Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. patikslintą ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnametės dukters išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog nepilnametė dukra faktiškai gyvena su ieškove, atsakovas paliko šeimą 2011 m., jokio bendravimo nei su ieškove, nei su dukra nėra. Ieškovė su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje. Nors patikslintame ieškinyje nebuvo reikalavimo nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, tačiau tokį prašymą ieškovės atstovas pareiškė bylos nagrinėjimo iš esmės metu (2020 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 10 s. – 7 min. 40 s.).

II. Atsakovo atsikirtimai

5. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovas informuotas tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 129 straipsnyje nustatyta tvarka teismo šaukimą įteikiant paskirtam kuratoriui. Atsakovo kuratorius į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas jo prašymas bylą nagrinėti atsakovo kuratoriui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina atsakovui ir jo kuratoriui nedalyvaujant.

III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) išvadoje, teiktoje teismui 2020 m. birželio 8 d., nurodė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui pateiktas vaiko interesais. Priteisus iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, Skyriaus nuomone, turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

7. Skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą Skyrius informuotas tinkamai, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti Skyriaus atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas visiškai.

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 1996 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure buvo sudaryta ieškovės ir atsakovo santuoka (akto įrašo Nr. 2603) (b. l. 7). Šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters G. L. L. (b. l. 8). Nei ieškovė, nei atsakovas jų vardu Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 9) bei transporto priemonių (b. l. 10, 11) neturi. Atsakovas A. L. savo gyvenamosios vietos nedeklaravęs (b. l. 12). Ieškovė ir šalių nepilnametė dukra nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. deklaravę išvykimą į Jungtinę Karalystę (b. l. 40).

Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių po santuokos nutraukimo, šalių tarpusavio išlaikymo ir santuokinio turto padalinimo

9. Šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

11. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

12. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, jog kuris nors vienas iš sutuoktinių iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė sutiko, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu byloje nepareiškė. Šalys santuoką sudarė 1996 metais, o po 15 metų santuokinio gyvenimo šalys susipyko ir atsakovas 2011 m. liepos mėnesį ieškovę paliko, jų santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko, ieškovė nuo tada apie atsakovą nieko nežino. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad santuoka faktiškai nutrūkusi jau beveik devyni metai, darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Jie abu dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą, neieškojo kompromisų šeimos išsaugojimo vardan. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, santuoka nutraukiama pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

14. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė L., atsakovui – prigimtinė pavardė L. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

15. Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja, todėl išlaikymas šalims nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

16. Turto padalinimo klausimas byloje nesprendžiamas, kadangi šalys jokio dalintino turto nėra įgiję.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

17. Teismas, nutraukdamas santuoką, pagal CK 3.59 straipsnį, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

18. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

19. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

20. Gyvenant santuokoje, šalims gimė dukra G. L. L., kuri santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė. Kaip nustatyta iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovės atstovo teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove Jungtinėje Karalystėje, jos kartu grįžta į Lietuvą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, jog priteisus išlaikymą iš atsakovo tikslinga nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą.

21. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jo interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko G. L. L. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

22. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nėra pareikštas. Teismo vertinimu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, teismo iniciatyva atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku klausimas negali būti svarstomas, kadangi byloje nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, buvo paskelbta atsakovo paieška, atsakovas nerastas, bylos nagrinėjimo metu su nepilnamečiu vaiku jis nebendravo, reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismui nereiškė.

23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

24. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

26. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas jų vardu Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Kitų duomenų, pagrindžiančių šalių turtinę padėtį, į bylą šalys neteikė. Byloje taip pat nėra duomenų apie kitus ieškovės ar atsakovo išlaikomus asmenis, atsakovas yra darbingo amžiaus, gali dirbti (priešingų įrodymų byloje nėra).

28. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė nepilnametės dukters poreikių lentelės, nenurodė, kokia suma reikalinga nepilnametės dukters išlaikymui, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis atitinka tik įprastinius ir visiškai suprantamus vaiko poreikius – tai poreikiai maistui, aprangai, ugdymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti vaiko išlaikymo išlaidos minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikoma, kad ieškovės išlaidos, skiriamos nepilnamečiam vaikui, yra realios ir protingos. Pripažįstama, kad abu tėvai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaikais iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jų vystymui, auklėjimui, ugdymui.

29. Įvertinus ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai – iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai G. L. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

30. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

31. Šalims išaiškinama, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, vėliau, bylos nagrinėjimo metu, sumokėjo 100,00 Eur sumą už kuratoriaus paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 100,00 Eur žyminis mokestis ir 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už kuratoriaus paslaugas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

33. Valstybė šioje byloje patyrė 19,61 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą 1996 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 2603), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei R. L. palikti pavardę L., o atsakovui A. L. palikti pavardę L.

Nepilnametės dukters G. L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) mokamomis periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo šioje byloje iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės dukters G. L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,61 Eur (devyniolikos eurų 61 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.