- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- e2YT-24448-1070/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14541-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- Marijonai K
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., J. G., R. J., valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Gitana Butrimienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Marijonos K. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. P., J. G., R. J. (R. J.) ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Marijona K. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio J. S. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti (e. b. l. 1-4). Pareiškėja nurodo, kad ji po savo sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą. Paveldėjimo byla po palikėjo J. S. P. mirties nebuvo pradėta. Pareiškėja ir jos sutuoktinis J. S. P. susilaukė trijų vaikų, kurie byloje įtraukti dalyvauti suinteresuotais asmenimis. Mirus J. S. P. viešame Nekilnojamojo turto registre jo vardu nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto, pareiškėjos vardu įregistruotas butas esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos metu. Mirus J. S. P. pareiškėja priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti mirusiojo asmeninius daiktus (šeimos nuotraukas, drabužius, knygas ir kitus daiktus, buvusius jų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties pareiškėja liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), moka už jį mokesčius, naudojasi šiuo turtu ir valdo jį. Be to, pareiškėja rūpinosi palikėjo laidotuvėmis ir toliau rūpinasi kapinių tvarkymu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad teismui įsitikinus, jog M. K. P. po J. S. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui (e. b. l. 24-26).
Suinteresuoti asmenys A. P., J. G. ir R. J. pateikė byloje atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodo, kad su pareiškėjos reikalavimais sutinka, prašo juos tenkinti. Teigia, kad po tėvo mirties motina liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), nuolat rūpinosi šiuo butu, jį išlaikė, mokėjo mokesčius. Po tėvo mirties motina perėmė visus jo daiktus: baldus, televizorių, knygas, drabužius, nuotraukas, dokumentus ir kitus tėvo asmeninius daiktus (e. b. l. 35-38).
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime pateiktą prašymą. Patvirtino aplinkybes, nurodytas pareiškime.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Gitana Butrimienė palaikė pareiškėjos prašymą, patvirtino aplinkybes, nurodytas pareiškime.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. P. palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytą prašymą. Papildomai paaiškino, kad po tėvo mirties jo daiktais pasirūpino pareiškėja.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. G. palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytą prašymą. Papildomai paaiškino, kad po tėvo mirties jokio kito turto, išskyrus butą ir tėvo asmeninius daiktus, neliko, dėl daiktų viską nusprendė motina pareiškėja M. K. P..
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas ir suinteresuotas asmuo R. J. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą VĮ Turto bankas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. R. J. pateikė į bylą prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (el. b. l. 73-80). Byla išnagrinėta nedalyvaujant VĮ Turto bankas atstovui ir suinteresuotam asmeniui R. J. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja buvo J. S. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (e. b. l. 6, 7). Pareiškėja kartu su savo sutuoktiniu J. S. P. susilaukė trijų vaikų: A. P., J. G. ir R. J. (e. b. l. 8). Paveldėjimo byla po J. S. P. mirties (duomenys neskelbtini)nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (e. b. l. 11, 12). Pareiškėjos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje su J. S. P. 1993 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (e. b. l. 81). Iš pareiškėjos pateikto pareiškimo, suinteresuotų asmenų A. P., J. G. ir R. J. atsiliepimų bei prie pareiškimo pridėtų duomenų apie tai, kad pareiškėja nuo 1995 m. gruodžio 13 d., 1999 m. balandžio 20 d. gauna elektros energijos bei šalto vandens tiekimo paslaugas, teikiamas butui (duomenys neskelbtini), kad už nurodytas paslaugas yra tvarkingai atsiskaitomas (e. b. l. 10, 14) nustatyta, kad pareiškėja, mirus jos sutuoktiniui, perėmė jo asmeninius daiktus, liko gyventi jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), toliau rūpinosi ir išlaikė šį butą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikėjo J. S. P. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau –1964 m. CK), kurio 587 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK, 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK, 587 straipsnio 3 dalis).
Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjos ir jos atstovės bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja M. K. P. po savo vyro J. S. P. mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jam priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), bei elgiasi kaip šio turto savininkė: gyveno bute, kuris priklausė jai ir sutuoktiniui, tvarkė mirusiam sutuoktiniui priklausiusį turtą, asmeninius daiktus, mokėjo komunalinius mokesčius už nekilnojamąjį turtą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad M. K. P. po savo sutuoktinio J. S. P. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 1964 m. 587 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą, nustatant, kad M. K. P. priėmė savo mirusio sutuoktinio J. S. P. palikimą po jo mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi jo paliktą turtą faktiškai valdyti. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po J. S. P. mirties (duomenys neskelbtini)likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.