Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2484-1049/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-27
Bylos Nr.
1-2484-1049/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19916-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2484-1049/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19916-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,kaltinamajam J. P.,laiduotojai D. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. P. 2021 m. birželio 18 d. apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 3,33 promilių girtumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis J. P., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. birželio 18 d. šventė su draugu, vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 0,5 l degtinės ir kelias stiklines alaus. Apie 17.20 val. savo automobiliu „Mercedes Benz“, kurį vairavo jis pats, vienas važiavo į parduotuvę, jautėsi apsvaigęs. Važiuojant iš parduotuvės link namų, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie nustatė jam girtumą. Automobilį „Mercedes Benz“ įsigijo prieš 2 metus už 3600,00 eurų sumą, tačiau šiuo metu mano, kad jo vertė yra apie 3000,00 eurų. Kaltinamasis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1982 m., negali paaiškinti kodėl vairavo automobilį neblaivus, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, todėl kreipėsi į specialistus dėl gydymo nuo alkoholizmo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoja paskirti jo sutuoktinę D. P., kuri kaltinamajam yra autoritetas.

Liudytoja apklausta pasiūlyta laiduotoja D. P. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad įvykio dieną vyras negrįžo į namus, todėl su sūnumi pradėjo ieškoti J. P.. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad J. P. buvo sulaikytas prie (duomenys neskelbtini), jog vairavo automobilį „Mercedes Benz“ neblaivus. D. P. paaiškino, kad po įvykio kalbėjosi su sutuoktiniu, kreipėsi į gydymo įstaigą dėl priklausomybės ligų gydymo. Su sutuoktiniu kartu gyvena 40 metų, todėl mano, kad gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką ateityje, kadangi pati yra neteista, administracine tvarka nebausta, sutuoktiniui yra autoritetas, jis klauso jos nuomonės. Sutinka laiduoti už J. P.

Išvada dėl J. P. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas I. S., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021 m. birželio 18 d. apie 17.00 val. patruliavo kartu su kolega, prižiūrimoje teritorijoje. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo apie 17.10 val. gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris kelia avarinę situaciją. 2021 m. birželio 18 d. apie 17.15 val. sustabdė automobilį „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo (duomenys neskelbtini). Minėtą transporto priemonę vairavo J. P. Bendraujant su J. P. iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. J. P. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ buvo patikrintas blaivumas ir pirmu patikrinimu 17.22 val. nustatytas 3,33 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 17.40 val. nustatytas 3,34 promilių neblaivumas (b. l. 48–49).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021 m. birželio 18 d. apie 17.10 val. patruliuodami prižiūrimoje teritorijoje iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris kelia avarines situacijas. Apie 17.15 val. buvo sustabdytas pranešime nurodytas automobilis „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. P.. Vairuotojo blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“. Pirmas patikrinimas: 17.22 val. – 3,33 promilės girtumas. Antras patikrinimas 17.40 val. – 3,34 promilės girtumas (b. l. 6).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. birželio 18 d. 17.01 val. gautas pranešimas, kad vyras, vairuojantis automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro avaringas situacijas ir yra neblaivus (b. l. 28).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Fotografuota. Paimtas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–17, 38).

2021 m. birželio 18 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktu, automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į UAB „Augenas“ saugojimo aikštelę, esančią Technikos g. 18 a, Kaunas (b. l. 26–27).

2021 m. liepos 21 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas (b. l. 41–42).

Iš 2021 m. birželio 18 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad J. P. 17.22 val. nustatytas 3,33 promilių neblaivumas, o 17.40 val. pučiant pakartotinai nustatytas 3,34 promilių neblaivumas (b. l. 19).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra J. P. (b. l. 32).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz“, 2004 m. laidos, dyzelinas kaina Lietuvoje su PVM – 2940,00 eurų (b. l. 33–34).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas J. P. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatyta mažiausia 3,33 promilės etilo alkoholio koncentracija, 2021 m. birželio 18 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog vartojo alkoholį ir neblaivus vairavo transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz“,, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis paaiškino, kad kartu su draugu vartojo alkoholį, išgėrė 0,5 l degtinės ir kelias stiklines alaus, po ko nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę, todėl jausdamasis apsvaigęs, Kauno mieste vairavo minėtą automobilį, kai jam buvo nustatytas 3,33 promilių girtumas.

Kaltinime nurodytas ir paties J. P. pripažintas aplinkybes visiškai įrodo ne tik liudytojo I. S. parodymai, apie tai, jog gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo „Mercedes Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį, kurį sustabdžius nustatyta, kad jį vairavo J. P., kuriam nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 3,33 promilės, ką taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriame įvykio metu, patikrinus J. P. 17.22 val. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ jam nustatytas 3,33 promilių neblaivumas, o 17.40 val. 3,34 promilių neblaivumas, ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti J. P. veiksmuose esančius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis J. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas mažiausias 3,33 promilių girtumas), suvokdamas savo veiksmus sėdo už jam nuosavybes teise priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir jį vairavo Kauno mieste iki kol Romainių g. ties pastatu Nr. 21, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad J. P. suprato savo veiksmų pavojingumą, ką ir pats pripažino. J. P. kaltė patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, jog jis nepaisydamas apsvaigimo nuo alkoholio, įsėdęs į automobilį juo važiavo dėl ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui, todėl šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Teismo išvados dėl J. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį pasiūlyta laiduotoja D. P., byloje dėl to apklausta liudytoja, palaikė.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei prašė paskirti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą su 1000,00 eurų užstatu, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, kartu taikant BK 72 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Liudytoja D. P. sutinka laiduoti už kaltinamąjį J. P., nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, neteista, administracine tvarka nebausta, kas patvirtinta Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l 122). D. P. yra kaltinamojo sutuoktinė, su kuriuo kartu gyvena jau 40 metų, todėl palaiko glaudų ryšį, kaltinamasis jos klauso ir pripažino, kad po įvykio kalbėjosi su J. P., kuris labai gailisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumą. Tikina galinti realiai daryti teigiamą įtaką J. P. dėl to už jį laiduoja.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad D. P. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuri byloje tinkama laiduotoja ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. D. P. neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti (duomenys neskelbtini), kurioje charakterizuojama teigiamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo ir siūlomos laiduotojos tarpusavio santykiai yra geri, jie yra šeimos nariai – sutuoktiniai, ir vienas kitu pasitiki, palaiko glaudžius ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma laiduotoja atitinka formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, manytina, kad pagal savo asmenines savybes ir santykį su kaltinamuoju, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamojo J. P. veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, pastarasis visiškai pripažino pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuoširdžiai galėjosi, turtinė žala jo veiksmais nebuvo padaryta, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (b. l. 75–76), tačiau baustas administracine tvarka (b. l. 85–88), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 83), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 78), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 81), o laiduotoja D. P. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą D. P. atsakomybei. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,33 promilių neblaivumas), nustatytinas 1 (vienų) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti.

Nors prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti 1000,00 eurų užstatą, tačiau bylos teisminio nagrinėjimo ir įrodymų tyrimo metu ši aplinkybė nebuvo aptarta, be to, atsižvelgiant į D. P. ir J. P. šeimos finansinę padėtį, kas patvirtinta 2021 m. liepos 8 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 113), tai, kad pats J. P. nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, užstatas netaikytinas.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir J. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio (3,33 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas (b. 1. 75–76), baustas administracine tvarka (b. 1. 85–88), jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko turtui, o taip pat ir sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu teismo prašė J. P. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones trejų metų laikotarpiui.

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti J. P. veiksmai sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos J. P. pripažino visiškai, yra teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, šiuo atveju vairavo būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio (nustatytas 3,33 promilių girtumas). Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam J. P. nustatytinas trijų metų terminui, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. birželio 21 d. (b. l. 66–67).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 3 dalį ir konfiskuoti kaltinamojo vairuotą ir jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė J. P., buvo įvykdytas jam vairuojant asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2940,00 eurų su PVM. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių nuostatos ir automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, šiuo atveju turto konfiskacija laikytina tinkama ir proporcinga priemone padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė automobilio nekonfiskuoti, tačiau akivaizdu, kad J. P. šia transporto priemone galėjo laisvai pasinaudoti nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti. Šios transporto priemonės palikimas kaltinamojo dispozicijoje prieštarautų teisingumo principui, todėl skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, vertintina kaip viena iš priemonių, galėsiančių esmingai apriboti jo galimybes toliau naudotis šiuo turtu ir turės teigiamos įtakos jo elgesiui tiek laidavimo laikotarpiu, tiek ir jam pasibaigus, taip garantuojant teismo pasitikėjimą, kad jis daugiau nebenusikals, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, o jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nebus suformuotas asmens nebaudžiamumo jausmas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui.

Kaltinamajam J. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. 1. 66–67, 71–72), paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos. VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. P. atėmimą trejiems metams.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajam J. P. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 29–30), paliktinas nepakeistu iki nuosprendžio, dalyje dėl turto konfiskavimo, įvykdymo.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke (b. l. 38), perduotinas ikiteisminio tyrimo įstaigai.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. P. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti J. P., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. birželio 21 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, konfiskuoti kaltinamajam J. P. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 26).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam J. P. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune, palikti nepakeistą iki nuosprendžio dalyje dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke (b. l. 38), perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis