- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- 2YT-22190-1087/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13689-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- M. A.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Virginijus Kučinskas, S. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas skundžia antstolio Virginijaus Kučinsko veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo: 1) nutraukti vykdomąją bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktų pagrindais; 2) vykdomąjį dokumentą, kuris nebuvo įvykdytas, grąžinti išieškotojui CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; 3) vykdomąją bylą baigti be jokių tolimesnių vykdymo išlaidų išieškojimo ir kt., vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto pagrindais (bylos lapai (toliau – b. l.) 4–6).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad jam 2019 m. liepos 16 d. įteikti antstolio siųsti dokumentai: 2019 m. liepos 12 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. liepos 12 d. raginimas vykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. liepos 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, antstolis priimtame patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nesugebėjo nurodyti išieškotojo atstovo duomenų nurodant, koks asmuo yra atstovas ir ar gali būti atstovu, ar atitinkamų teisių perėmėju, kas pareiškėjui kelia abejonių dėl priimto patvarkymo teisėtumo. Taip pat, pareiškėjo teigimu, gavęs vykdyti 2014 m. liepos 22 d. vykdomąjį dokumentą antstolis per tris dienas privalėjo patikrinti, ar dokumentą galima priimti vykdyti, išsiunčiant pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą, tačiau antstolis to nepadarė, o tai reiškia, kad grubiai pažeidė vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarką. Antstolio raginimas nėra teisėtas, todėl pareiškėjas neketina jo vykdyti ir/ar sumokėti raginime nurodytą skolos dydį. Nesuprantama, kodėl nuo gauto vykdyti dokumento dienos, praėjus tik 5 metams antstolis sugebėjo atlikti veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti per 3 darbo dienas nuo gavimo dienos. Pareiškėjo nuomone, įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuomet buvo perduotas vykdyti antstoliui, nebuvo vykdytinas dėl antstolio aplaidaus darbo, nepateisinamo delsimo, galimo piktnaudžiavimo ir dėl netinkamai atliekamų antstoliui skirtų pareigų. Antstolio veiksmai nepateisinami ir nusikalstami dėl kurių pažeidžiamos pareiškėjo, kaip skolininko teisės ir teisėti interesai.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo turimais duomenimis S. G. neseniai miręs, todėl vykdomoji byla turėtų būti nutraukta, vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu bei kitais CPK numatytais pagrindais. Nors nagrinėjamu atveju išieškoma ne bauda, o žala, tačiau pareiškėjo nuomone pagal analogiją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) numatytomis taisyklėmis, yra suėjęs 2 metų senaties terminas dėl išieškojimo. BK 96 straipsnio nuostatomis skola nebegali būti išieškoma dėl nuosprendžio vykdymo senaties. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas, kaip skolininkas per pastaruosius du metus ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti turėto įsiskolinimo. Papildomai informavo, kad neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos, kurioje nedirbo ir draudžiamųjų pajamų negavo. Turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturėjo ir neturi, sąskaitos tiek bankuose, tiek įkalinimo įstaigoje buvo areštuotos, tačiau jokios piniginės lėšos į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, nebuvo ir nėra nurašomos. Vykdomoji byla turi būti nutraukta dėl išieškojimui pasibaigusio senaties termino bei dėl to, kad vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad nedirba, lėšų bankuose ir ne bankuose neturi, jokio turto neturi, vertinant objektyviai jo kritinę finansinę padėtį vykdomąją bylą ragina nutraukti, grąžinti CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir vykdomąją bylą baigti, vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais.
Antstolis 2019 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo (skolininko) 2019 m. liepos 29 d. skundą. Patvarkyme nurodė, kad 2019 m. liepos 11 d. pats išieškotojas S. G. antstoliui pateikė vykdyti 2014 m. liepos 22 d, Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-54-317/2011. Vykdomąjį dokumentą vykdymui pateikė tokią teisę turintis asmuo, o ne išieškotojo atstovas, kaip tai teigia skolininkas skunde. Antstolis patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir jų nenustatęs, 2019 m. spalio 12 d. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 1-5-317/2011. Taigi, skolininko skunde esantis teiginys, jog antstolis vykdomąjį dokumentą vykdyti gavo 2014 m. liepos 22 d. ir tuo metu per tris dienas nepatikrino ir nepradėjo vykdomojo dokumento vykdyti bei skolininkui neišsiuntė raginimo ir tokiais veiksmais grubiai pažeidė vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarką, yra nepagrįstas. Patikrinus Lietuvos Respublikos Gyventojų registrą nerasta duomenų apie išieškotojo S. G. mirtį, todėl neaptariama galimybė vykdomąją bylą nutraukti dėl išieškotojo mirties. Atkreipė teismo dėmesį, jog neturtinės žalos išieškojimo senaties termino šiuo metu Lietuvoje galiojantys įstatymai nenumato, todėl nutraukti vykdomąją bylą dėl suėjusio išieškojimo senaties termino nėra galimybės. Vykdomoji byla yra pradėta vykdyti labai neseniai, t. y. 2019 m. liepos 12 d., žalos išieškojimo senaties termino šiuo metu Lietuvoje galiojantys įstatymai nenumato ir atsižvelgiant į skolininko pateiktą aplinkybę, jog yra neseniai išleistas į laisvę, yra tikimybė, jog skolininkas ateityje gali įgyti turto, pajamų iš kurių gali būti išieškoma skola, todėl vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nebus nutraukta vadovaujantis LR CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) S. G. atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 17).
Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 18–19). Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2019 m. lapkričio 5 d. paskelbiant pranešimą (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
antstolio Virginijaus Kučinsko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. liepos 22 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-5-317/2011, dėl 57 924,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš M. A. išieškotojo S. G. naudai (vykdomosios bylos lapas (toliau – v. b. l.) 3).
2019 m. liepos 12 d. antstolis patvarkymu priėmė vykdomąjį raštą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, ant raginimo Lietuvos pašto įteikimo pranešimas apie dokumentų gavimą patvirtina, kad pareiškėjas jį gavo 2019 m. liepos 16 d. (v. b. l. 7–8). Atliktos užklausos registruose apie skolininko turtą, gaunamas pajamas (v. b. l. 9–13).
2019 m. rugpjūčio 6 d. priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 14).
2019 m. rugpjūčio 7 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas (v. b. l. 16).
Dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo
Lietuvos Respublikos CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka yra skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ir atsisakymas juos atlikti. Tokiu būdu pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį skundo objektas gali būti tik antstolio atliekami procesiniai veiksmai arba atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. CPK 634 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdo CPK 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, o juos vykdydamas jis atlieka procesinius veiksmus įvairiomis formomis – surašydamas rašytinį patvarkymą, rezoliuciją, duodamas žodinį potvarkį arba tiesiog fiziškai atlikdamas veiksmą. Skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus, kuris suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t. y. jei savo potvarkiu, raštu ar veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinius veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti įstatymas ar kitas teisės aktas arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1401-230/2015).
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Atliekant išieškojimo veiksmus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.
Pareiškėjas pateiktu skundu prašo nutraukti vykdomąją bylą, kadangi iš gauto antstolio patvarkymo jam neaišku, kas pateikė vykdomąjį dokumentą vykdymui. Nenurodyti išieškotojo atstovo duomenys, neaišku, ar apskritai asmuo gali būti atstovu, ar atitinkamų teisių perėmėju. Taip pat skolininkas nurodo, kad jo turimais duomenimis išieškotojas S. G. neseniai miręs, tačiau duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes su skundu nepateikė. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad prašymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui ir vykdymo išlaidų apmokėjimo pateikė pats išieškotojas S. G.. Gyventojų registro departamento 2019 m. lapkričio 22 d. duomenimis nustatyta, kad išieškotojas S. G. nėra miręs (b. l. 25), Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad vykdomoji byla negali būti nutraukta dėl to, kad vykdomąjį dokumentą pateikė tai padaryti teisės neturintis asmuo ar, kad išieškotojas yra miręs. Todėl skundas skundžiant antstolio priimtą patvarkymą šiais pagrindais yra nepagrįstas.
CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad antstolis grubiai pažeidė vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti priėmimo tvarką, kadangi dokumentas buvo pateiktas 2014 m. liepos 22 d., ilgą laiką jokie proceso veiksmai nebuvo atliekami, antstolio priimti dokumentai vykdomojoje byloje pareiškėjui įteikti tik 2019 m. liepos 16 d. Susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad išieškotojas S. G. į antstolio Virginijaus Kučinsko kontorą kreipėsi 2019 m. liepos 11 d., antstolis, įvertinęs ar nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė 2019 m. liepos 12 d., t. y. laikydamasis 651 straipsnyje numatytų terminų, jų nepažeisdamas. Todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Ši nuostata reiškia, kad tam tikrų rūšių išieškojimams atskiru įstatymu gali būti nustatytas terminas, kuriam pasibaigus išieškojimas nebegali būti vykdomas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. vykdomasis raštas Nr. 1-54-317/2011 dėl 57 92,00 yra išduotas ne dėl baudos administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau dėl neturtinės žalos baudžiamojoje byloje atlyginimo iš M. A. S. G. naudai. Teismas pažymi, kad nei CPK, nei BPK nuostatos nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo vykdyti. Priverstinis išieškojimas iš skolininko yra tęsiamas iki visiško vykdomojo dokumento įvykdymo. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir teisinį reglamentavimą, šioje byloje nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą dėl senaties (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta, kadangi jis neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Teismas, vertindamas šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes sutinka su antstolio patvarkyme išdėstytais argumentais, jog vykdomoji byla yra pradėta vykdyti labai neseniai, žalos išieškojimo senaties terminio šiuo metu Lietuvoje galiojantys įstatymai nenumato, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą aplinkybę, kad jis neseniai išleistas į laisvę, vertinant jo amžių, yra tikimybė, kad skolininkas ateityje gali įgyti turto ar pajamų iš kurių gali būti išieškoma skola, todėl vykdomoji byla negali būti nutraukta vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Įvertinus byloje ir vykdomojoje byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjo pateikti argumentai, kuriais grindžiamos skunde išdėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo pripažinti antstolio Virginijaus Kučinsko veiksmų neteisėtumą, antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 513 straipsnis).
Byloje dalyvaujantys asmenys neprašė ir nepateikė įrodymų dėl šioje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos nepriteistinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Teismas turėjo 8,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, pareiškėjo skundą atmetus, jos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2, 6 dalys, b. l. 2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu,
nutaria:
atmesti pareiškėjo M. A. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,95 Eur (aštuonių eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.