Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT Varėnos rinktinės, civilinės atsakomybės, vykdant jo konvojavimą 2015-12-20, 2016-01-26 ir 2016-04-14. Pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų, bei kad Lazdijų rajono apylinkės teisme 2015-12-20, 2016-01-26 ir 2016-04-14 įvykusių teismo posėdžių metu buvo laikomas su antrankiais.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo argumentus, kodėl praleido ieškinio senaties terminą ir negalėjo kreiptis į teismą anksčiau. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildiną iš 2015-12-20, 2016-01-26 ir 2016-04-14 įvykusių konvojavimų į Lazdijų rajono apylinkės teismą, taip pat į tai, kad į teismą pareiškėjas su skundu kreipėsi 2016-11-11, t. y. nepraleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatyto termino, teismas šių pareiškėjo argumentų nevertina.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėją VSAT Lazdijų rinktinės darbuotojai iš viso pareiškėją konvojavo 3 kartus, t. y. 2015-12-20, 2016-01-26 ir 2016-04-14 (b. l. 14). 2015-12-20 pareiškėjas buvo konvojuotas į Lazdijų rajono apylinkės teismą dėl kardomosios priemonės paskyrimo klausimo nagrinėjimo; 2016-01-26 iš Lukiškių TI-K buvo konvojuotas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato areštinę, iš kurios buvo konvojuotas į Lazdijų rajono apylinkės teismą apklausai pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir grąžintas į areštinę; 2016-04-14 buvo konvojuotas Lazdijų rajono apylinkės teismą dėl kardomosios priemonės pratęsimo ir grąžintas į areštinę. VSAT Varėnos rinktinės darbuotojai (iki VSAT Lazdijų rinktinės reorganizavimo – buvę VSAT Lazdijų rinktinės darbuotojai) tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 66–70) yra nurodę, kad neprisimena visų aplinkybių, susijusių su 2015-12-20, 2016-01-26 2016-04-14 įvykusiais pareiškėjo konvojavimais, tačiau nurodo, kad konvojaus metu vadovavosi Konvojavimo taisyklėmis. Pareiškėją konvojavę VSAT Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnai L. L., V. Č., I. G. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 66–68) pažymėjo, kad konvojaus metu pareiškėjas elgėsi agresyviai, atsikalbinėjo, keikėsi, pasyviai reagavo į teisėtus pareigūnų reikalavimus, buvo nepatenkintas, teismo salėje rodė nepagarbą teismui ir prokuratūros darbuotojui, o VSAT Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnas A. J. nurodė, kad Lazdijų rajono apylinkės teisme 2016-01-26 įvykusiame teismo posėdyje pareiškėjas sėdėjo salėje ant suoliuko, bet ne specialiai konvojuojamiesiems skirtoje vietoje (b. l. 70).

Pažymėtina, kad sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytu atveju. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Konvojavimo taisyklių 3 p. įtvirtinta, kad konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą; konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.

Kaip vieną iš pagrindų neturtinei žalai priteisti, pareiškėjas nurodo saugos diržų nebuvimą konvojavimui skirtose transporto priemonėse. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 146 p., numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-12-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A2817-502/2015. Reikalavimas prisegti konvojuojamą asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 p., reglamentuojančiame asmens konvojavimą kitomis transporto priemonėmis. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 str. 5 d. nustatyta, kad, važiuodami motorine transporto priemone ir priekaba su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, t. y. saugos diržus užsisegti privaloma tuo atveju, jeigu transporto priemonėje jie yra įrengti. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad pareiškėjo konvojavimas transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų saugos diržų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su antrankių naudojimu teismo posėdžių metu, pažymėtina, kad pagal Konvojavimo taisyklių 195 punktą, nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo laikymas su antrankiais teismo posėdžio metu nepriklauso nuo VSAT pareigūnų valios. Minėtą sprendimą priimą teismo pirmininkas.

Šios teisės normos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, susijusi su neturtine žala, atsiradusia naudojant antrankius 2015-12-20, 2016-01-26 ir 2016-04-14 teismo posėdžių metu, negali būti vertinama administracinio proceso tvarka. Dėl minėto teismo posėdžio metu priimto sprendimo, pareiškėjas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014-04-02 nutartis Nr. T-41/2014).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VSAT Varėnos rinktinė (iki VSAT Lazdijų rinktinės reorganizavimo – buvusi VSAT Lazdijų rinktinė), vykdydama pareiškėjo konvojavimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Todėl, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.