Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-07-04 · Civilinė byla Nr. e2-553-370/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-02-12Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-07-04Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-11-21Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2020-07-03Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
e2-553-370/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02055-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
Kanados įmonės RAKHIN CONSULTING
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždarajai akcinei bendrovei „EMILĖ“, uždarajai akcinei bendrovei KIR1
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-553-370/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02055-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Kanados įmonės RAKHIN CONSULTING & ENGINERING LTD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-135-912/2019 pagal ieškovės Kanados įmonės RAKHIN CONSULTING & ENGINERING LTD ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždarajai akcinei bendrovei „EMILĖ“, uždarajai akcinei bendrovei KIR1 dėl sandorių ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, antstolis V. M., notarė J. S., uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti atsakovių 2012 m. rugpjūčio 17 d. sudarytą hipotekos sandorį dėl administracinio prekybos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo negaliojančiu ab initio (nuo pradžių); 2) pripažinti atsakovių UAB „EMILĖ“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl administracinio prekybos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančiu ab initio; 3) pripažinti UAB „EMILĖ“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. rugpjūčio 17 d. sudarytą sutartinio įkeitimo sandorį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisės įkeitimo, negaliojančiu ab initio; 4) pripažinti 2017 m. lapkričio 2 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu ab initio, 4) panaikinti administracinio prekybos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją viešame registre, atliktą atsakovo UAB KIR1 vardu; 5) priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, kaip akcininkė ginčija sandorius, nes sandoriai buvo sudaryti akcininkei nežinant ir nepritarus bei pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei UAB KIR1 perleisti nuosavybės teisę į ginčo objektą – administracinį prekybos pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir bet kokiu būdu jį apsunkinti (įkeisti, suvaržyti, išnuomoti, suteikti panaudai ir kt.). Prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę grindžiamas iš esmės aplinkybe, kad tokia priemonė padėtų išlaikyti byloje status quo (padėtį, kuri yra) iki bus išnagrinėtas ginčas iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

4. Teismas nustatė, kad šioje byloje 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovės patikslintame ieškinyje suformuluotas prašymas yra analogiškas. Pirmą kartą nagrinėjant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo padaryta išvada, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau ieškovė nepagrindė antrosios būtinosios laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygos – grėsmės teismo sprendimo vykdymui.

Šalies argumentai

5. Ieškovės prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone būtų suvaržyti atsakovės UAB KIR1 interesai, todėl ieškovė turėjo pateikti konkrečius duomenis ir / ar įrodymus apie atsakovės nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti neteisėtus veiksmus, siekiant vengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Nagrinėjamu atveju byloje nesant tokių duomenų bei duomenų, jog atsakovė yra nesąžiningas įgijėjas ar nepajėgi įvykdyti atgręžtinio reikalavimo, o ieškovei nenurodžius naujų argumentų ar pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių pakartotinai pareikštas prašymas taikyti konkrečią laikinąją apsaugos priemonę, jos taikyti nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė naujas ginčo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Iš esmės trys sandoriai, kurių sudarymui buvo būtinas ieškovės sutikimas, buvo sudaryti neturint šio sutikimo. Visuose šiuose sandoriuose dalyvavo ne tik ieškovės dukterinė įmonė, bet ir UAB „EMILĖ“ ir KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, kurios atžvilgiu šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ieškovės žiniomis, ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, nes KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, veikdama su kitais asmenimis, suklastojo vekselį, kurio pagrindu neteisėtai įvykdė išieškojimą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Tai akivaizdžiai leidžia daryti išvadą apie KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nesąžiningumą, todėl, tikėtina, jog UAB KIR1, kuri laimėjo ginčo turto varžytynes, taip pat yra nesąžininga, nes UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „EMILĖ“ ne kartą kėlė klausimą, kad turtas parduotas žymiai mažesne kaina. Dėl turto pardavimo kainos šiuo metu vyksta teisminis ginčas.

6.2. Atsakovei UAB KIR1 perleidžiant ginčo turtą kitiems asmenims jis negalėtų būti perleistas už tokią pačią ar didesnę kainą, nes Nacionalinė žemės tarnyba nutraukė žemės sklypo nuomos sutartį su atsakove. Akivaizdu, kad pastatas be dalies žemės sklypo nuomos teisių nėra vertas sumokėtos sumos. Gavus mažiau lėšų akivaizdžiai teismo sprendimo vykdymas pasidarytų sudėtingesnis. Byloje taikius restituciją, ieškovės vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba nuomos sutartį su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turėtų atnaujinti.

Atsiliepimas

7. Atsakovė UAB „EMILĖ“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė palaiko ieškovės išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodytą praktiką).

10. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nenustatyta antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga, todėl teismas išsamiau pasisako tik dėl to, ar apeliantė įrodė tikėtiną grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone būtų suvaržomi UAB KIR1 interesai, todėl apeliantė turi pateikti duomenis apie šio proceso dalyvio nesąžiningumą ar siekį vengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto ir / ar piniginių lėšų apribojimų – taikymo, yra išaiškinta, jog šios priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.). Ši teismų praktika yra taip pat aktuali nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti.

12. Susipažinus su apeliantės atskiruoju skundu matyti, kad duomenų, tiesiogiai pagrindžiančių atsakovės UAB KIR1 nesąžiningumą byloje, nėra. Apeliantė atsakovės UAB KIR1 nesąžiningumą grindžia kito proceso dalyvio – trečiojo asmens KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ – (ne-)sąžiningumo aplinkybėmis. Teismas pažymi, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl trečiojo asmens KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (ne-)sąžiningumo yra susijusios išimtinai tik su šiuo asmeniu, todėl nei patvirtina, nei paneigia atsakovės UAB KIR1, kurios atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, (ne-)sąžiningumo faktą. Aplinkybė, kad atsakovė UAB KIR1 laimėjo ginčo varžytynes bei įsigijo ginčo turtą už, apeliantės vertinimu, žymiai mažesnę kainą taip pat nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo net ir esant pradėtam kitam teisminiam ginčui šiuo klausimu. Tai, jog atsakovės atžvilgiu yra inicijuota kitų teisminių ginčų, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, tiria ir nagrinėja konkrečios bylos aplinkybes, ir sprendimą jas taikyti arba netaikyti priima atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje e2-1232-302/2017).

13. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padarė išvadą, jog ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu, t. y. vertino, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – yra nustatyta, tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nepaisant to, kad procesinis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, tačiau vien ši aplinkybė – ieškinio atmetimas – leidžia daryti išvadą, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas ieškinio pagrįstumas – neegzistuoja (net ir tuo atveju, jei yra pateiktas skundas dėl tokio procesinio sprendimo peržiūrėjimo) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1081-943/2017). Taigi, teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikos išaiškinimus, sprendžia, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat negali būti tenkintas, nes byloje nenustatytas preliminarus ieškinio pagrįstumas.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, vadovavosi aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė