- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-09
- Bylos Nr.
- I-1731-423/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00134-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko ir Algio Markevičiaus,
atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro Kauno filialo, ir VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovei Jurgai Lukošiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. skundą dėl sprendimo panaikinimo bei turtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E.M. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2005-05-30 aktą, įregistravusį daiktą, reg. Nr. 44/244712, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, Nekilnojamojo turto registre; priteisti iš atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro Kauno filialo, dėl neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų, registruojant, išleidžiant į apyvartą neteisėtą daiktą, 23 201,79 Lt turtinės žalos atlyginimą (b.l. 145-154, 1t.).
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog VĮ Registrų centro Kauno filialas 2005-05-30 aktu nepagrįstai ir neteisėtai įregistravo daiktą, reg. Nr. 44/244712, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, Nekilnojamojo turto registre 2005-05-12 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Toks daiktas negalėjo būti suformuotas, nėra ir negalėjo būti tinkamas naudoti, nes toks jo naudojimas prieštarauja įstatymams ir reglamentams. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, įregistruojant daiktą Nekilnojamojo turto registre, pareiškėja negali juo tinkamai disponuoti. Dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo neteisėtų pareigūnų tarnybinių veiksmų, registruojant, išleidžiant į apyvartą neteisėtą daiktą, jai buvo padaryta 23 201,79 Lt turtinė žala, kurią sudaro: 19 800 Lt daikto kaina, 163,30 Lt pirkimo – pardavimo išlaidos, 100 Lt žyminis mokestis šiam teismui bei 600 Lt žyminis mokestis Kauno apylinkės teismui, 64,24 Lt kitos išlaidos pagal pridėtus čekius, 850 Lt skundo paruošimo išlaidos pareiškėjai bei 1 500 Lt ir 124,25 Lt išlaidos antstolei G. A. , kurias pareiškėja prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Į Nekilnojamojo turto registrą bei kadastrą duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, kurie nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Vieni iš daikto suformavimą ir daiktinių teisių atsiradimą patvirtinančių dokumentų, nurodytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje, yra valstybės institucijos sprendimas ir rašytiniai sandoriai. Šiuo atveju VĮ Registrų centro Kauno filialui buvo pateiktas 2005-05-12 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduotas Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas bei 2005-03-10 pirkimo – pardavimo sutartis ir 2005-03-15 turto perdavimo - priėmimo aktas. Nekilnojamojo turto kadastre bei registre įrašyti duomenys visiškai atitinka minėtoje sutartyje ir aktuose esančius duomenis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog VĮ Registrų centro Kauno filialas neturėjo teisės vertinti jam pateiktų dokumentų teisėtumo. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys gali būti pripažinti netiksliais, neteisingais ar neišsamiais tuomet, kai jie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti. Be to, Nekilnojamojo turto registre 2008-12-09 pareiškėjos vardu įregistravus jos daiktines teises į ginčo patalpas 2008-10-31 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, pareiškėjai tapo žinoma į kokį nekilnojamąjį daiktą viešame registre yra įregistruotos E. M. nuosavybės teisės, t.y. nurodytas patalpų plotas, išvardinti patalpų šifrai bei priklausančios bendro naudojimo patalpų dalys ir jų plotai. Todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina ieškinio senatis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2005-05-30 sprendimo (sprendimas įformintas tos pačios dienos registro įrašu), kuriuo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas – negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, ir nuosavybės teisės į jas.
Neginčijamais bylos duomenimis nustatyta, jog negyvenamųjų patalpų 1-4 (8,42 kv.m), 2-8 (1,36 kv.m), 2-9 (1,30 kv.m) su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 2-12 (80/100 nuo 13,81 kv.m), a-2 (857/1000 nuo 34,20 kv.m), 1-1 (854/1000 nuo 1,78 kv.m) (toliau - Patalpos), unikalus Nr. 4400-0365-9367:4802, esančių adresu R. Kalantos 88A, Kaune, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla buvo suformuota atidalijimo būdu UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras" 2004-06-29 prašymo Nr. 06-2566 „Dėl inventorizacinių bylų suformavimo" pagrindu (b.l. 82, 86-87, 1t.). Bankrutavusi akcinė bendrovė „Kauno popieriaus fabrikas", atstovaujama UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras" įgalioto asmens, 2005-03-10 sutartimi pardavė minėtas Patalpas Evaldui Volskiui. 2005-05-19 VĮ Registrų centro Kauno filialui E. V. pateikė prašymą įregistruoti nuosavybės teises į Patalpas, 2005-03-10 pirkimo – pardavimo sutartį, 2005-03-15 turto perdavimo - priėmimo aktą ir 2005-05-12 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduotą Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. VĮ Registrų centro Kauno filialas, nenustatęs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių ir neturėjęs duomenų apie E. V. pateiktų dokumentų negaliojimą ar panaikinimą, 2005-05-30 įregistravo Nekilnojamojo turto registre Patalpas ir nuosavybės teises į jas E. V. vardu. 2005-07-21 pirkimo - pardavimo sutartimi reg. Nr. 2-6387, patvirtinta Kauno miesto 18- ojo notarų biuro notaro D. G. , E. V. pardavė Patalpas A.A.. Po A. A. mirties Patalpas paveldėjo I. A. ir 2007-06-05 paveldėjimo teisės liudijimo reg. Nr. 5967, išduoto Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. V. , pagrindu nuosavybės teisės buvo įregistruotos I. A. vardu. Pareiškėja Patalpas įsigijo 2008-10-31 pirkimo - pardavimo sutartimi reg. Nr. MC-3183, patvirtinta Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės M. Č. . Nuosavybės teisės į Patalpas pareiškėjos vardu įregistruotos 2008-12-09 (b.l. 16-26, 2t.).
Nekilnojamojo turto registras įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Į Nekilnojamojo turto registrą bei kadastrą duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, kurie nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Vieni iš daikto suformavimą ir daiktinių teisių atsiradimą patvirtinančių dokumentų, nurodytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje, yra valstybės institucijos sprendimas ir rašytiniai sandoriai.
Šiuo atveju, VĮ Registrų centro Kauno filialui buvo pateiktas 2005-05-12 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduotas Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas bei 2005-03-10 pirkimo – pardavimo sutartis ir 2005-03-15 turto perdavimo - priėmimo aktas. Ginčo patalpos 1-4 (8,42 kv.m); 2-8 (1,36 kv.m); 2-9 (1,30 kv.m) su bendrojo naudojimo patalpomis pažymėtomis: 2-12 (80/100 nuo 13,81 kv.m); a-2 (857/1000 nuo 34,20 kv.m); 1-1 (854/1000 nuo 1,78 kv.m) (unikalus Nr. 4400-0365-9367:4802, reg. Nr. 44/244712), esančios Kauno m. (duomenys neskelbtini), į Nekilnojamojo turto registrą įrašytos nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje (reg. Nr. 44/244712) esančių minėtų dokumentų duomenis, todėl jų keisti ir (ar) taisyti nėra teisinio pagrindo. Nekilnojamojo turto kadastre bei registre įrašyti duomenys visiškai atitinka 2005-03-10 pirkimo - pardavimo sutartyje, 2005-03-15 turto perdavimo - priėmimo akte ir 2005-05-12 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte, esančius duomenis (b.l. 16-18, 2t.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nenumato teisės ir (ar) pareigos aiškintis dokumentuose nenustatytų aplinkybių ir rinkti duomenų, jei jie nėra aiškiai apibrėžti dokumente. Taip pat nėra teisinio pagrindo išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį, nes pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog nekilnojamojo daikto suformavimo dokumentai (2005-05-12 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, 2003-09-22 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla) bei nuosavybės teises į daiktą patvirtinantys dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas) yra panaikinti, pripažinti neteisėtais ar kitokiu būdu netekę galios.
VĮ Registrų centro Kauno filialo 2005-05-30 sprendimo priėmimo metu visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustatė Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Teisė vykdyti valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūrą išimtinai suteikta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys gali būti pripažinti netiksliais, neteisingais ar neišsamiais tuomet, kai jie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Remiantis šiomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos. Šiuo atveju techninių klaidų taip pat nėra nustatyta.
2013-12-05 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi pareiškėjai atnaujintas terminas 2005-05-30 VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimui ginčyti (b.l. 174-179, 1t.), todėl nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl šio ginčo išankstinio ne per teismą nagrinėjimo tvarkos.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjos skundo motyvas, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas sukūrė neteisėtą daiktą ir privalo atsakyti už neteisėtus veiksmus jį kuriant, yra nepagrįstas, kadangi Patalpos 2005-05-30 sprendimu įregistruotos nepažeidžiant registravimo procedūras reglamentuojančių teisės aktų, į Nekilnojamojo turto registrą duomenys iš registravimui pateiktų dokumentų įrašyti teisingai. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėja savaip vertina nekilnojamojo daikto suformavimo procedūrą, nekilnojamojo daikto suformavimo teisinius pagrindus ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetenciją nesant jokių kitų pareiškėjos samprotavimus ir išvadas patvirtinančių dokumentų, nėra pagrindas tenkinti šį pareiškėjos reikalavimą. Šiuo atveju nenustatyta, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo veiksmai būtų sudarę sąlygas žalai kilti ar prisidėtų prie žalos atsiradimo. Pareiškėjos turėtos išlaidos įsigyjant Patalpas negali būti laikomos VĮ Registrų centro Kauno filialo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas akcentuoja, kad pati pareiškėja tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidė jos teises, dėl ko atsirado pagrindas reikalauti turtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neįrodė, kad jos patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu susiję su Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veikla.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo priteisti turtinės žalos atlyginimą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 d., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.