Kauno apylinkės teismo nutartis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) Lazdijuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, spec. vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti automobilių plovykloje, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., neteista, kaltinama padariusi įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-10-31, apie 13.30 val., namuose, Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) D. Š. konflikto metu smurtavo savo šeimos nario sūnaus E. Š. atžvilgiu, t. y. tyčia ne mažiau 10 kartų ranka sudavė jam į veidą bei nugarą, taip nukentėjusiam E. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

D. Š. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie surinkti ir teisme ištirti duomenys:

pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 7-10), tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 11-12), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2018-02-27 – 2019-03-19 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-143/2018, iš kurio matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo ir nusikalstamos veikos padarymo metu (2017-10-31) D. Š. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0). Šis sutrikimas konstatuotas nuo 2009 metų. Nusikaltimo padarymo metu D. Š. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu D. Š. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0). Ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. D. Š. negali būti apklausiama ir teisiama. D. Š. reikia taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (b. l. 104-105), kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Ekspertas-psichiatras Sigitas Simanauskas teisiamojo posėdžio metu patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir paaiškino, kad D. Š. nuo 2009-008-06 iki 2009-09-02 buvo gydoma psichiatrinėje ligoninėje. Jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija, kurios eiga yra neaiški, nes stebėjimo laikotarpis yra per trumpas. Psichologinio tyrimo metu ji teigė girdinti vyriškus balsus, nurodo, jog „australai jai supjaustė rankas ir veidą, vagia pinigus, niokoja namus. Bandė žudytis, nes „jai niekas negali padėti“. Šiuo metu yra ligos paūmėjimas, eksperto-psichiatro nuomone, D. Š. reikia intensyvaus gydymo. Toks gydymas nebuvo taikytas, todėl siūlo skirti stacionarinį gydymą ligoninėje, atlikti išsamius tyrimus arba skirti stacionarinį gydymą Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Gynėja prašė neskirti stacionarinio gydymo Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, kadangi D. Š. susitaikė su sūnumi, jis pretenzijų motinai neturi. D. Š. buvo gydyta prieš 10 metų, iki nagrinėjamo įvykio daugiau jokių konfliktų nebuvo. Yra galimybė gydyti kitais būdais. Tuomet, jei D. Š. nesigydytų, galima būtų pakeisti gydymo pobūdį.

Prokuroras siūlė D. Š. taikyti stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad D. Š. padarė pavojingą, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, tai yra suduodama smūgius, sukėlė fizinį skausmą savo sūnui E. Š..

Teismas priėjo prie išvados, kad D. Š., būdama nepakaltinamumo būsenos, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl jai turi būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į ekspertizės akto išvadas, kurios nėra privalomos teismui.

Teismo manymu, paskyrus priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, būtų pablogintos D. Š. ir jos artimųjų gyvenimo sąlygos. Sutuoktinis E. Š. ir sūnus E. Š. jokių pretenzijų D. Š. neturi. Sutuoktinio teigimu D. Š. yra sveika, tačiau ūmaus būdo, alkoholio nevartoja, visą laisvalaikį praleidžia namuose. Norėtų, kad sutuoktinė gydytųsi poliklinikoje, vartotų jai paskirtus medikamentus.

Kadangi D. Š. dirba, gyvena su šeima, šeimoje dar yra nepilnametė dukra, patalpinimas į specializuotą psichikos sveikatos priežiūros įstaigą D. Š. paveiktų neigiamai, todėl jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas).

D. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, 404 straipsniu,

nutaria:

D. Š., nepakaltinamumo būsenos padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

D. Š. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nutarčiai, panaikinti.

Nutartį per 20 dienų apeliacine ir kasacine tvarka Kauno apygardos teismui apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėję, jų atstovai ir prokuroras, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.