- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- eI2-2430-1161/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08143-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- E. T., N. T., F. T.
- Trečiasis asmuo
- D. T.
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei P. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. T., N. T., F. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. T.) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priimtų sprendimų jų atžvilgiu panaikinimo.
Skunde nurodo, kad pareiškėja E. T. (toliau – ir pareiškėja 1) 2023 m. rugpjūčio 17 d. gavo Migracijos departamento sprendimą (toliau – ir Sprendimas 1), kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjai 1 išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760135547, galiojantį iki 2024 m. birželio 9 d. Pareiškėjas N. T. (toliau – ir pareiškėjas 2) 2023 m. rugpjūčio 17 d. gavo atsakovo sprendimą (toliau – ir Sprendimas 2), kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui 2 išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760135772, galiojantį iki 2024 m. birželio 9 d. Pareiškėjas F. T. (toliau – ir pareiškėjas 3) 2023 m. rugpjūčio 17 d. gavo atsakovo sprendimą (toliau – ir Sprendimas 3), kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui 3 išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760135770, galiojantį iki 2024 m. birželio 9 d. (toliau pareiškėja 1, pareiškėjas 2 ir pareiškėjas 3 vadinami pareiškėjais; toliau kartu Sprendimas 1, Sprendimas 2, Sprendimas 3 vadinami Sprendimais).
Teigia, kad Sprendimuose buvo nurodyta, jog pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi yra panaikinami, nes Migracijos departamentas 2023 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi pareiškėjos 1 sutuoktiniui, pareiškėjo 2 ir pareiškėjo 3 tėvui D. T. Pareiškėjams leidimai laikinai gyventi buvo išduoti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 5 punkte nustatytais pagrindais, todėl panaikinus D. T. leidimą laikinai gyventi vėliau buvo panaikinti ir pareiškėjų leidimai laikinai gyventi, remiantis UTPĮ 50 straipsnio 3 dalimi.
Nurodo, kad D. T. 2022 m. birželio 9 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. D. T. leidimo laikinai gyventi išdavimo metu buvo UTPĮ nurodytus kriterijus atitinkančios įmonės, UAB „A“, dalyvis. Pareiškėjams 2022 m. liepos 4 d. taip pat buvo išduoti leidimai laikinai gyventi. D. T. 2023 m. liepos 21 d. gavo Migracijos departamento sprendimą, kuriuo buvo panaikintas jo leidimas laikinai gyventi. Šis sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nepaisant fakto, jog D. T. apskundė Migracijos departamento sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi, 2023 m. rugpjūčio 17 d. Migracijos departamentas pareiškėjams įteikė ginčijamus Sprendimus.
Pažymi, jog D. T. susidūrė su kryptingais ir tyčiniais trečiojo asmens E. G. veiksmais, nukreiptais prieš D. T. valdomą bendrovę, kuriais buvo siekiama ją sužlugdyti ir priversti nutraukti veiklą. Būtent dėl šių veiksmų bendrovė tapo nepajėgi atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA), ir bendrovės darbuotojai buvo atleisti SODRA iniciatyva. Todėl 2023 m. liepos 21 d. D. T. atžvilgiu priimtas sprendimas ir, atitinkamai, nagrinėjamoje byloje ginčijami Sprendimai buvo priimti dėl aplinkybių, kurios buvo tiesiogiai nulemtos tyčinių E. G. veiksmų.
Nurodo, jog D. T. apskundus Migracijos departamento priimtą sprendimą, turėjo būti sustabdytas D. T. sprendimo vykdymas, t. y., nepanaikintas D. T. išduotas leidimas laikinai gyventi ir atitinkamai Migracijos departamentas neturėjo pagrindo priimti Sprendimų.
Mano, kad Sprendimai yra neteisėti, nes Migracijos departamentas nesilaikė viešojo administravimo principų bei sprendimo priėmimui taikytinų procedūrų. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl D. T., neįvykdė savo pareigos surinkti pakankamus įrodymus priimamam sprendimui pagrįsti.
Nurodo, jog prieš priimdamas D. T. atžvilgiu sprendimą Migracijos departamentas neišsiaiškino visų priėmimui aktualių aplinkybių, nesikreipė į D. T. ir neprašė pateikti paaiškinimo, taip D. T. sukliudant pateikti duomenis ir dokumentus, įrodančius, jog jis elgėsi tinkamai, o bendrovės darbuotojų skaičiaus pokyčiai buvo nulemti tyčinių ir žalą keliančių trečiojo asmens veiksmų.
Teigia, jog D. T. elgėsi ir elgiasi tinkamai ir atsakingai, užtikrino, kad pažeisti bendrovės interesai būtų tinkamai ginami teismuose, dėjo protingas ir proporcingas pastangas, kad užtikrintų trūkstamų lėšų suteikimą bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimui.
Konstatuoja, kad Migracijos departamentas, labai tikėtinai priėmęs neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą D. T. atžvilgiu ir žinodamas, kad leidimą laikinai gyventi panaikinimas užsieniečiui tuo pačiu panaikina ir jo šeimos narių leidimus laikinai gyventi pagal UTPĮ 50 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai ir neteisėtai priėmė Sprendimus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad užsieniečiams leidimai laikinai gyventi buvo išduoti UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kurio Lietuvos Respublikoje gyvena šeimos narys (sutuoktinis, tėvai), kuris turi leidimą gyventi. 2023 m. liepos 21 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjos 1 sutuoktiniui ir pareiškėjo 1 bei pareiškėjo 2 tėvui D. T. išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pažymi, kad 2023 m. liepos 21 d. pareiškėjai 1 per MIGRIS išsiųstas pranešimas, kad yra panaikintas leidimas laikinai gyventi jos sutuoktiniui. Taip pat buvo pateikta informacija, kad užsienietė turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu, tačiau ji tokios informacijos nepateikė. Atsižvelgus į tai, kad D. T. leidimas laikinai gyventi yra panaikintas, ir tai, kad Migracijos departamentas nenustatė, jog pareiškėjai turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu, jiems išduoti leidimai laikinai gyventi buvo panaikinti.
Nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad Sprendimai priimti, neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių bei tinkamai neištyrus susiklosčiusios situacijos. Pažymi, kad UTPĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Be to, Tvarkos aprašo 130 punkte yra įsakmiai nurodoma, kad per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos turi būti priimtas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Nurodo, jog iš ginčijamų Sprendimų matyti, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti D. T. (pareiškėjų sutuoktiniui, tėvui) išduotą leidimą laikinai gyventi ir nebuvo nustatyti kiti UTPĮ nustatyti pagrindai, kurie pareiškėjams būtų suteikę teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad skunde dėstomi argumentai dėl D. T. leidimo laikinai gyventi nėra šios bylos nagrinėjimo pagrindas, todėl Migracijos departamentas į juos neatsako.
Mano, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovė palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimų Nr. 23S132221, Nr. 23S132222, Nr. 23S132324, kuriais panaikinti E. T. leidimas laikinai gyventi Nr. 760135547, F. T. leidimas laikinai gyventi Nr. 760135770 ir N. T. leidimas laikinai gyventi Nr. 760135772, teisėtumo ir pagrįstumo. Minėti Sprendimai priimti, nes pareiškėjų šeimos nariui (atitinkamai – sutuoktiniui, tėvui) panaikinus leidimą laikinai gyventi, asmenys neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos E. T. sutuoktinis ir pareiškėjų F. T. ir N. T. tėvas D. T. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2024 m. birželio 9 d. Minėtas leidimas laikinai gyventi D. T. buvo panaikintas Migracijos departamento 2023 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 23S113855, kuris buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (dabar Regionų administracinis teismas). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-11220-1064/2023 D. T. skundą atmetė. Minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-942-552/2024 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 3 d.
Nustatyta, kad pareiškėjai E. T. 2023 m. liepos 21 d. buvo išsiųstas MIGRIS pranešimas su informacija, kad buvo panaikintas jos sutuoktinio D. T. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl ko kartu su juo yra pagrindas panaikinti ir jo šeimos narių leidimus laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu UTPĮ nustatytu pagrindu, taip pat buvo nustatytas terminas pateikti informacijai dėl galimų kitų pagrindų leidimui gyventi gauti.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja E. T. būtų Migracijos departamentui pateikusi kokią nors papildomą informaciją.
Migracijos departamentas priėmė ginčijamus Sprendimą 1, Sprendimą 2 ir Sprendimą 3.
Pareiškėjai, nesutikdami su Migracijos departamento Sprendimu 1, Sprendimu 2 ir Sprendimu 3, kreipėsi į teismą.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja UTPĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d.), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
UTPĮ 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.
Pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi, o 5 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.
UTPĮ 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Pagal UTPĮ 50 straipsnio 3 dalį, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.
Tvarkos aprašo (ginčui aktuali Tvarkos aprašo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 130 punktas numato, kad paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Aptartų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia konstatuoti, kad būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui (šiuo atveju – pareiškėjams) išdavimo ir panaikinimo, t. y. Migracijos departamentas ginčijamus Sprendimą 1, Sprendimą 2 ir Sprendimą 3 priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad leidimai laikinai gyventi pareiškėjams buvo panaikinti, kadangi panaikintas leidimas laikinai gyventi pareiškėjų šeimos nariui (sutuoktiniui, tėvui), o pareiškėjams leidimai laikinai gyventi buvo išduoti šeimos susijungimo pagrindu.
Iš byloje pateiktų bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo panaikintas D. T. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jau yra priimtas ir įsiteisėjęs galutinis bei neskundžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-942-552/2024), D. T. skundas atmestas. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, kad dėl skundo argumentų, susijusių su D. T. leidimo gyventi panaikinimo teisėtumu ir pagrįstumu, papildomai nepasisakys.
Pareiškėjai skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus bei rodytų priimtų skundžiamų Sprendimo 1, Sprendimo 2 ir Sprendimo 3 nepagrįstumą. Skundo argumentai, kad Sprendimai yra neteisėti, nes Migracijos departamentas nesilaikė viešojo administravimo principų bei Sprendimų priėmimui taikytinų procedūrų, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai būtų kreipęsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kitais UTPĮ nustatytais pagrindais, nors apie tokią galimybę pareiškėjai buvo informuoti. Teismui pareiškėjai taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad turėtų teisę gauti leidimą laikinai gyventi kitais UTPĮ nustatytais pagrindais.
Teismas pažymi, kad pareiškėjai negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jiems palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jie yra įvykdę visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Remiantis esamu teisiniu reglamentavimu, nustačius aplinkybę, jog pareiškėjų šeimos nariui, kurio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindu leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje buvo gavę ir pareiškėjai, buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjų leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 50 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus. Pažymėtina ir tai, kad ginčijami Sprendimas 1, Sprendimas 2 ir Sprendimas 3 savaime neužkerta kelio pareiškėjams teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujų leidimų laikinai gyventi, jeigu pareiškėjai atitiks UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai pritaikė UTPĮ 50 straipsnio 3 dalies bei Tvarkos aprašo 130 punkto nuostatas ir teisėtai priėmė Sprendimą 1, Sprendimą 2 ir Sprendimą 3 panaikinti pareiškėjų leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Migracijos departamentas laikėsi UTPĮ bei Tvarkos aprašu nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijami Sprendimas 1, Sprendimas 2 ir Sprendimas 3 buvo priimti tesės aktų nustatyta tvarka, esant leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Sprendimai priimti atsižvelgiant į individualią faktinę pareiškėjų situaciją, paremti galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįsti ir teisėti.
Ginčijami Sprendimas 1, Sprendimas 2 ir Sprendimas 3 atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jie atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, juose nurodyti administracinių sprendimų teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniams sprendimams įtakos turėjusios aplinkybės; administracinių sprendimų motyvai; apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Vertinant ginčijamus Sprendimą 1, Sprendimą 2 ir Sprendimą 3 šiuo aspektu, pažymėtina, kad aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus reikalavimus minėti Sprendimai taip pat atitinka.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus Sprendimą 1, Sprendimą 2 ir Sprendimą 3 vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2023 m. rugpjūčio 17 d. priėmė teisėtus bei pagrįstus Sprendimą 1, Sprendimą 2 ir Sprendimą 3, kuriais panaikinti pareiškėjų E. T., F. T. ir N. T. leidimai laikinai gyventi, galioję iki 2024 m. birželio 9 d.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjų E. T., N. T., F. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.