Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-248-169/2016 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fibro LT“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rudesta“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Fibro LT“ (toliau – UAB „Fibro LT“) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Rudesta“ 38 537,94 eurų skolą, 671,46 eurų delspinigius, 8,05 procentų metines procesines palūkanas, 804,72 eurų žyminį mokestį, 175,45 eurų advokato pagalbos išlaidas pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 605 eurų advokato pagalbos išlaidas pateikiant ieškinį.

Nurodė, kad pagal 2015 m. balandžio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartį bei jos priedus, atsakovui pardavė stiklo pluošto gaminių už 45 628,35 eurų sumą. Atsakovas, remiantis sutarties 2 dalimi, turėjo sumokėti 10 000 eurų avansą, o likusią sumą sumokėti per 60 dienų po prekių pristatymo ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, tačiau 2015 m. birželio 15 d. ieškovui sumokėjo tik 7 000 eurų avansą. Pristačius prekes bei jas perdavus atsakovui, ieškovas 2015 m. liepos 1 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 45 628,35 eurų sumai, tačiau atsakovas šios PVM sąskaitos faktūros nei sutartyje nurodytu terminu, nei iki šios dienos nėra apmokėjęs, liko skolingas 38 537,94 eurų sumą bei 671,46 eurų delspinigių.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Rudesta“ pripažino ieškovo reikalavimus dėl 38 537,94 eurų skolos, 671,46 eurų delspinigių, 8,05 procentų procesinių palūkanų priteisimo, prašė išdėstyti priimto teismo sprendimo vykdymą, nustatant, kad priteista suma išieškoma ieškovui lygiomis dalimis šešių mėnesių laikotarpyje, mokėjimus atliekant ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo UAB „Rudesta“ ieškovui UAB „Fibro LT“ 38 537,94 eurų skolą, 671,46 eurų delspinigius, 8,05 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. sausio 7 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 585,17 eurų bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad ieškovui ir atsakovui pasirašius pirkimo – pardavimo sutartį, tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, t. y. ieškovas įsipareigojo parduoti sutartyje įvardytas prekes atsakovui, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už prekes sutartyje nustatytu terminu. Ieškovas savo pareigas įvykdė tinkamai, tuo tarpu atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, nesumokėjo ieškovui už įsigytas prekes.

Teismas konstatavo, kad teismuose nagrinėjamos civilinės bylos ne tik dėl atsakovo nemokumo, bet ir dėl trečiųjų asmenų (skolininkų) susidariusių įsiskolinimų atsakovui, kurių sumos siekia 320 000 eurų, o įsiteisėjusio Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymo pagrindu civilinėje byloje Nr. eL2-2765-941/2015 pradėtas išieškojimas dėl 474 362,19 eurų priteistos sumos atsakovo naudai. Atsakovo 2015 m. metinė apyvarta buvo 12 milijonų eurų, o nuosavybės teise valdomo ilgalaikio kilnojamojo turto balansinė vertė 2016 m. sausio 25 d. sudaro daugiau kaip 715000 eurų, kito neregistruojamo ilgalaikio kilnojamojo turto balansinė vertė apie 569 000 eurų, iš debitorių gautinos sumos sudaro daugiau kaip 2 milijonus eurų, todėl teismas sprendė, jog atsakovo finansinė padėtis nėra tokia sudėtinga, kaip nurodo pats atsakovas. Atsakovui nepateikus duomenų apie įmonės finansinę atskaitomybę, apie turimus įsiskolinimus kitiems kreditoriams ar apie esamas apyvartines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, teismas konstatavo, jog atsakovas yra finansiškai pajėgus įvykdyti teismo sprendimą be jo įvykdymo išdėstymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Rudesta“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo dalį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nustatant, kad priteista suma išmokama ieškovui lygiomis dalimis 6 mėnesių laikotarpyje, mokėjimus atliekant ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną.

7.1. Atsakovo blogą turtinę padėtį patvirtina didėjantis civilinių bylų skaičius, o taip pat atsakovui priklausančio (ne) kilnojamojo turto arešto mastas, o taip pat kitose civilinėse bylose patvirtintos taikos sutarčių sąlygos, kuriomis šalys susitarė dėl mokėjimų išdėstymo dalimis.

Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad apelianto padėtis nėra bloga, nes šios išvados padarytos netinkamai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus ir neatsižvelgus į papildomuose paaiškinimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Apeliantas Lietuvos teismuose yra iniciavęs kelis teisminius procesus dėl trečiųjų asmenų neatsiskaitymų su apeliantu, tačiau šios bylos dar neišnagrinėtos ir sprendimai jose nepriimti, todėl teismo motyvai, kad apelianto turtinė padėtis nėra bloga dėl trečiųjų asmenų 320 000 Eur įsiskolinimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino 2016-02-05 antstolės G. M., vykdančios išieškojimą iš skolininko UAB „Escolit“ atsakovo naudai, rašto, kuriame nurodyta, kad iš skolininko UAB „Escolit“ išieškota 0,00 Eur piniginių lėšų, o likusi išieškoti suma – 475647,19 Eur.

Teismas, atsisakydamas tenkinti apelianto prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tinkamai nesivadovavo CPK nuostatomis ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kadangi visiškai nevertino ieškovo turtinės padėties, o dėl apelianto turtinės padėties padarė netinkamą išvadą, nes tiek teismuose inicijuotų bylų skaičius, tiek šių bylų nutraukimo pagrindai sudaro pagrindą spręsti apie sunkią atsakovo turtinę padėtį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Fibro LT“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti ieškovui 726 eurų bylinėjimosi išlaidų, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui skirti 5792 eurų baudą.

Nurodė, kad atsakovo apeliacinis skundas laikytinas atskiruoju skundu, kuris pateiktas praleidus CPK 335 str. 1 d. numatytą 7 dienų terminą ir negalėjo būti priimtas. Atsakovas prieštaravimuose į ieškovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad nesuvaržyto kilnojamojo turto ir turtinių teisių vertė viršija ieškinio reikalavimo sumą net 65 kartus, tad nėra jokių pagrįstų abejonių, kad sprendimas šioje dalyje negalėtų būti įvykdytas. Be to, atsakovas nurodė ir tai, kad jį su trečiaisiais asmenimis sieja daugiau kaip 2 milijonų eurų debitoriniai santykiai. Atsakovas sąmoningai neteikia įrodymų apie savo finansinę būklę, tačiau formaliai teikia apeliacinį skundą ir siekia kiek įmanoma atitolinti skolos mokėjimą. Atsakovo prievolė sumokėti skolą ieškovui atsirado 2015-08-31, t. y. prieš 7 mėnesius, taigi, atsakovui skolos mokėjimas ne tik kad buvo išdėstytas, bet ir atidėtas 7 mėnesių terminui, o įvertinus bylinėjimosi procesą, šis terminas bus dar ilgesnis. Atsakovas veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kas patvirtina, jog atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai.

11. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis.

12. Bylos medžiaga nustatyta, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimu teismas ieškovo ieškinį tenkino, priteisdamas iš atsakovo UAB „Rudesta“ 38 537,94 eurų skolą, 671,46 eurų delspinigius, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas ieškinį pripažino, nurodydamas, jog nėra atsiskaitęs su ieškovu, prašė ieškinio reikalavimus tenkinti, sutiko su ieškovo nurodyta įsiskolinimo suma, tačiau teismo prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 6 mėnesiams.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo prievolė padengti skolą atsirado dar 2015 rugpjūčio mėnesį. Atsakovas UAB „Rudesta“ Vienkartinio pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.P2015-/05/08 įsipareigojo per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo sumokėti ieškovui 10 000 eurų avansą, pardavėjui pateikus prekes ir išrašius PVM sąskaitą faktūrą, už gautas prekes sumokėti per 60 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo. Ieškovo teigimu, atsakovas 2015-06-15 sumokėjo tik 7 000 eurų avansą. Ieškovas prekes pristatė, ko pasekoje 2015-07-01 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą FIB Nr. 1507013 45628,35 eurų sumai. Dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo, ieškovas tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į atsakovą, tačiau pastarasis savo įsipareigojimų geranoriškai nevykdė.

14. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Rudesta“ su ieškovo reikalavimais sutiko ir juos visiškai pripažino, tačiau prašė išdėstyti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-02-12 sprendimu iš jo priteistą skolą 6 mėnesių laikotarpiui, prašymą motyvuodamas sunkia turtine padėtimi. Prašymui pagrįsti pateikė duomenis – pažymą dėl UAB „Rudesta“ turimo kilnojamojo turto ir trečiųjų asmenų skolinių įsipareigojimų UAB „Rudesta“, antstolio S. D. P. dėl informacijos pateikimo ir antstolės G. M. raštą dėl informacijos pateikimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia teismui padaryti išvados, jog atsakovas yra nepajėgus įvykdyti teismo sprendimą be jo įvykdymo išdėstymo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamu klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendimo įvykdymo išdėstymo instituto paskirtį, byloje pateiktų įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

15. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sunki šalies turtinė padėtis nėra aplinkybė, kuri per se lemia sprendimo vykdymo išdėstymą, atidėjimą ar pan., nes sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, atsižvelgtina ir į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis) bei į kitos šalies teisėtus interesus. Šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 6 mėnesių terminui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir kitos šalies, šiuo atveju ieškovo, teisėtų lūkesčių pažeidimą. Nors apelianto teigimu jo blogą turtinę padėtį patvirtina didėjantis civilinių bylų skaičius, turto arešto mastas, o taip pat civilinėse bylose patvirtintos taikos sutarčių sąlygos dėl mokėjimų išdėstymo dalimis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra išskirtinės ir savaime pakankamos teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie įmonės finansinę padėtį, apie turimus skolinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams ar apie esamas apyvartines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, nors CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikta pažyma apie turimą kilnojamąjį turtą ir trečiųjų asmenų skolinius įsipareigojimui atsakovui kaip tik įrodo, jog apelianto finansinė padėtis nėra bloga. Apelianto prieštaravimuose į ieškovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas pripažino, kad atsakovo ilgalaikio kilnojamojo turto vertė sudaro daugiau kaip 715 000 eurų, gautinos sumos iš debitorių – daugiau kaip 2 milijonai eurų, nesuvaržyto kilnojamojo turto ir turtinių teisių vertė viršija ieškinio reikalavimo sumą daugiau nei 65 kartus, todėl nėra jokių abejonių, kad sprendimas šioje byloje negalėtų būti įvykdytas. Šios apelianto nurodytos aplinkybės paneigia būtinumą apelianto atžvilgiu taikyti sprendimo vykdymo išdėstymo institutą. Paminėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie teismo sprendimo vykdymą, t. y. byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas ieškovui jau būtų sumokėjęs kokią nors skolos dalį. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas nededa jokių pastangų sumokėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą skolą. Be to, atsakovo prievolė sumokėti ieškovui skolą atsirado 2015 m. rugpjūčio 31 d., t. y. prieš 9 mėnesius, todėl galima teigti, kad atsakovui sprendimo vykdymas ne tik kad buvo išdėstytas, bet ir atidėtas viso įsiskolinimo sumokėjimas.

16. Antra, teismų praktikoje, be kita ko, apskritai laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Todėl ir dėl šios priežasties - apeliantui nei su prašymu, nei su apeliaciniu skundu nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas - darytina išvada, kad išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai (CPK 284 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkrečiu atveju skolos ieškovui priteisimą sąlygojo būtent paties atsakovo veiksmai pastarajam nesutikus gera valia sumokėti įsiskolinimą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju vien tik apelianto noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jam prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovo turtinį interesą, kurio atsiradimą sąlygojo būtent atsakovo veiksmai.

17. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad apelianto padėtis nėra bloga, kadangi apeliantas mano, jog šios išvados padarytos netinkamai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus ir neatsižvelgus į papildomuose paaiškinimuose nurodytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Nors apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, tačiau konkrečiai nenurodo, kokie įrodymai įvertinti netinkamai. Atsakovas UAB „Rudesta“ papildomuose paaiškinimuose nurodydamas aplinkybes, kad vien darbo užmokesčio, mokėtino per mėnesį atsakovo įmonėje dirbantiems darbuotojams, suma sudaro apie 65 000 eurų, valstybinio socialinio draudimo mokesčio suma apie 35 000 eurų, o darbuotojų, kurių yra 160-170, išlaikymas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 100 000 eurų, nepateikė teismui jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai: 2016-01-25 pažyma apie turimą kilnojamąjį turtą ir trečiųjų asmenų skolinius įsipareigojimus bei antstolio S. D. 2016-01-19 patvarkymas dėl informacijos suteikimo, yra nepakankami tam, kad būtų konstatuota atsakovo sunki turtinė padėtis ir išdėstytas teismo sprendimo vykdymas.

18. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

19. Apelianto teigimu, teismas tinkamai nesivadovavo CPK nuostatomis ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kadangi visiškai nevertino ieškovo turtinės padėties. Nurodydamas pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų neatitikimą formuojamai teismų praktikai, apeliantas vėlgi konkrečiai neįvardija teismų praktikos, kurios pagrindu turėtų būti padarytos kitokios išvados, tačiau tik deklaratyviai nurodo, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o taip pat tinkamai vadovavosi civilinio proceso normomis.

20. Nesutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovo apeliacinis skundas turi būti laikomas atskiruoju skundu, kuris pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Teismo sprendimo apskundimo terminus nustato CPK 307 straipsnio norma, kurioje nurodyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu tenkino ieškovo UAB „Fibro Lt“ ieškinį, rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog teismo sprendimas yra skundžiamas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo. Kadangi teismas ieškinį tenkino sprendimu, o ne nutartimi, todėl teismo sprendimo apskundimui taikytinas CPK 307 straipsnio 1 dalyje nurodytas 30 dienų terminas.

21. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5792 eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovui.

22. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Atsakovas UAB „Rudesta“ mano, kad jo turtinė padėtis sudaro sąlygas teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Teisę kreiptis į teismą numato teisės normos, todėl nenustačius apelianto nesąžiningumo, nėra teisinio pagrindo skirti jam baudą.

23. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 726 eurus. Ieškovas pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomendacijų už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

24. Vadovaujantis išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Fibro LT“, juridinio asmens kodas 301085661, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“, juridinio asmens kodas 166872121, 726 Eur (septyni šimtai dvidešimt šeši eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.