- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-938-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00927-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- G. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Asta Stanišauskaitė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) G. A. pateikė skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01156, prašydamas panaikinti antstolės 2023 m. gruodžio 20 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-177-29373 ir 2023 m. gruodžio 20 d. patvarkymą dėl prašymo išnagrinėjimo Nr. S-23-177-29377.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. KADI-2654 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintas 0,9668 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, nustatant pagal projektą naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį: žemės sklypui Nr. 1 – 0,4668 ha dydžio kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; žemės sklypui Nr. 2 – 0,5000 ha dydžio žemės ūkio paskirties – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pareiškėjo nuomone, nelikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neliko ir pagrindo, kuriuo remiantis buvo surašytas 2018 m. balandžio 24 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-100-180424-00058. Nurodė, kad nelikus minėto žemės sklypo skolininkas kreipėsi į išieškotoją su prašymu panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. privalomąjį nurodymą ir surašyti aktą, atitinkantį aktualias faktines aplinkybes, bei privalomąjį nurodymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Atitinkamai, 2023 m. spalio 10 d. pateikė antstolei prašymą vykdomąją bylą laikyti baigta, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjo teigimu, netenkinant skolininko 2023 m. prašymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad privalomasis nurodymas nebeatitinka įmanomumo kriterijaus, t. y. nebėra galimybės atlikti privalomajame nurodyme išvardintus veiksmus – neegzistuojančiame žemės sklype statinių nėra ir neegzistuojančio sklypo aplinkos sutvarkyti neįmanoma. Skundo pateikimo dienai naujas savavališkas statybos aktas, naujai suformuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nėra surašytas, nors išieškotoja apie tai yra informuota paties skolininko 2023 m. liepos 17 d. prašymu. Mano, kad antstolė neturi teisės savo iniciatyva priverstinio vykdymo veiksmus atlikti kito, nei vykdomajame dokumente nurodyta, žemės sklypo atžvilgiu. Nurodė, kad yra įvykdęs pareigą pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, ir antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu vykdomąją bylą turėjo laikyti baigta. Pareiškėjo vertinimu, antstolė netinkamai įvertino vykdomosios bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas ir nemotyvuotas išvadas, esą vykdomajame dokumente nurodytame žemės sklype savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti, ko pasekmėje priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus.
3. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2024 m. sausio 16 d. patvarkymu Nr. S-24-177-1477 pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Antstolė nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nustatė, jog pareiškėjas privalomojo nurodymo neįvykdė, prašė antstolės tęsti vykdomuosius veiksmus. Kadangi antstolei pateiktas vykdomasis dokumentas neįvykdytas, vykdomojoje byloje buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Pažymėjo, kad vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Nurodė, kad antstolė nėra gavusi iš išieškotojos informacijos apie panaikintą ir/ ar pilnai įvykdytą privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, o skolininko skunde nėra nurodyta nė vieno atvejo, numatyto CPK 632 straipsnyje, įpareigojančio antstolę ar suteikiančio teisę antstolei užbaigti vykdomąją bylą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad privalomasis nurodymas buvo surašytas ne dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bet dėl savavališkai pastatyto konkretaus statinio – pastato, kurį galima tiksliai identifikuoti; yra aiški statinio buvimo vieta, išmatavimai, išvaizda, o tai, kad laikotarpiu po administracinių aktų surašymo buvo pertvarkytas žemės sklypas, kuriame yra savavališkai pastatytas pastatas, netrukdo statinį identifikuoti ir vykdyti privalomajame nurodyme nurodytą įpareigojimą, kuris yra susijęs su konkrečiu statiniu. Pažymėjo, kad pareiškėjui privalomasis nurodymas buvo surašytas dėl to, kad pareiškėjas statydamas statinį neturėjo parengęs projekto ir nebuvo gavęs statybą leidžiančio dokumento. Duomenų, kad minėtam statiniui yra gautas statybą leidžiantis dokumentas nėra. Atkreipė dėmesį, kad ir pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamojo namo statybai dar nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas, iš byloje pateiktų Inspekcijos patikrinimo aktų matoma, kad statinys nėra nugriautas. Be kita ko nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad būtų buvę atliekami antstolės neteisėti veiksmai, priimti neteisėti procesiniai dokumentai, ar kad būtų nurodytos sąlygos, kurioms esant vykdomoji byla turi būti užbaigta. Kad vykdomoji byla būtų užbaigta šiuo pagrindu, antstoliui turi būti pateikti duomenys, jog vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas. Inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka vykdydama statybos valstybinės priežiūros funkcijas pakartotinai patikrino, ar pareiškėjas yra įvykdęs privalomąjį nurodymą, ir 2023 m. lapkričio 20 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-00-231120-00232 užfiksavo, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Pareiškėjas nei antstolei, nei teismui nėra pateikęs duomenų, kurie paneigtų aplinkybes, užfiksuotas minėtame Inspekcijos akte. Pažymėjo, kad nei antstolė, nei pareiškėjas neturi vertinti Inspekcijos privalomojo nurodymo, kuris teisės aktų nustatytais terminais nebuvo ginčijamas teisme, teisėtumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Teismas vertino, kad iš privalomojo nurodymo turinio matyti, jog pareiškėjui nustatytas įpareigojimas yra susijęs su savavališkai statomu gyvenamuoju namu, o ne išskirtinai su žemės sklypu. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad ginčijamas statinys nėra nugriautas. Civilinėje ir vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad ginčijamas statinys, dėl kurio buvo surašytas privalomasis nurodymas, būtų įteisintas. Teismas sutiko su išieškotojos motyvais, jog aplinkybė, kad buvo pertvarkytas žemės sklypas, kuriame yra savavališkai pastatytas pastatas, netrukdo jį identifikuoti ir vykdyti privalomajame nurodyme nurodytą įpareigojimą. Teismo vertinimu, tai, kad pasikeitė žemės sklypo duomenys, savaime nereiškia, kad privalomasis nurodymas buvo įvykdytas, kaip ir nereiškia, kad neliko savavališkai pastatyto statinio. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, priešingai nei nurodoma teismui pateiktame skunde, privalomojo nurodymo nėra įvykdęs. Todėl teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai laikė, kad vykdomoji byla negali būti laikoma užbaigta CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Be to, pareiškėjas nepagrindė ir kitų CPK 632 straipsnyje nurodytų pagrindų, kada vykdomoji byla gali būti laikoma baigta. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė, jog antstolė pažeidė CPK 632 straipsnio ar kitas teisės normas, priimdama skundžiamą patvarkymą ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, o pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2023 m. gruodžio 20 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir 2023 m. gruodžio 20 d. patvarkymą dėl prašymo išnagrinėjimo. Teismo vertinimu, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėjas G. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
6.1. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo išvada, jog surašytas privalomasis nurodymas yra susijęs su savavališkai statomu gyvenamuoju namu, o ne išskirtinai žemės sklypu, sutinka tik iš dalies. Byloje nebuvo ginčo, kad privalomasis nurodymas buvo surašytas dėl pastato – dvibučio gyvenamojo namo, kuris randasi žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuriame leidžiama tik vienbučio gyvenamojo namo statyba. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas vykdė dvibučio gyvenamojo namo statybas, kurios nėra leistinos, nesant tiesiogiai įstatyme įtvirtintos galimybės įteisinti savavališką statybą, buvo priimtas nurodymas nugriauti statomą gyvenamąjį namą, sutvarkyti statybvietę ir aplinką. Pažymi, kad griovimo darbus reikia atlikti ne todėl, kad savavališkai statomo dvibučio gyvenamojo namo sprendiniai neatitinka statiniui keliamų reikalavimų, o todėl, kad pagal žemės sklypo teisinį statusą, sąlygotą teritorijų planavimo dokumentų ir konkretaus žemės sklypo naudojimo būdo, toks statinys žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), per se nėra leistinas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar skolininkas pašalino savavališkos statybos padarinius, nurodytus privalomajame nurodyme, nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad ginčo pastatas fiziškai dar egzistuoja (nepriklausomai nuo žemės sklypo statuso pasikeitimo), vadinasi nugriautas nebuvo, vadinasi, savavališkos statybos padariniai nepašalinti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ginčo pastatas – dvibutis gyvenamasis namas, atlikus teritorijų planavimo veiksmus - žemės sklypo pertvarkymą padalijimą, de facto yra naujai suformuotame žemės sklype, kuriame dvibučio gyvenamojo namo statyba yra galima. Skolininkui atlikus žemės sklypo pertvarkymą, suformavus naują žemės sklypą, kuriame dvibučio gyvenamojo namo statyba yra leistina, savavališkos statybos padariniai de facto buvo pašalinti įstatyme tiesiogiai neįtvirtintu būdu. Tokio veiksmo pasekmėje nebėra pastato, kuris neatitiktų žemės sklypo naudojimo paskirties.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti tik vieninteliu būdu – nugriaunant ginčo dvibutį gyvenamąjį namą. Mano, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę ir, spręsdamas klausimą dėl vykdomosios bylos užbaigimo visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, nepagrįstai suabsoliutino ginčo statinio faktinį nugriovimą. Atkreipia dėmesį, kad teismas net nevertino naujai suformuoto žemės sklypo teisinio statuso ir tokio teisinio statuso nevertino ginčo gyvenamojo namo atžvilgiu, t. y. nenustatinėjo kokie ginčo gyvenamojo namo trūkumai yra išlikę, ar tokie trūkumai yra pakankamai reikšmingi, ar ginčo gyvenamojo namo faktinis nugriovimas yra privalomoji ir vienintelė sąlyga, kad vykdomoji byla galėtų būti laikoma užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.
6.3. Laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog žemės sklypo duomenų pasikeitimas savaime nereiškia, kad privalomasis nurodymas buvo įvykdytas. Pažymi, jog teigdamas, kad žemės sklypas buvo pertvarkytas padalijimo būdu, skolininkas akcentavo pasikeitusį žemės sklypo naudojimo būdą, kuris atitinka žemės sklype esantį savavališkai statomą dvibutį gyvenamąjį namą. Teismas nenurodė motyvų, kurių pagrindu žemės sklypo naudojimo būdo paskirties pakeitimas, atitinkantis statomą gyvenamąjį namą, nėra laikomas tinkamu privalomojo nurodymo neįvykdymu.
6.4. Pažymi, kad spręsdamas, jog žemės sklypo duomenys pasikeitė, o ginčo statinys nėra nugriautas, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog nebeliko žemės sklypo, kuriame buvo savavališkai statomas dvibutis gyvenamasis namas. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamasis daiktas, nebeegzistuoja nuo 2021 m. rugsėjo 29 d., kuomet buvo priimtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. KADI-2654. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skolininko nurodytų argumentų, kad privalomasis nurodymas nebeatitinka įmanomumo kriterijaus, t. y. nebėra galimybės atlikti privalomajame nurodyme išvardintus veiksmus – neegzistuojančiame žemės sklype statinių nėra ir neegzistuojančio sklypo statybvietės ir aplinkos sutvarkyti neįmanoma. Padalijimo būdu naujai suformuotame žemės sklype yra statinys – dvibutis gyvenamasis namas, kurio atžvilgiu statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas. Naujas savavališkos statybos aktas, naujai suformuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nėra surašytas, nors išieškotoja apie tai yra informuota paties skolininko 2023 m. liepos 17 d. prašymu. Dėl tokio naujo savavališkos statybos akto surašymo pagal skolininko skundą nagrinėjama administracinė byla Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose, Nr. eI3-2648-1114/2024.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime su apelianto atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nesutinka su apelianto teiginiais, kad skolininkui atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkymą, suformavus naują žemės sklypą, kuriame dvibučio gyvenamojo namo statyba yra leistina, savavališkos statybos padariniai de facto buvo pašalinti įstatyme tiesiogiai neįtvirtintu būdu. Pažymi, kad Inspekcija, vykdydama įstatyme nustatytas pareigas, vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme nustatytais reikalavimais ir procedūromis, bei surašant apeliantui 2018 m. balandžio 24 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180424-00058 nurodė vieną iš būdų, numatytų minėtame įstatyme. Apeliantui privalomasis nurodymas buvo surašytas būtent dėl naujo statinio statybos, o ne dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris padalijimo būdu buvo pertvarkytas į du atskirus naujus žemės sklypus. Todėl privalomajame nurodyme įrašytas įpareigojimas buvo parenkamas atsižvelgiant į statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų pobūdį. Apeliantas, statydamas statinį, neturėjo parengto projekto ir nebuvo gavęs statybą leidžiančio dokumento. Duomenų, kad minėtam statiniui yra gautas statybą leidžiantis dokumentas nėra. Taip pat ir pats apeliantas neginčija, kad gyvenamojo namo statybai dar nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas. Iš byloje pateiktų Inspekcijos patikrinimo aktų matoma, kad statinys nėra nugriautas, bei teisinis reglamentavimas, susijęs su prievole gauti statybą leidžiantį dokumentą ginčo pastato statybai, taip pat nėra pasikeitęs. Pažymi, kad privalomajame nurodyme užfiksuotam pažeidimui, visai neturėjo įtakos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis, kuri savavališkos statybos fakto nustatymo metu buvo žemės ūkio paskirties. Privalomasis nurodymas buvo surašytas dėl to, kad apeliantas gyvenamąjį namą pastatė neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, todėl būtent dėl šios priežasties privalomajame nurodyme ir yra įpareigojimas nugriauti statinį. Apeliantui buvo puikiai žinoma, kad jis turi teisę privalomąjį nurodymą įvykdyti ir negriaunat savavališkai pastatyto statinio, o jį įteisinant privalomajame nurodyme ir minėto įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytu būdu. Nurodo, kad Inspekcijos 2023 m. lapkričio 20 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Todėl antstolė, laikydama Inspekcijos minėtą 2023 m. lapkričio 20 d. aktą prima facie įrodymu, pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto 2023 m. spalio 10 d. prašymą ir užbaigti vykdomąją bylą nesant CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo – visiško vykdomojo dokumento įvykdymo. Atkreipdama dėmesį į teismų praktiką, pažymi, kad nei antstolė, nei apeliantas, nei teismas neturi vertinti Inspekcijos privalomojo nurodymo, kuris teisės aktų nustatytais terminais nebuvo ginčijamas teisme, teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo (skolininko) skundo dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/19/01156, pagal Inspekcijos 2018 m. balandžio 24 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180424-00058, kuriame nurodyta nugriauti savavališkai statomą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę ir aplinką; nurodytas terminas – 2018 m. spalio 24 d. (toliau – ir privalomasis nurodymas). Skolininko pateiktais duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. KADI-2654 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas 0,9668 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, nustatant pagal projektą naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį: žemės sklypui Nr. 1 – 0,4668 ha dydžio kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; žemės sklypui Nr. 2 – 0,5000 ha dydžio žemės ūkio paskirties – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pareiškėjui vertinant, kad žemės sklypo, kurio atžvilgiu buvo surašytas 2018 m. balandžio24 d. privalomasis nurodymas, neliko, jis kreipėsi į išieškotoją, be kita ko, su prašymu dėl privalomojo nurodymo, atitinkančio teisės aktų nustatytus reikalavimus, surašymo, taip pat 2023 m. spalio 10 d. pateikė antstolei prašymą aptariamą vykdomąją bylą (Nr. 0177/19/01156) laikyti baigta, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Inspekcija, atlikusi privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, 2023 m. lapkričio 20 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas privalomojo nurodymo neįvykdė, t. y. kad minėtas statomas gyvenamasis namas, dėl kurio statybos 2018 m. balandžio 24 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, privalomasis nurodymas, nenugriautas, statybvietė nesutvarkyta, į kurį (aktą) atsižvelgusi, antstolė 2023 m. gruodžio 20 d. patvarkymu dėl prašymo išnagrinėjimo minėto pareiškėjo prašymo netenkino. Antstolė 2023 m. gruodžio 20 d. taip pat surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodyta, kad aptariamas įpareigojimas atlikti veiksmus nėra įvykdytas.
12. Pareiškėjui pateikus skundą dėl minėtų antstolės 2023 m. gruodžio 20 d. dokumentų (Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto ir patvarkymo dėl prašymo išnagrinėjimo) panaikinimo, antstolė 2024 m. sausio 16 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui, kuris 2024 m. vasario 20 d. nutartimi konstatavęs, kad aptariamas privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, nenustatęs antstolės veiksmų neteisėtumo, pareiškėjo skundo taip pat netenkino. Apeliantas gi, nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, mano, kad teismas netinkamai nustatė ginčui reikšmingas aplinkybes, neatskleidė ginčo esmės, nepagrįstai suabsoliutinęs būtinybę fiziškai nugriauti statinį, neatsižvelgęs į aplinkybę, kad neliko sklypo, kuriame buvo savavališkai statomas statinys, nevertinęs naujai suformuoto žemės sklypo naudojimo būdo atitikties savavališkai pastatytam statiniui, be kita ko tokiu būdu neva paneigus skolininko teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius kitu nei privalomajame nurodyme nurodytu būdu. Įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais sutikti.
13. Pirmiausia pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
14. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą, statybą ar žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aptariamu privalomuoju nurodymu pareiškėjui nustatytas įpareigojimas yra susijęs būtent su savavališkai statomu gyvenamuoju namu, o ne išskirtinai su žemės sklypu. Kaip pažymėjo ir Inspekcija savo atsiliepime privalomasis nurodymas buvo surašytas dėl to, kad apeliantas gyvenamąjį namą statė neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, dėl ko ir buvo nustatytas įpareigojimas tokį statinį nugriauti. Kaip jau minėta, Inspekcija 2023 m. lapkričio 20 d. surašiusi Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, konstatavo, kad pareiškėjas privalomojo nurodymo neįvykdė, kadangi minėtas statomas gyvenamasis namas, dėl kurio statybos 2018 m. balandžio 24 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, privalomasis nurodymas, nenugriautas, statybvietė nesutvarkyta. Ir jokių duomenų, kad statiniui jau būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas teisės aktų nustatyta tvarka ir/ar statinys būtų įteisintas, byloje nėra. Kaip ir nėra byloje duomenų, kad privalomasis nurodymas būtų panaikintas. Šiuo aspektu be kita ko atkreiptinas dėmesys į jau minėtą antstolio veiklos įstatyminį apibrėžtumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi. Todėl antstolis, atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, turi besąlygiškai laikytis vykdomajame dokumente nustatytos vykdymo tvarkos. <...> Asmenys, manantys, Inspekcijos pareigūnų surašyti savavališkos statybos aktai ir jų pagrindu priimti privalomieji nurodymai yra neteisėti (surašyti jiems nepagrįstai), savo galimai pažeistas teises turi ginti ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl savavališkos statybos akto ir jo pagrindu priimto privalomojo nurodymo panaikinimo, o ne kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-701/2023). Taigi, remiantis šia praktika, antstolis negali išeiti už privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ribų, negali kvestionuoti šio dokumento teisėtumo, jame nurodytų aplinkybių, subjektų, kurių atžvilgiu šis nurodymas yra taikomas. Vadinasi, jeigu privalomasis nurodymas yra teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintas, jis privalo būti vykdomas. Kitaip šios situacijos šiuo metu nesudaro pagrindo vertinti ir apelianto akcentuotos aplinkybės apie žemės sklypo pertvarkymą ir pasikeitusį jo naudojimo būdą.
16. Atitinkamai, nustačius, kad aptariamas privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė antstolės veiksmus teisėtais tiek surašant 2023 m. gruodžio 20 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, tiek atmetant pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, nesant tam nei CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto (vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą), nei kitų CPK 632 straipsnyje nurodytų pagrindų.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
18. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo G. A. atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.