Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo D. Š., jos gynėjui advokatui Romui Aikevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Kauno miesto poliklinika teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo D. Š. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2020-01-06 gauta VšĮ Kauno miesto poliklinika Dainavos padalinio D. Š., teismo nukreiptos priverstiniam gydymui, būklės įvertinimo išvada, kuria siūloma tęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, taikymą. Šioje išvadoje nurodoma:

Anamnezė: iš medicininių dokumentų, pačios pacientės ir jos artimųjų yra žinoma, kad pacientė D. Š. gyvena su vyru, turi tris suaugusius sūnus (32 metų, 30 metų, 26 metų), gyvenančius atskirai ir dukrą 12 metų. Dirbusi viešbutyje kambarių tvarkytoja, indų plovėja, epizodiškai keletoje parduotuvių kasininke-pardavėja, pakuotoja. Kurį laiką nedirbo. D. Š. psichikos liga prasidėjo palaipsniui 2009 metais dėl santykio, poveikio kliedesių, klausos haliucinacijų (girdėjo komentuojančio pobūdžio pašalinius balsus galvos viduje ir aplinkoje), neadekvataus elgesio (kelis mėnesius valgė tik žalius brokėlius, badavo, kad „galėtų atsispirti balsams”), gydyta Kauno apskrities ligoninės psichosomatiniame skyriuje, nustatyta paranoidinės šizofrenijos (F20.0 pagal TLK AM-10) diagnozė, skirtas medikamentinis gydymas. Vaistus vartojo epizodiškai. Nuo 2014 metų medikamentų nevartojo. 2014-10-09 konsultuota Kauno apskrities ligoninės psichiatro dėl galimybės vairuoti „B” kategorijos transporto priemones, žiūrėta GKK, išvada: diagnozė F20.0 (medikamentinė remisija). Leista vairuoti. 2016 metais gydyta LSMU Kauno klinikose po suicidinio bandymo. Patvirtinta F20.0 diagnozė. Medikamentus vartojo epizodiškai, vėliau visai nutraukė. Konfliktuodavo darbe, šeimoje, dažnai jausdavosi kitų žeminama, nemėgiama, nes ji „kitokia, aukštesnio bendravimo”. 2017 m. spalį, po konflikto šeimoje, buvo kviesta policija, iškelta byla ir 2018-05-14 Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo skirtas priverstinis ambulatorinis gydymas ir stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Pacientė nesutiko su teismo sprendimu, jį apskundė, tačiau Kauno apygardos teismas 2018-10-29 nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti apylinkės teismo nutartį.

Stebimas laikotarpis: į PSC pacientė pirmą kartą atvyko 2018-11-12, tik po paraginimo. Savo ligos atžvilgiu nekritiška, nei su nustatyta diagnoze, nei su skirtu gydymu nesutiko. Diagnozės patikslinimui buvo nukreipta į LSMU Kauno klinikas, kur nuvyko tik pakartotinai paraginta. Atsakymas gautas 2019-02-07. Patvirtinta ta pati diagnozė. Pacientei toliau nesutinkant su nustatyta diagnoze ir skirtu gydymu, nukreipta į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę diagnozės patikslinimui. Respublikinės Kauno ligoninės GKK 2019-03-28 išvadoje Nr.67, įvertinus turimus duomenis (ankstesnio gydymo ir tyrimų, LSMU KK psichiatro išvadą, dabartinę psichikos būklę, psichologinio įvertinimo duomenis), palikta anksčiau nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija (F20.0). Stebimo laikotarpio antroje pusėje pacientė pradėjo laikytis paskirto režimo, lankėsi poliklinikos PSC, išsirašydavo medikamentus. Teigia, jog jaučiasi gerai, dėl sveikatos neturi jokių problemų, kitokios pagalbos atsisako. Dėl konfliktų šeimoje pacientės nepilnametė dukra šiuo metu gyvena su vyriausiu sūnumi. Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl D. Š. pasireiškusio agresyvaus elgesio prieš nepilnametę dukrą. D. Š. sutuoktinis bendradarbiauja su sveikatos ir socialinėmis įstaigomis, rūpinasi žmona. D. Š. išreiškė norą skirtis, sutuoktiniui nesutikus, byla atidėta. D. Š. įsidarbino, teigia, jog darbe sunkumų nepatiria.Laukia teismo posėdžio dėl tėvystės teisių grąžinimo ir dukros grąžinimo.

Psichikos būsena: pacientė sąmoninga, orientacija savyje, laike, vietoje nesutrikusi. Bendrauja trumpai atsakydama į klausimus, kontaktas formalus. Kiek nerimastinga. Mintis dėsto greitai, linkusi savitoms interpretacijoms, tačiau mažiau kalba apie „neteisingą elgesį su ja”, prastai toleruoja konfrontaciją, nenori kalbėti apie dukrą, nesutarimus su sūnumis. Nuotaika nepastovi. Emocijos šaltos, labilios, disforiškumas neryškus. Veiklai prisiverčia. Aktyvios psichosomatikos, suicidinių minčių neišklausta. Gydymas tęsiamas.

D. Š. apžiūrėta poliklinikos gydytojų konsultacinėje komisijoje. Remiantis psichiatrijos stacionaro, Teismo psichiatrų ekspertizės ir paskutinį pusmetį pacientę stebėjusios poliklinikos psichikos sveikatos centro specialistų komandos išvadomis, patvirtinama diagnozė – šizofrenija, paranoidinė forma (F20.0). D. Š. psichikos būsena laikotarpio pabaigoje stabili. D. Š. savo ligos atžvilgiu, poelgių atžvilgiu kritika nepakankama. Stebimo laikotarpiu laikosi paskirto režimo, su specialistais bendrauja D. Š. sutuoktinis. Dėl anksčiau vykusio smurtinio incidento su dukra buvo apribotos tėvustės teisės teisės. Stebimu laikotarpiu duomenų apie agresyvų elgesį negauta, tačiau dėl palyginus trumpo stebėjimo laiko, anksčiau pasireiškusio smurtinio elgesio prieš savo vaikus, ypač nepilnametę dukrą, tikslinga būklę stebėti.

Rekomenduojama toliau tęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą VšĮ Kauno miesto poliklinika Dainavos padalinio psichikos sveikatos centre.

Poliklinikos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė, parodė, kad diagnozė jai palikta nepakitusi. Būklė yra pagerėjusi, bet šios ligos yra lėtinės. Siūlo gydymą pratęsti.

D. Š. gynėjas nepritarė, kad reikia tęsti priverstinį gydymą ir prašė jos atžvilgiu priverstinį gydymą nutraukti.

Prokuroras palaikė teikimą, siūlė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Iš išvadoje pateiktų duomenų, gydymo įstaigos atstovės paaiškinimų matyti, kad D. Š. apžiūrėta poliklinikos gydytojų konsultacinėje komisijoje. Remiantis psichiatrijos stacionaro, Teismo psichiatrų ekspertizės ir paskutinį pusmetį pacientę stebėjusios poliklinikos psichikos sveikatos centro specialistų komandos išvadomis, patvirtinama diagnozė – šizofrenija, paranoidinė forma (F20.0). D. Š. psichikos būsena išlieka stabili. D. Š. savo ligos atžvilgiu, poelgių atžvilgiu kritika nepakankama. Stebimo laikotarpio pradžioje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš nepilnametę dukrą. Nors daugiau duomenų apie agresijos atvejus negauta, tačiau dėl nekritiškumo, lengvai provokuojamų afektinių reakcijų, išlieka agresyvaus elgesio rizika, stebėjimo laikotarpis santykinai trumpas, rekomenduojama toliau tęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą VšĮ Kauno miesto poliklinika Dainavos padalinio psichikos sveikatos centre.

Kadangi toliau dėl nekritiškumo, lengvai provokuojamų afektinių reakcijų išlieka agresyvaus elgesio rizika, todėl teismas priėjo išvados, kad D. Š. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę tikslinga pratęsti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VšĮ Kauno miesto poliklinika teikimą tenkinti.

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą VšĮ Kauno miesto poliklinika Dainavos padalinio psichikos sveikatos centre taikymo terminą pratęsti 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjęs, jo atstovas ir prokuroras.