Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovių atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei, atsakovei A. R., jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių A. L., R. L., S. L. ieškinį atsakovams D. R., A. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovių atstovė prašo teismo ieškinį patenkinti. Nurodė, kad 2008-06-11 turto pasidalijimo sutartis sudaryta po D. R. padaryto nusikaltimo, žinant apie galimai kilsiančias pasekmes, todėl yra pagrindas šią sutartį pripažinti negaliojančia. Sutartis nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2008-11-24. Ieškinio senaties terminas negali būti taikomas, kadangi Klaipėdos rajono apylinkės teismo bei Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiuose buvo nurodyta, kad turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Apie tai, kad butas yra perleistas ieškovės sužinojo 2010-10-13 iš antstolės, kai su vykdomuoju raštu į ją kreipėsi. Ieškovės R. L. ir S. L. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nepilnametės ir teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu atsakovė A. R. prašo teismo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2007 m. pabaigoje ruošėsi su sutuoktiniu skirtis, nes beveik kartu nebegyveno, todėl ir pasidalijo turtą. Su vyru iki šiol neišsituokė, nes neturi tam lėšų. 50 000,00 Lt kompensaciją D. R. sumokėjo iš mamos paskolintų 34 000,00 Lt ir paimtos 16 000,00 Lt paskolos. Sutarties sudarymo metu apie ikiteisminį tyrimą nežinojo, pareigūnai jų namuose nebuvo apsilankę.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. O. parodė, kad yra atsakovės A. R. motina. Nurodė, kad A. R. davė savo paveldėtus 34 000,00 Lt, kad ši galėtų sumokėti kompensaciją sutuoktiniui D. R. už jai paliekamą butą. D. R. tuo metu bute su žmona jau beveik negyveno.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės, remdamosios CK 6.66 straipsniu, ginčija 2008 m. birželio 11 d. sudarytą turto pasidalinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sutuoktiniai – atsakovai A. R. ir D. R. pasidalijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio pagrindu atsakovei A. R. atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), o D. R. atiteko 50 000,00 Lt kompensacija (b.l. 37-38).

Pirmoji actio Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Taikant CK 6.66 straipsnį, kreditorius yra ne tik asmuo, kuris įgyja reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė į skolininką atsiranda iš deliktinės atsakomybės, paveldėjimo, vaikų, sutuoktinių išlaikymo teisinių santykių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2001; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; kt.). Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju ieškovėms reikalavimo teisė atsirado dėl to, kad joms buvo padaryta žala. Dėl žalos padarymo atsiranda prievolė, kurios šalys yra kreditorius - asmuo, kuriam priklauso reikalavimo teisė, ir skolininkas – atsakingas už žalą asmuo. Teisė reikalauti žalos atlyginimo atsiranda nuo to momento, kai ši žala atsirado. Tais atvejais, kai skola atsiranda dėl delikto, tai žalą padaręs asmuo tampa skolininku nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Taigi, nuo pat žalos padarymo momento atsakovas D. R. tapo skolininku žalos atlyginimo prievolėje, o ieškovės– kreditorėmis, turinčiomis teisę reikalauti šios prievolės įvykdymo. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-05-27 nuosprendžiu patenkino ieškovių civilinį ieškinį ir iš D. R., A. J. ir T. P. solidariai priteisė R. L. 30 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, S. L. – 25 000,00 Lt, taip pat A. L. 2000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, 2009-10-21 Klaipėdos apygardos teismas nuosprendžių šią dalį paliko nepakeistą. Šie teismo sprendimai tik patvirtina ieškovių, kaip kreditorių, neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Tačiau teisę reikalauti žalos atlyginimo ieškovės įgijo nuo to momento, kai ši žala atsirado, t.y. nuo 2007-09-25, kai buvo padarytas nusikaltimas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui D. R..

Antroji actio Pauliana ieškinio sąlyga aiškintina taip, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus – jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustatinėjant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Byloje nepateikta įrodymų dėl D. R. nemokumo, todėl ginčo sandorio tarp atsakovų sudarymas negali būti vertintina kaip kreditoriaus teisių pažeidimas CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme. Konstatuotina, kad ginčijamo turto pasidalinimo sandorio pagrindu didesnė dalis turto atiteko atsakovei A. R. (b. l. 36), o duomenų, ar atsakovas D. R. nėra išleidęs iš atsakovės A. R. gautą 50 000 Lt kompensaciją, nėra. Taigi nustatyta, kad po turto pasidalijimo sandorio sudarymo skolininkas D. R. iš esmės nebeturi turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditorėmis, todėl darytina išvada, kad būtent dėl ginčijamo sandorio sudarymo atsakovas neturi realios galimybės įvykdyti įsipareigojimų ir atsiskaityti su ieškovėmis. Dėl to konstatuotina, kad atsakovų 2008 m. birželio 11 d. sudarytas turto pasidalijimo sandoris, kuriuo didžioji dalis sutuoktinių turto atiteko A. R., kuri nėra solidari skolininkė pagal atsakovo prievolę ieškovėms, neabejotinai pažeidžia ieškovių teises, nes apribojamos jų galimybės išieškoti skolą iš atsakovo D. R..

Trečioji actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlyga siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymas yra nulemiamas konkrečių bylos aplinkybių bei asmens subjektyvių savybių, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuteistojo D. R. gynėja 2009-05-26-27 teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad butas Klaipėdos m., Šiaulių g.1-9 yra asmeninė D. R. sutuoktinės nuosavybė pagal turto pasidalijimo sutartį (t. 4., baudž. b.l. 143). Tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė ir byloje jų nėra. Nesant tai patvirtinančių įrodymų, 2009-05-27 Klaipėdos rajono apylinkės teismas nuosprendyje ginčijamą butą pripažino bendrąją jungtine nuosavybe. Atsakovas D. R. 2009-06-09 apeliaciniame skunde (b.l. 149-151) nurodė, kad turto pasidalijimo sutarties pagrindu ginčo butas priklauso A. R., tačiau vėlgi jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir 2009-10-21 Klaipėdos apygardos teismas nuosprendžiu pripažino, kad ginčo butas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, negali būti laikoma, kad apie turto perleidimo sutartį ieškovės turėjo sužinoti 2009-05-26 ar 2009-06-09, kadangi baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-729/2009 nėra duomenų, kad kreditorės galėjo sužinoti apie turto perleidimą – nėra turto perleidimo sutarties, registro įstaigos pažymos, nes tokių rašytinių įrodymų baudžiamojoje byloje nebuvo išreikalauta, t.y. ieškovės neturėjo realios galimybės sužinoti apie turto perleidimą. Be to, Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs minėtą baudžiamąją bylą ir įvertinęs D. R. nurodytas aplinkybes, 2009-10-21 nuosprendyje (b.l. 19-30) konstatavo, kad butas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir ieškovės turėjo tesisėtą ir pagrįstą pagrindą laikyti butą bendrąją jungtine nuosavybe, į kurį bus galima nukreipti išieškojimą pagal patenkintu civilinius ieškinius. Nustatyta, kad atsakovo D. R. finansinė padėtis ieškovėms tapo aiški tik vykdymo procese, t.y. antstolei V. D. 2010-10-13 užklausus VĮ „Registro centro“ duomenų apie ginčo butą (b.l. 31-33). Todėl nuo šio termino turi būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinys priimtas 2011-02-04, o pagal CK 6.66 str. 3 d. ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2010-10-13, todėl laikytina, kad ieškinio senatis nepraleista.

Ketvirtoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga grindžiama su neprivalomumu skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį. Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, sutartis. Šiuo atveju ginčo turto pasidalijimo sutartį atsakovai sudarė nesant nutrauktai jų santuokai. Taigi teisinio pagrindo atsakovams sudaryti tokį sandorį nebuvo. Atsakovai nepagrindė ir jokio kito pagrindo būtinybei sudaryti tokią sutartį.

Penktoji ir šeštoji sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlyga yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Nesąžiningumo sąlyga reiškia, kad skolininkas buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad jo sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Ginčo sandorio sudarymo metu atsakovai buvo sutuoktiniai. Taigi šių asmenų nesąžiningumas, sudarant 2008-06-11 turto pasidalijimo sutartį, preziumuojamas. Tokiu atveju atsakovai, nesutikdami su sutarties negaliojimu ir jo pasekmėmis, turėjo šią nesąžiningumo prezumpciją paneigti, t.y. įrodyti, kad buvo sąžiningi. Tačiau konstatuotina, kad nesąžiningumo prezumpcijos atsakovai nepaneigė, t.y. neįrodė buvę sąžiningi-nežinoję ir negalėję žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Priešingai, nustatyta, kad turto pasidalijimo sandorio sudarymo metu atsakovui D. R. buvo pareikštas įtarimas kitoje baudžiamojoje byloje dėl plėšimo ir seksualinio prievartavimo (b.l. 51-52). Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovai, būdami šeimos nariai, negalėjo nežinoti apie tai, kad turtas perleidžiamas, siekiant išvengti žalos atlyginimo, todėl turto pasidalijimo sutartimi pasidalijo turtą, ir didžiąją jo dalį perdavė atsakovei A. R.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai, sudarydami turto pasidalijimo sutartį, buvo nesąžiningi.

Septintoji actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlyga nulemta šio instituto prasmės ir tikslo. Minėta, kad pagrindinis jo tikslas yra ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo atveju sukelia teisinius padarinius tik actio Pauliana ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina šio kreditoriaus teisių pažeidimams pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.), todėl ieškovių reikalavimas pripažinti turto pasidalijimo sutartį visa apimtimi netenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad butas, kurį D. R. ir A. R. pasidalijo 2008-06-11 turto pasidalijimo sutartimi buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o remiantis LR CK 3.117 straipsnio 1 dalimi preziumuotina, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, t.y. po ½ dalį, bei į tai, kad už žalos atlyginimą atsako tik vienas iš sutuoktinių D. R., todėl ginčijamas sandoris - 2008 m. birželio 11 d. turto pasidalijimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento tik ½ nekilnojamojo turto ir kompensacijos dalyje, taikant pripažintos negaliojančia sandorio dalies restituciją, iš atsakovo D. R. A. R. priteistina jos pagal sutartį D. R. sumokėta 50000,00 Lt kompensacija.

Patenkinus ieškinį, ieškovei A. L. iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 132,00 Lt žyminis mokestis žyminis mokestis, kadangi ieškovės R. L. ir S. L. atleistos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo kreipiantis į teismą, nes ieškinys pateikiamas dėl neturtinės žalos, priteistos dėl nusikalstamų veiksmų išieškojimo vykdymo procese galimumo, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės pajamas po 750,00 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Pripažinti iš dalies negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-06-11 turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a.k., (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. R. nuosavybės teise atiteko butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o D. R. atiteko 50000,00 Lt piniginė kompensacija. Šią sutartį pripažinti negaliojančia ½ nurodyto buto ir išmokėtos kompensacijos dalyje.

Taikyti pripažintos negaliojančia sandorio dalies restituciją ir grąžinti atsakovo D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn ½ dalį buto (duomenys neskelbtini). Įpareigoti D. R. grąžinti A. R. 50000,00 Lt kompensaciją, sumokėtą pagal 2008-06-11 turto pasidalijimo sutartį.

Ieškovei A. L. priteisti iš D. R. ir A. R. po 66,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovų D. R. ir A. R. priteisti valstybei po 750,00 Lt žyminio mokesčio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.