Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Audriaus Saulėno. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. L., R. L., S. L. ieškinį atsakovams D. R., A. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovų D. R., A. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo D. R. 2007-09-26 padarytos veikos buvo pradėtas 2007-09-28 (baudžiamoji byla Nr. 30-1-005-31-07). 2009-05-27 nuosprendyje buvo konstatuota, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b.l.17), 2008-11-06 Nekilnojamojo turto registro duomenimis šis butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir tik 2008-11-24 buvo įregistruota šioje byloje ginčijama sutartis (b.l.31). Ieškovės nurodo, kad apie ginčo sandorį sužinojo tik 2010-10-13 pas antstolę V. D. (b.l.103). Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas (b.l.31). Nuosprendis buvo priimtas 2009-05-27, todėl įrodyta, kad jo priėmimo metu ieškovės buvo nepilnametės ir jos teismo posėdyje nedalyvavo (b.l.10).

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011), todėl šios bylos įrodinėjimo dalyku yra visos paminėtos tokio ieškinio taikymo sąlygos.

Ginčo, kad ieškovės yra atsakovo D. R. kreditorės, byloje nėra. Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog su ieškovėmis atsiskaitė kiti solidarūs su atsakovu D. R. skolininkai. Pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas D. R. privalėjo pateikti įrodymus, jog atsiskaitė su ieškovėmis. Įrodinėjimo pareigos paskirstymas bylos šalims nustatytas CPK 178 straipsnyje – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tokių įrodymų byloje nėra, priešingai byloje esantis vykdomasis raštas įrodo, kad ieškovės pradėjo priverstinį joms priteistų sumų išieškojimą. Iš 2011-02-11 turto aprašo nustatyta, kad antstolė, vykdydama vykdomąją bylą, areštavo ginčo butą, kaip vienintelį atsakovo turtą, todėl darytina išvada, kad kito turto šis atsakovas neturi ir su ieškovėmis nėra atsiskaitę kiti solidarūs skolininkai. Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos įvykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 4 ir 7 d.). Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Atsakovas D. R. nepateikė jokių įrodymų, kad solidarieji skolininkai pradėjo atsiskaitymą su kreditorėmis(CPK 178 str.). Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo. Byloje nesant įrodymų, jog atsakovas D. R., pagal ginčo turto pasidalijimo sutartį gavęs 50 000 Lt kompensaciją, ją panaudojo savo prievolei įvykdyti, sutarties sudarymo metu (2008-06-11) jau buvo 2007-09-28 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo veikų. Civiliniuose įstatymuose nėra suformuluotas draudimas atlyginti žalą geranoriškai iki teismo sprendimo ar nuosprendžio priėmimo, priešingai teismų praktikoje yra nustatytos taisyklės, įpareigojančios įvertinti geranoriškai atlygintą žalą.

Dėl ieškinio senaties termino.

Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį laiką. Šioje byloje teisiškai reikšmingos šios aplinkybės: ieškovės 2009-05-27 nuosprendžio priėmimo metu buvo nepilnametės ir nuosprendyje buvo konstatuota, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ginčo butas yra asmeninė A. R. nuosavybė. Nuosprendyje nurodyta, kad teismas rėmėsi 2008-11-06 Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašu, akivaizdu, kad kitas išrašas dėl atsakovės A. R. asmeninės nuosavybės įregistravimo nuo 2008-11-24 nebuvo pateiktas į baudžiamąją bylą ją nagrinėjant apeliacine tvarka, nes Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje nurodomas tas pats 2008-11-06 nekilnojamojo turto registro išrašas (b.l.27). Ieškinys pareikštas 2011-02-11, ieškovės nurodo, jog jos apie ginčo sandorį sužinojo 2010-10-13, kai kreipėsi dėl priverstinio vykdymo į antstolę. Nuosprendis įsiteisėjo 2009-10-21, o vykdymo procesas buvo pradėtas 2010-10-13 sumokėjus administravimo išlaidas (b.l. 35). Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas (b.l.31). Pažymėjimu įrodyta, kad ginčo sandoris buvo įregistruotas 2008-11-24 (b.l.36). Sprendžiant klausimą dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas. Toks reikalavimas neapima kreditoriaus pareigos nuolat domėtis kiekvieno skolininko teisine padėtimi - periodiškai kreiptis į Juridinių asmenų registrą. Būtina įvertinti ir tą aplinkybę, jog ieškovės nuosprendžio priėmimo metu buvo nepilnametės, joms nėra keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai (CK 2.4 str. 3d.), baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl jos sužinoti apie ginčo sandorio įregistravimą 2008-11-24 neprivalėjo ir negalėjo pagal savo amžių ir teisinį išprusimą. Šioje byloje akivaizdu, jog padarytas nusikaltimas prieš ieškoves, jų atstovams-tėvams-turėjo įtakos subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui. Ieškovės neturėjo pagrindo po nuosprendžio rinkti dokumentų apie atsakovo turtinę padėtį, netikėti nuosprendyje konstatuotoms aplinkybėms dėl bendrosios jungtinės atsakovų nuosavybės. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Byloje įrodyta, kad ieškovės sužinojo apie ginčo sandorius tik 2010-10-13, kai iš antstolės buvo gautas Nekilnojamojo turto registro išrašas, nuo šio momento skaičiuotina ieškinio senaties termino eigos pradžia. Dėl to ieškinio senaties terminas ginčyti turto perleidimo sutartis nėra pasibaigęs (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo teisės įgijimo momento.

Kadangi šiuo atveju padaryta žala kildinama iš delikto, tai žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Taigi pagal įstatymą žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau nei ji padaroma) momentu; jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Tai, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, papildomai patvirtina ir CK 6.288 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią ieškinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalą taip pat siejama su žalos padarymo momentu. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą, šiuo atveju nuosprendis – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003, 2011-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Byloje akivaizdu, kad atsakovas žalą ieškovėms buvo padaręs 2007-09-26, gautos kompensacijos pagal sandorį D. R. nepervedė ieškovėms, nedeponavo jos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog atsakovai galėjo ginčo sandorį sudaryti.

Dėl atsakovės A. R. sąžiningumo.

Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad skolininkas buvo nesąžiningas, jeigu sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Pažymėtina, kad ginčijamą sutartį sudarė sutuoktiniai, akivaizdu, kad šiuo sandoriu buvo siekiama išsaugoti vertingą turtą – butą, nes šia sutartimi joks kitas vertingas turtas atsakovui buvo nepriskirtas. Atsakovas, gavęs 50 000 Lt kompensaciją prieš šios sutarties sudarymą, tapo nemokus, todėl byloje neįrodyta, kad atsakovė A. R. yra sąžininga įgyjėja (CK 6.67 str. 1p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, byloje yra įrodyti vis tokio sandorio negaliojimo pagrindai, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).

Iš atsakovo D. R. priteistini 750 Lt žyminio mokesčio valstybei, nes pirmosios instancijos teismas atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą paduodant apeliacinį skundą (CPK 84 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš D. R. 750 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą valstybei.