Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. J. ieškinį atsakovui P. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad anksčiau dirbo kartu su atsakovu, todėl, kai atsakovas paprašė paskolinti pinigų automobiliui pirkti, sutiko. Žmona pasiūlė surašyti vekselį, kad užsitikrintų skolos grąžinimą. Kadangi tuo metu dirbo užsienyje, paprašė, kad pinigus atsakovui perduotų V. S..

5. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. S. paaiškino, kad ieškovas jam paskambino ir paprašė perduoti P. P. 5 000 Eur, kadangi pats ieškovas tuo metu buvo užsienyje. Liudytojo teigimu, P. P. atvažiavo iki jo namų ir jis perdavė atsakovui 5 000 Eur sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje nustatyta, kad atsakovas P. P. 2021 m. liepos 19 d. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, patvirtintu Vilniaus miesto 1-ajame notaro biure, be sąlygų įsipareigojo sumokėti Ž. J. 5 000 Eur sumą. Mokėjimo terminas: 2021 m. spalio 1 d. Suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

7. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas nesilaikė Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ) nustatytos vekselių pateikimo apmokėti tvarkos. Tačiau, nors ĮPVĮ nustatytų atskirų terminų, per kuriuos turi būti atliktos tam tikros procedūros, nesilaikymas vekselio turėtojui užkerta kelią pasinaudoti ĮPVĮ įtvirtinta skolos išieškojimo ne teismo tvarka procedūra, bet nepanaikina prievolės, su kuria buvo susijęs konkretus vekselis. Taigi nagrinėjamu atveju ginčo vekselis nebeturi vertybinio popieriaus galios. Tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (šiuo atveju ieškovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017).

8. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad jo reikalavimas pagal vekselį dėl mokėjimo prievolės įvykdymo yra grindžiamas tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais.

9. Pagal CK 6.878 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK šeštosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas (paskolos raštelis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018). Dėl tokio dokumento įrodomosios galios turi būti nusprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

10. Teismų praktikoje pasisakyta, jog, tam, kad toks dokumentas (vekselis) būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu; 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-378/2020). Šiuo atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos sutartimi (paskolos rašteliu) sulygtų pinigų perdavimo atsakovui faktą. Sprendžiant klausimą dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y., ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y., kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019, 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-378/2020).

11. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi būti paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, jų nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Taigi, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimo atsakovui faktą, nes vekselio turinys savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių faktinį susiklostymą. Nagrinėjamu atveju vekselis gali būti įrodinėjimo priemonė ieškovui įrodinėjant atitinkamų prievolinių teisinių santykių, kuriems įforminti surašytas vekselis, egzistavimą, tačiau pats savaime, nesant kitų duomenų ir įrodymų, laiku nepateiktas apmokėti vekselis nepatvirtina, kad atsakovui iš tikrųjų buvo suteikta paskola.

12. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. Pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vekselyje nėra užfiksuotas faktas, kad vekselis išrašomas paskolos pagrindu, taip pat nėra jokio įrašo, kad atsakovas pinigus gavo, byloje nėra ir jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas atsakovui perdavė 5 000 Eur sumą. Tačiau liudytojas V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas P. P. skolinosi iš ieškovo Ž. J. vekselyje nurodytą sumą, o jis buvo tarpininkas perduodant pinigus, taigi liudytojo parodymai patvirtina pinigų perdavimo atsakovui faktą.

13. Nors pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį, tačiau to paties straipsnio 6 dalis nustato, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4 atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismo vertinimu, ginčo vekselis laikytinas rašytiniu sandorio įrodymu, o tai suponuoja CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punkto išimties taikymą.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas gavo pinigus iš ieškovo ir taip tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

15. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovui 5 000 Eur sumą, todėl atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 000 Eur sumą tenkintinas.

16. Ieškovas prašo priteisti 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas. Tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo ieškovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (5 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis).

17. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas byloje patyrė 613 Eur (113 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl jam iš atsakovo priteisti 613 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

18. Byloje patirta 50,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 ir 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 613 Eur (šešis šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 31,36 Eur (trisdešimt vieno euro 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.