Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo duomenys neskelbtini (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau - Institucija) 2018 m. spalio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR­­­­­­­­­­­­­­­_N-3759-2018.­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­ ­­­­­­­­­­­­­­­­

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

duomenys neskelbtini Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko duomenys neskelbtini 2018 m. spalio 5 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK): 422 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 250 Eur bauda, ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir nubaustas 11 Eur bauda, ANK 485 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 11 Eur bauda bei, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 250 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 16 d., 00 val. 56 min., Dariaus ir Girėno gatvėje, Tauragės mieste, vairavo transporto priemonę automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip pradedantysis vairuotojas būdamas neblaivus, 1 val. nustatytas lengvas 0,08 promilių girtumas, neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, galinėje automobilio dalyje, kairėje pusėje nebuvo pažymėta skiriamuoju ženklu „klevo lapas“, tuo pažeidė KET 18, 5, 14 punktų reikalavimus bei neturėdamas 20 m. buvo neblaivus.

Teismo posėdžio metu duomenys neskelbtini skundą palaikė. Nurodė, kad grįžtant iš Skaudvilės miesto šventės, Tauragėje sustabdė policijos pareigūnai, kurie jam alkoholio matuokliu nustatė 0,08 promilių neblaivumą. Prašė leisti „pūsti“ antrą kartą, kadangi nebuvo vartojęs jokio alkoholio, tačiau pareigūnas vyras neleido, sakė jog neprivalo. Neblaivumas buvo nustatinėjamas sėdint jo automobilyje, pareigūnai buvo lauke. Alkotesterio antgalį davė pačiam išpakuoti, o jie uždėjo. Į alkotesterį pūsti davė moteris. Prieš tai, gal vandens buvo gėręs. Policijos komisariate sakė, kad giros ir vandens buvo gėręs, bet tai ne alkoholiniai gėrimai. Tą dieną nebuvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Pats aplamai nevartoja alkoholio ir nerūko. Pareigūnė surašė protokolą. Viskas truko apie 30 min. Jį nušalino nuo vairavimo, davė vairuoti draugui, kurio netikrino alkotesteriu. Iš karto važiavo į medicinos įstaigą. Nuvykęs į ligoninę pridavė kraują po 55 min. nuo sustabdymo. Ligoninėje išrašė kvitą. Po dviejų savaičių gavo kraujo rezultatus, jog alkoholio kraujyje nerasta. Automobilyje buvo trys asmenys. Jų pareigūnai nieko neklausė. Draugai nebuvo vartoję alkoholio.

Liudytoja duomenys neskelbtini paaiškino, kad po vidurnakčio sustabdė senesnį Audi automobilį su gamintojo nenumatytais šviesos šaltiniais. Tikrinant dokumentus nustatė, kad yra jaunas vairuotojas, jis neturėjo skiriamojo ženklo „klevo lapas“. Bebendraujant iš salono sklido įtartinas kvapas. Tada nusistatė blaivumą. Asmuo įpūtė nedaug. Asmuo nesutiko su patikros rezultatais, sakė, kad nebuvo vartojęs alkoholio. Prašė „pūsti“ antrą kartą, tačiau jokiuose teisės aktuose nėra numatyta, jog galima leisti „pūsti“ antrą kartą. Policijos komisariato viršininkai neleidžia to daryti. Asmeniui buvo išaiškinta, kad jis valandos bėgyje gali važiuoti į ligoninę priduoti kraują. Nežino kiek per valandą iš organizmo pasišalina alkoholio. Protokolą rašė apie 20 min. Automobilyje buvo trys jaunuoliai. Neblaivumą nustatinėjo vairuotojo vietoje. Asmuo buvo labai susijaudinęs, jis abejojo ar pasirašyti, ar ne. Metrologinės patikros duomenys buvo suvesti į protokolą. Automobilį perėmė vairuoti vairuotojo draugas. Draugo girtumo netikrino, nes jokių įtarimų nesukėlė. Tą dieną reido nebuvo. Asmuo pats išsipakavo alkotesterio antgalį. Pati atlikinėjo neblaivumo nustatymą ir surašė protokolą. Protokolą surašė tarnybiniame automobilyje.

duomenys neskelbtini Č. paaiškino, kad patruliuodami Dariaus ir Girėno gatve pastebėjo seno modelio automobilį, kuriame buvo sumontuotos lemputės. Nutarė automobilį patikrinti. Kolegė patikrino vairuotoją alkoholio matuokliu. Jam nustatė nežymų neblaivumą. Niekur nėra reglamentuota, kad galima leisti „pūsti“ antrą kartą. 0,08 promilės pusės valandos bėgyje išgaruoja. Prietaisas yra prietaisas, jo parodymai yra kokie yra. Po sustabdymo iki vairuotojo paleidimo bendravo apie 25 geras minutes. Automobilį perėmė vairuotojo draugas. Jo neblaivumo netikrino. Tą dieną, 6 val. ryte, buvo sustabdę neblaivų vairuotoją.

Institucijos, paskyrusios nuobaudą atstovas į teismo posėdį neatvyko. Institucijai apie bylos nagrinėjimo laiką, vietą ir datą pranešta tinkami.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ko nstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčo dėl paties įvykio faktinių aplinkybių, byloje nėra, tačiau pareiškėjas duomenys neskelbtini nesutinka su policijos pareigūnų veiksmais nustatant transporto priemonių vairuotojų blaivumą, t. y. teigia, kad iškilus neaiškumui, jie turėjo vadovautis ne tam tikrų instrukcijų raide, bet ir protingumo kriterijumi, taigi turėjo atlikti pakartotinį neblaivumo patikrinimą. Kadangi policijos pareigūnai minėtų veiksmų neatliko, jis prarado galimybę įrodyti, jog transporto priemonę vairavo blaivus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė duomenys neskelbtini 2018 m. rugsėjo 16 d., 1 val. 21 min. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 85-ANR_P-8580-2018 pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 485 straipsnio 1 dalį, duomenys neskelbtini už tai, kad 2018 m. rugsėjo 16 d., 00 val. 56 d. Dariaus ir Girėno g., Tauragės mieste, vairuodamas transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas 2 m. stažo buvo neblaivus, kai 1 val. nustatytas lengvas 0,08 prom. neblaivumas, neturėdamas 2 m. stažo galinėje automobilio dalyje, kairėje pusėje buvo nepažymėta skiriamuoju „ženklu klevas“, taip pat neturėdamas 20 m. buvo neblaivus. Neblaivumui nustatyti naudotas alkotesteris alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196, 0817859 0,08±0,02 promilės (b. l. 6-7).

duomenys neskelbtini teigia, kad nesutiko su patikrinimo rezultatais, nes žinojo, kad jokio alkoholio nebuvo vartojęs. Jam išaiškino, kad nesutikdamas su alkotesterio parodymais per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas paimti kraujo mėginį etilo alkoholio nustatymui. VšĮ Tauragės ligoninėje 2018 m. rugsėjo 16 d. 1 val. 55 min. iš jo buvo paimtas kraujas.

Teismui pateikė 2018 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 9342/2018 (01), kurioje nurodyta: duomenys neskelbtini kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 9).

Byloje pateiktas alkotesterio Nr. 0817859 patikros sertifikatas, iš kurios matyti, kad sertifikatas galioja nuo 2018-06-18 iki 2018-12-18 (b. l. 10).

Nors duomenys neskelbtini prašo panaikinti policijos pareigūno nutarimo dalį dėl jam nustatyto neblaivumo, tačiau tenkinti tokį prašymą teisinio pagrindo nėra.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad neblaiviems asmenims draudžiama vairuoti transporto priemonę. ANK 422 straipsnio 4 dalis nustato, kad „transporto priemonių vairavimas, kai tai daro pradedantieji vairuotojai būdami neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų trisdešimt iki trijų šimtų eurų“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintose „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse“ (toliau - Taisyklės) apibrėžta, kad „neblaivumo tikrinimas - policijos pareigūnų ir kitų subjektų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, ar kitas asmuo yra neblaivus“.

Nustatyta, kad policijos pareigūnai, vykdydami savo tarnybines funkcijas, pastebėjo nakties metu važiuojantį automobilį su gamintojo nenustatytais šviesos šaltiniais, turėdami pagrindą sustabdė patikrinimui. Tikrinant dokumentus, bendraujant automobilio salone sklido įtartinas kvapas, dėl ko vairuotojas buvo patikrintas blaivumui nustatyti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad policijos pareigūnai aptariamu atveju veikė pažeisdami teisės aktų reikalavimus.

duomenys neskelbtini skunde ir teisme nurodė, kad policijos pareigūnai, jam nesutikus su alkotesterio parodymais, turėjo duoti galimybę pakartotinai atlikti neblaivumo patikrinimą. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnai tvirtino, kad įstatymo, nustatančio pareigą pakartotinai atlikti neblaivumo patikrinimą, nėra. Policijos komisariato viršininkai taip pat neleidžia to daryti. duomenys neskelbtini savo skunde ir posėdžio metu taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad policijos pareigūnai, jį traukdami administracinėn atsakomybėn, būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus.

duomenys neskelbtini viso proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo neigė, nurodydamas, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje jis transporto priemonę vairavo būdamas blaivus bei kėlė versiją, kad blaivumo tikrinimo metu policijos pareigūnų naudoto alkotesterio parodymai yra neteisingi. Tačiau remiantis byloje esančių įrodymų visetu: administracinio nusižengimo protokolu, Nutarimu, alkotesterio patikros sertifikatu ir kita byloje esančia rašytine medžiaga, ši duomenys neskelbtini versija atmestina. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu duomenys neskelbtini ir liudytojai policijos pareigūnai patvirtino, jog pats duomenys neskelbtini išpakavo alkotesterio antgalį, pretenzijų dėl alkotesterio naudojimo nepareiškė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 16 d. sustabdžius duomenys neskelbtini vairuojamą automobilį ir 1 val. patikrinus jo blaivumą sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARZJ-0196, patikros sertifikato Nr. 0817859, prietaiso paklaida +/- 0,017 ‰, buvo nustatytas 0,08 promilių neblaivumas. Po pažeidimo užfiksavimo duomenys neskelbtini pats kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl etilo alkoholio kraujyje nustatyto – VšĮ Tauragės ligoninę, kurioje 2018 m. rugsėjo 16 d. 1 val. 55 min. buvo paimtas kraujas etilo alkoholio kiekiui nustatyti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9342/2018 (01) konstatuota, kad duomenys neskelbtini kraujyje, paimtame etilo alkoholio nerasta. Kaip matyti, šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje paimto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi. Medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp skirtingų alkotesterio ir kraujo mėginių tyrimo parodymų, nes alkoholio koncentracija organizmo skysčiuose (t. y. šiuo atveju kraujyje) skiriasi nuo alkoholio koncentracijos iškvėptame ore. Pažymėtina, kad vidutinis alkoholio oksidacijos greitis sveiko vyro organizme, teismo medicinos literatūros duomenimis, kuriais vadovaujasi ir teismai analogiško pobūdžio bylose, yra nuo 0,10 ‰ iki 0,20 ‰, todėl vertinant konkretų atvejį, atsižvelgiant į tiriamojo duomenys neskelbtini lytį, mažių ir svorį, darytina išvada, kad nuo 1 val. iki 1 val. 55 min. tiriamojo organizme alkoholio koncentracija galėjo sumažėti iki 0 procentų.

Lietuvos duomenys neskelbtini yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N575-2452/2011).

Įvertinus aukščiau paminėtus duomenis, darytina išvada, kad duomenys neskelbtini savanoriškai atlikto kraujo tyrimo etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatai (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9342/2018(01) šiuo atveju nepaneigia pirminės patikros alkotesteriu rezultatų, prieštaravimų tarp paminėtų duomenų nenustatyta. Atsižvelgiant į teismo medicinos literatūros duomenis, kur nurodyta, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos dėsningai mažėja, kaip nurodyta, vidutiniškai nuo 0,10 ‰ iki 0,20 ‰, akivaizdu, jog šiuo atveju praėjus 55 minutėms po duomenys neskelbtini tikrinimo alkotesteriu, iš pareiškėjo organizmo pasišalino likusi dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai tai parodė. Taigi, visi aukščiau paminėti duomenys patvirtina, kad administracinio nusižengimo metu duomenys neskelbtini nors ir nežymiai, tačiau buvo neblaivus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsižvelgus į tai, jog jis alkoholio nevartojo, pirminio tikrinimo metu policijos pareigūnų naudoto alkotesterio parodymai galėjo rodyti neteisingus rodmenis. Tačiau šie pareiškėjo teiginiai laikytini prielaidomis, kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių alkotesterio naudojimo instrukcijos pažeidimų, ar kitų veiksnių, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirminiai alkotesterio rodmenys klaidingi. Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 0817859 patvirtina, kad „Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0196 buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2018 m. gruodžio 18 d. Taigi nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, jokių kitų duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu, nėra. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad duomenys neskelbtini vis tik nustatytas 0,08 promilių neblaivumas (alkotesterio paklaida 0,017 promilių), nesant duomenų, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju buvo kažkokių šalutinių veiksnių, galėjusių įtakoti alkotesterio rodmenis, jų neįvardijo ir pats pareiškėjas, teismui abejoti įvykio metu užfiksuotų rodmenų tikslumu nėra objektyvaus pagrindo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad policijos pareigūnai galėjo vadovautis ne tam tikrų instrukcijų raide, bet ir protingumo kriterijumi, ir leisti pakartotinį neblaivumo patikrinimą. Byloje nustatyta, kad duomenys neskelbtini atvejis nepatenka į Taisyklių nurodytus atvejus, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad policijos pareigūnai pažeidė šių taisyklių reikalavimus. Esant aiškiai reglamentuotai transporto priemones vairuojančių asmenų blaivumo tikrinimo tvarkai, nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai neturėjo pagrindo elgtis kitaip, negu numatyta Taisyklėse. Be to, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo esmingai pažeistos ar apsunkintos duomenys neskelbtini teisės.

Teismui ištyrus bei įvertinus byloje esančius įrodymus padarytina išvadą, kad policijos pareigūnai, tikrindami duomenys neskelbtini blaivumą, jokių taisyklių reikalavimų nepažeidė, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad duomenys neskelbtini administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį, kaip pradedantysis vairuotojas, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,08 promilių neblaivumas, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 4 dalyje, ir neturėdamas 20 metų amžiaus buvo neblaivus, t.y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 485 straipsnio 1 dalyje.

Pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje duomenys neskelbtini neginčija, jis yra įrodytas, todėl dėl jo teismas plačiau nepasisako.

Nagrinėjant duomenys neskelbtini administracinio nusižengimo bylą, Institucija atsižvelgė į tai, jog kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis nebaustas, įvertinant minėtas aplinkybes tokiam asmeniui už šį nusižengimą policijos pareigūnas paskyrė baudą, artimą sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos duomenys neskelbtini atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos duomenys neskelbtini nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Lietuvos Respublikos duomenys neskelbtini taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (duomenys neskelbtini 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad duomenys neskelbtini neteistas (LITEKO duomenys), administracine tvarka anksčiau nebaustas, jam nustatytas nežymus neblaivumo laipsnis, duomenys neskelbtini asmenybę, jauną kaltininko amžių, laikytina, kad jo poelgis buvo atsitiktinis. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad keistinas policijos pareigūno nutarimas šioje dalyje, paskiriant duomenys neskelbtini mažesnę nei straipsnio dalies sankcijoje numatyta minimali bauda - jam už ANK 422 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą skirtina pusė šioje teisės normoje numatytos minimalios baudos (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Teismas yra įsitikinęs, kad paskirta administracinė nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turi auklėjamąjį poveikį, leidžia užtikrinti administracinių nuobaudų paskirtį. Tokiu būdu, duomenys neskelbtini skundas tenkintinas iš dalies ir nutarimas pakeistinas (Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo duomenys neskelbtini skundą tenkinti iš dalies.

duomenys neskelbtini apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018 m. spalio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3759-2018 ir dėl pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 4 dalyje paskirti duomenys neskelbtini švelnesnę nuobaudą - 115 Eur baudą. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirtą 11 Eur baudą, pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį paskirtą 11 Eur baudą palikti nepakeistas bei, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirti galutinę nuobaudą - 115 Eur baudą.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) duomenys neskelbtini A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) duomenys neskelbtini AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, nurodant įmokos kodas 1001, paskirtis ROIK: 18091654543.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.