Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini) teistas:

- 2015 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- 2019 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius, 2020 m. vasario 19 d. išregistruotas iš Probuojamų asmenų registro, teistumui neišnykus,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2023 m. vasario 14 d. apie 01.30 val. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę R. V., t. y. sugriebęs jai už drabužių, ją pargriovė ir tempė koridoriumi, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 03.00 val. bute, adresu: (duomenys neskelbtini) tyčia vieną kartą kumščiu sudavė R. V. į veidą, dėl ko jai parkritus, ne mažiau kaip penkis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir dėl padarytų sužalojimų – poodinių kraujosruvų kairio peties srityje, abiejuose žastuose, dešinėje plaštakoje, abiejuose keliuose, odos nubrozdinimo dešinio žasto srityje nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Specialisto išvadoje Nr. G 338/2023 (02) nurodyta, kad R. V. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, abiejuose žastuose, dešinėje plaštakoje, abiejuose keliuose, odos nubrozdinimas dešinio žasto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti septynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. vasario 14 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, kairio žasto srityje ir abiejuose keliuose galėjo būti padarytos nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (1 t., b. l. 124–125).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Nors kaltinamasis A. V. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo neprisipažino, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga.

L. M. K. parodė, kad 2023 m. vasario 14 d. apie 01.00 val. išgirdo, kad kažkas trankosi į laiptinės duris. Nuėjusi prie laiptinės durų, liudytoja pamatė prie jų stovinčią R. V., kuri buvo labai išsigandusi. Ji sakė, kad daužosi A. V., ir kad ji nenori jo įleisti, nes bijo. Taip pat liudytoja patvirtino, kad A. V. buvo agresyvus. Po šio įvykio nukentėjusioji liudytojai sakė, kad A. V. ją primušė.

Sužalojimus, padarytus nukentėjusiajai, patvirtina specialisto išvada Nr. G 338/2023 (02), kurioje nurodyta, kad R. V. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, abiejuose žastuose, dešinėje plaštakoje, abiejuose keliuose, odos nubrozdinimas dešinio žasto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti septynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. vasario 14 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, kairio žasto srityje ir abiejuose keliuose galėjo būti padarytos nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (1 t., b. l. 124–125).

Taigi, įvertinęs nukentėjusiosios R. V. parodymus, liudytojų N. S., M. K., G. V. parodymus, rašytinius įrodymus, teismas remiasi nukentėjusiosios R. V. ir aptartų įvykio liudytojų parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi tiek nukentėjusiosios, tiek aptartų liudytojų parodymai yra išsamūs, logiški, iš esmės vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat ir tarpusavyje. Be to, iškviestiems policijos pareigūnams nukentėjusioji, iš karto po įvykio būdama įskaudinta ir sukrėsta tokio savo sutuoktinio elgesio, taip pat pasakodama apie įvykį nurodo, kad sugrįžęs girtas A. V. „bušavoja“, ją skriaudė, sukėlė fizinį skausmą, su jėga tąsė ją po koridorius (2023 m. kovo 14 d. apžiūros protokolas, 1 t., b. l. 128–129). Liudytoja G. V., kurios parodymais nurodė tikįs ir pats kaltinamasis, patvirtino matytus ant nukentėjusiosios sužalojimus, jos prastą psichinę bei fizinę būklę po įvykio, kas taip pat patvirtina, kad nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamasis A. V. vartojo fizinį smurtą.

Taigi kaltinamojo parodymai tiek iš esmės, tiek detalėse yra skirtingi tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, todėl paties kaltinamojo A. V. teisme pateiktą įvykio versiją teismas laiko jo gynybos priemone, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jo parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Teismas konstatuoja, kad A. V. suprato savo tyčinius veiksmus – kad smurtauja prieš savo sutuoktinę R. V., suvokė, kad tokiais veiksmais gali sužeisti žmogų, taigi ir numatė galimybę atsirasti įvairiems tokios veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo. Kadangi tarp kaltinamojo A. V. atliktų smurtinių veiksmų ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius – nežymų R. V. sveikatos sutrikdymą.

Tokiu būdu ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad A. V., 2023 m. vasario 14 d. apie 01.30 val. daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę R. V., t. y. sugriebęs jai už drabužių, ją pargriovė ir tempė koridoriumi, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 03.00 val. bute, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė R. V. į veidą, dėl ko jai parkritus, ne mažiau kaip penkis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir dėl padarytų sužalojimų - poodinių kraujosruvų kairio peties srityje, abiejuose žastuose, dešinėje plaštakoje, abiejuose keliuose, odos nubrozdinimo dešinio žasto srityje nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis teistas (1 t., b. l. 139–140), administracine tvarka per 5 metų laikotarpį baustas vieną kartą (1 t., b. l. 137), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 131), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 133).

Kaltinamasis A. V. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu. Praeityje kaltinamasis teistas 2 kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą – smurtavo prieš savo sutuoktinę R. V., teistumas neišnykęs. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. V. yra linkęs smurtauti. Ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam skirtos laisvės apribojimo bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Išvardintos aplinkybės rodo A. V. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo būsenoje, darytina išvada, kad šios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimus asmuo teisiamas ne pirmą kartą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad A. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.

BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Atsižvelgiant į tai, kad A. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus beveik 3 metams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo alkoholio vartojimas, taip pat atsižvelgus į formalias BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas šio straipsnio taikymo sąlygas, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, ir įpareigojant A. V. tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, taikant jos vykdymo atidėjimą, yra ta bausmė, kuri iš A. V. pareikalaus atsakingo požiūrio į savo elgesį, padės suvokti jo neatsakingų, neteisėtų veiksmų pasekmes ir sudarys objektyvias prielaidas padaryti pozityvias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad teismas, individualizuodamas bausmę asmeniui, vadovaujasi bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei, esant formaliems pagrindams, įtvirtintiems BK 75 straipsnyje, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, ar konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. V. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 87–89). R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji išgyveno didelį stresą, skausmą, nemigo naktis. Skausmus ji jautė ilgai, iki dabar jaučia įvykio pasekmes, nes jai trūko rankoje sausgyslė, galimai nuo smūgio. Galvą po įvykio labai skaudėjo pusę mėnesio, tai trukdė jai naktimis miegoti, buvo streso būsenoje nuolatos po to įvykio. Po įvykio buvo pasiėmusi nedarbingumą, nes buvo sunku dirbti, ir paskui dar atostogų ėmė. Po įvykio savaitę laiko gyveno pas dukrą, bijojo grįžti į namus, nes ten buvo jos sutuoktinis.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.)

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai R. V. dėl jai padaryto sužalojimo buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas jai sukėlė neigiamus išgyvenimus, skausmą ir diskomfortą. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusioji ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jos emocinė pusiausvyra dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiosios fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiosios nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajai įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 900 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai R. V. atmestina.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, saugomi voke ant baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 dalies 5, 6, 7 10 punktais, paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant A. V. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 6 (mėnesius) nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti R. V. iš A. V. 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, saugomus voke ant baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.