Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja L.Gurevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-666-149-2011

Teisėjas T.Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-05-1-08023-2009-1

2011 m. spalio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.1971 m. balandžio 17 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietės, išsituokusios, dirbančios VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos Sargybų būrio vyresniąja pasieniete, neteistos, gyvenančios Vilniaus m., Linksmoji g. 131-20,

apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažinta kalta pagal LR BK 228 str. 2 d. (už veiką 2008-04-28) ir jai atimta teisė eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas 1 metams;

-pagal BK 228 str. 2 d. (už veiką 2008-05-02)- atimta teisė eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas 1 metams 3 mėnesiams;

-pagal BK 228 str. 2 d. (už veiką 2008-05-03) - atimta teisė eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas 1 metams 6 mėnesiams;

-pagal BK 228 str. 2 d. (už veiką 2008-08-06) - atimta teisė eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas 1 metams 9 mėnesiams;

-pagal BK 228 str. 2 d. (už veiką 2008-08-14) - atimta teisė eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas 2 metams.

Vadovaujantis BK 45 str., 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta - teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p. konfiskuota E. G. turto už 138,39 Lt (vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus 39 ct) kaip piniginės lėšos gautos iš nusikalstamos veikos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteista už tai, kad ji, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos, dėl ko patyrė didelės žalos valstybė, o būtent:

ji, 2008 m. balandžio 28 d., apie 1.15 val., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniąja pasieniete, grubiai pažeisdama 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš UAB ,,ANTILA“ vairuotojo L. D. neteisėtai priėmė 10 Lt, įdėtus į Baltarusijos Respublikos asmens pasą MC (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė E. G. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio „DAF“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės SDP 27 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos dokumentais, tuo pažeisdama 2007 m. sausio 2 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. TE-8 patvirtintų pareigybės aprašymo 4.1, 4.2 punktus, tai yra neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, nusikalstamų veikų prevenciją, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdama turtinės naudos, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

Be to ji, 2008 m. gegužės 2 d., apie 23.01 val., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniąja pasieniete, pažeisdama 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš akcinės bendrovės ,,Ulan-Kargo“ vairuotojo M. S. neteisėtai priėmė 100 Lt, įdėtus į Kirgizijos Respublikos pasą AC (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė E. G. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio „Mercedes Benz“ 1625 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos dokumentais, tuo pažeisdama 2007 m. sausio 2 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. TE-8 patvirtintų pareigybės aprašymo 4.1, 4.2 punktus, tai yra neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, nusikalstamų veikų prevenciją, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdama turtinės naudos, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

Be to ji, 2008 m. gegužės 3 d., apie 7.26 val., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniąja pasieniete, pažeisdama 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš individualios įmonės ,,Nizelnik I.G“ vairuotojo Y. V. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008-05-03 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių, kurie sudaro 9,35 Lt, įdėtus į Rusijos Federacijos asmens pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė E. G. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio „Renault Magnum“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos dokumentais, tuo pažeisdama 2007 m. sausio 2 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. TE-8 patvirtintų pareigybės aprašymo 4.1, 4.2 punktus, tai yra neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, nusikalstamų veikų prevenciją, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdama turtinės naudos, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

Be to ji, 2008 m. rugpjūčio 6 d., apie 5.11 val., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniąja pasieniete, pažeisdama 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš individualios įmonės ,,Lukovceva T. S.“ vairuotojo P. M. (P. M.) neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublius, kurie pagal Lietuvos banko 2008-08-06 valiutų kursą sudaro 9,48 Lt, įdėtus į Rusijos Federacijos asmens pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė E. G. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio „Renault Premium“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos dokumentais, tuo pažeisdama 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtintų pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, tai yra neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdama turtinės naudos, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

Be to ji, 2008 m. rugpjūčio 14 d, apie 19.42 val., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniąja pasieniete, pažeisdama 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš UAB ,,Vilniaus Laura“ vairuotojo K. (K.) P. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublius, kurie pagal Lietuvos banko 2008-08-14 valiutų kursą sudaro 9,56 Lt, įdėtus į Baltarusijos Respublikos asmens pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė E. G. įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su automobilio „Scania R114LA“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos dokumentais, tuo pažeisdama 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtintų pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, tai yra neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdama turtinės naudos, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios E. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Kolegijos nuomone apylinkės teismas E. G. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai.

Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga; Išvadų 26 punktas).

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais – nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai, veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas, veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte numatytais atvejais. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. BK 228 straipsnyje esančio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad dėl tokios veikos padarymo kilo įstatyme numatyti padariniai – padaryta didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Pažymėtina, jog pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsnį, pripažįsta ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, nustatinėjamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar kaltininkų veiksmais buvo padaryta didelė žala, šių kriterijų laikėsi. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-622/2004, 2K-7-512/2004; 2K-7-638/2005, 2K-108/2009)). Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis Nr. 2K-31/2010).

Taigi E. G., nusikalstamos veikos padarymo metu dirbdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VPM Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardoje sargybų būrio vyresniąja pasieniete ir suvokdama pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra iš krovininių automobilių vairuotojų imdama pinigus ir tokiu būdu siekdama sau turtinės naudos, žinodama, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu ir netinkamai atlikdama autotransporto priemonių, kertančių Lietuvos Respublikos valstybės sienos patikrą, kurias vairavo trečiųjų šalių piliečiai, patikrą, apsiribodama tik jų registracijos dokumentų patikrinimu, duomenų įvedimu į duomenų bazę tiesioginėje savo darbo vietoje, o jų realiai neapžiūrėdama, tokiu būdu neužtikrindama valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo dėl netinkamai vykdomos sargybų funkcijas ir tuo pažeisdama 2007 m. sausio 2 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. TE-8 patvirtintų pareigybės aprašymo 4.1, 4.2 punktus ir 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymo Nr. 8-345 patvirtintų pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymą, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tokiais savo veiksmais ne tik diskreditavo Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybą bei sudarė prielaidą nepasitikėti valstybe, dėl ko valstybei buvo padaryta didelė žala.

Nors E. G. savo kaltės nepripažįsta, jos kaltė visiškai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais.

Pažymėtina, kad E. G. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra identiški tiems, kuriais nuteitoji ir jos gynėja, palaikydamos savo gynybinę poziciją rėmėsi pirmosios instancijos teisme, ir kuriuos teismas motyvuotai nuosprendžio aprašomojoje dalyje paneigė.

Atsakydamas į nuteistosios teiginį, kad teismas leido įrengti operatyvinę garso ir vaizdo techniką Vilniaus g. 60, Lavoriškių k. Vilniaus rajone Lavoriškių užkardos tarnybinėse patalpose, o seniūnijos pažymoje, pateiktoje teismui, nurodyta, kad Vilniaus gatvėje namo Nr. 60 nėra, todėl operatyviniai darbuotojai, negalėjo specialiąją techniką įrenginėti jos darbo vietoje, o jeigu tai padarė, tokie įrodymai negali būti pripažinti kaip gauti teisėtu būdu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-05-30 nutarties, 2008-04-16 Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo sankcionuoti slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai (t. 1, b. l. 114-115, t. 4, b. l. 47, 48) bei aukščiau paminėtų techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolų (t. 1, b. l. 139-141, 171-176; t. 2. b. l. 44-45, 69-70) matyti, kad slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, t.y. slapta patalpų garso ir vaizdo kontrolė buvo atlikta remiantis minėtomis nutartimis. 2008-04-16 nutartimis teismas leido slapta patekti į negyvenamąsias Lavoriškių PKP tarnybines patalpas (darbo vietas 4 ir 5) bei jų apžiūrą, techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka E. G. atžvilgiu, slapta kontroliuojant jos pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, jam tarnybas vykdant Lavoriškių PKP tarnybinėse patalpose (darbo vietos Nr. 4 ir 5) nuo 2008-04-17 iki 2008-07-17. 2008-05-30 nutartimi teismas leido slapta patekti bei įrengti slaptą vaizdo bei garso įrašymo įrangą į Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos tarnybines patalpas, slapta naudoti technines priemones E. G. atžvilgiu. Lavoriškių užkardos administracinis pastatas bei Lavoriškių SPP nėra vienoje ir toje pačioje vietoje. Lavoriškių SPP VSAT pareigūnų naudojamos patalpos, tame tarpe ir darbo vietos 4 ir 5, priklauso būtent Lavoriškių užkardai, ką patvirtina ir teisme pateiktas VSAT aiškinamasis raštas su priedais (t. 4, b. l. 1-25). Be to, teismo nutartyse yra nurodyta, kad slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai leidžiami E. G. atžvilgiu, o jos darbo vieta bei pareigos pagal Vilniaus rinktinės vado įsakymą – Lavoriškių užkardos sargybų būrio vyresnioji pasienietė, o ne Lavoriškių SPP. Kaltinamoji nebuvo provokuojama padaryti nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šie duomenys surinkti nepažeidžiant BPK 158 str. ir 160 str. nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai pasisakė ir dėl kitų nuteistosios bei jos gynėjos apeliacinės instancijos teisme išsakytų argumentų. Į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. gegužės 30 d. nutarties rezoliucinėje dalyje (t. 1, b. l. 114-115), kuria remiantis buvo atlikta slapta patalpų garso ir vaizdo kontrolė, nėra nurodytas terminas, kuriam yra leidžiami slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek iš nutarties turinio, tiek iš bylos aplinkybių matyti, jog leidimas atlikti prašomus veiksmus teismo buvo duotas prokuroro prašyme nurodytam laikotarpiui, t. y. nuo 2008-05-29 iki 2008-08-29, ir šis terminas pažeistas nebuvo, todėl ši aplinkybė vertintina kaip techninė klaida. Pagrindo teigti, kad atliekant slaptus sekimo veiksmus gauti duomenys yra neteisėti ir negali būti laikomi E. G. kaltės įrodymu, nėra.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė apeliantės argumentus, kad šioje byloje vairuotojų L. D., J. V., P. M., K. P., M. S. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip papirkimas, todėl jie turėjo būti apklausiami ne kaip liudytojai, o kaip įtariamieji. Teismas, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nurodyti vairuotojai pateikė tam tikras pinigų sumas kaltinamajai nereikalaudami ir neprašydami, nei kad ji atliktų kokius nors teisėtus ar neteisėtus veiksmus, nei kad ji susilaikytų nuo kokių nors veiksmų, kadangi teisėtai vykdavo per pasienio punktą ir jokių akivaizdžių priežasčių, dėl ko jie galėtų elgtis atvirkščiai, nebuvo. Lygiai taip pat kaltinamoji tarnybos metu paėmusi vairuotojų perduotas nedideles pinigų sumas, nesielgė kokiu nors būdu kitaip, nei tais atvejais, kuomet pinigų iš vairuotojų negaudavo, t. y. visais atvejais kaltinamoji asmens bei automobilių dokumentų patikrą atlikdavo ta pačia tvarka.

Teismas nurodė, kad surinkti įrodymai patvirtinta faktą, jog tam tikras nedideles pinigų sumas iš punktą pravažiuojančių vairuotojų E. G., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte sargybų būrio vyresniąja pasieniete, paimdavo, nors tokios teisės neturėjo, kas rodo, kad pastaroji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama sau turtinės naudos.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi, jie buvo apklausiami pažeidžiant įstatymus, jiems buvo daromas spaudimas, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo M. Ž. parodymais, motyvuodamas tuo, jog jam pačiam buvo atliekamas baudžiamasis persekiojimas už analogiškas veikas. Taip pat pažymėtina, jog, priešingai nei teigia apeliantė, L. D., J. V., P. M., K. P., M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Be to, apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojai parodė, kad jiems nebuvo daromas spaudimas, parodymus jie davė savo noru. Gyvenantys užsienyje liudytojai buvo apklausiami laikantis BPK 184 str. nuostatų, apie šių liudytojų apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo informuota ir E. G., ir jos gynėja, pastaroji visose apklausose dalyvavo, o kai kuriose dalyvavo ir E. G.. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantė ar jos gynėja būtų prašiusios atidėti liudytojų apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ar padaryti apklausos įrašą, kuris leistų joms įsitikinti atliekamų apklausų teisingumu, be to, nei E. G., nei jos gynėjai nebuvo užkirsta galimybė ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu ginčyti šių liudytojų parodymus. Taip pat buvo imtasi visų priemonių, kad gyvenantys užsienyje liudytojai būtų pašaukti į teismo posėdžius, tačiau jiems neatvykus dėl svarbių priežasčių, jų parodymai, duoti apklausų, vykusių pas ikiteisminio tyrimo teisėją, metu, buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje.

Pažymėtina, kad tokie pirmosios instancijos teismo proceso veiksmai atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2011-10-28 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-502/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-428/2008, 2K-213/2010, 2K-187/2011 ir kt.) bei nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatos (EŽTT sprendimai bylose ACCARDI ir kiti prieš Italiją, S.N. prieš Švediją).

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis), tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus įrodymus ir atlikęs sisteminį jų vertinimą, padarė pagrįstą išvadą, kad pateiktame vaizdo įraše E. G. iš jai pateiktų dokumentų išima būtent pinigines kupiūras, tai patvirtina tiek liudytojų R. B., L. D., J. V., P. M., K. P., M. S. parodymai, tiek ir kiti rašytiniai bylos įrodymai, kurie neginčytinai paneigia E. G. gynybinę versija, kad byloje esančiame vaizdo įraše, vairuotojai, neva, žinodami jos sūnaus pomėgį, tarp dokumentų įdeda ir jai paduoda ne pinigus, o kalendoriukus bei atvirutes.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-04-14 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kuriais rėmėsi nuteistoji ir jos gynėja pirmosios instancijos teisme, apylinkės teismas motyvuotai atmetė, gi, tų pačių argumentų perkėlimas į apeliacinį skundą, nenurodant jokių naujų aplinkybių ar motyvų, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nuosprendį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistosios E. G. apeliacinį skundą atmesti.