolio išieškomą baudą sužinojo tik 2015 m. liepos mėn., iki to laiko jokių duomenų apie minėtą baudą neturėjo, jokių laiškų iš antstolio negavo. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, pažymi, kad apeliantas, vadovaujantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-31 nutarimu buvo informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą, tačiau vengė atvykti į teismo posėdį, nesidomėjo apie jo atžvilgiu priimtą teismo nutarimą, nors turėjo suvokti apie jam gręsiančią administracinę atsakomybę bei baudos paskyrimą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, žinojo apie jam paskirtą baudą, tačiau jos nesumokėjo, nesidomėjo jos išieškojimu, nedėjo pastangų atsiskaityti su išieškotoju. Aplinkybės, jog pareiškėjas buvo suimtas, vėliau atliko bausmę Vilniaus pataisos namuose, todėl nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, negali būti traktuojamos kaip apelianto nevengimas sumokėti jam paskirtą baudą. Apeliantas, būdamas laisvėje – nuo pažeidimo padarymo (2012-07-07), bylos išnagrinėjimo teisme (2012-07-31) iki jo suėmimo (2012-09-18), turėjo laiko domėtis byla, geranoriškai sumokėti visą ar dalį teismo paskirtos baudos, o neturėdamas pakankamai lėšų baudos sumokėjimui – kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo dalimis išdėstymo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje skolininko neveikimas ieškant darbo, nepranešimas apie gyvenamosios vietos pakeitimą, nebendradarbiavimas su antstoliu prilygintinas vengimui vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo. Apeliantas teigia, kad neturėjo jokios galimybės apmokėti išieškomą sumą, nes nedirbo, tačiau apeliantas vykdymo eiga nesidomėjo, būdamas jauno ir darbingo amžiaus nedėjo jokių pastangų, kad gautų pajamas, t. y. nebendradarbiavimo su antstoliu ir neatliko jokių veiksmų, kurie užtikrintų pareigos sumokėti baudą įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų aplinkybių konstatavimas sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (apeliantas) ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolio aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Apeliantas, žinodamas (galėjęs žinoti) apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 str. nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Be to, pastebėtina, kad apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2015 m. pradžios, t.y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t.t. Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 ir kt.)

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290, 291 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-04 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erika Misiūnienė