Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje “(duomenys neskelbtini)”, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2023 m. liepos 14 d. apie 20.15 val. Kretingoje, Žemaitės al., kelio Šiauliai - Palanga 136-ajame kilometre (135,5 km), vairavo automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2023 m. liepos 14 d. 20.36 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0393 jam nustatytas 2,09 ‰ (promilių) neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. liepos 14 d. su kaimynu vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 1 litrą alaus ir 0,5 litro degtinės. Alkoholį gėrė apie valandą, dvi. Pradėjo gerti apie 17.30 val. Išėjo iš kaimyno namo ir pamatė, kad nebeturi raktų. Prisiminė, kur galėjo raktus pamesti ir nutarė važiuoti jų ieškoti. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus g. esančios parduotuvės. Važiavo automobiliu AUDI Q5, kuris priklauso šeimai. Nuvykęs, raktų nerado. Grįžtant, Akmenos gatvėje, jį sustabdė policijos pareigūnai. Nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio elgesio, kurį vertina blogai. Daugiau niekada taip nebedarytų. Prašo laiduotoja skirti mamą, ji gali jam daryti įtaką. Su mama bendrauja kiekvieną dieną. Ji gyvena Kretingoje. Jis jai padeda, dažnai veža pas gydytojus. Mama labai griežta dėl alkoholio vartojimo, ji labai pyko ant jo dėl tokio poelgio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo jo padarytos veikos aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys, teismo ištirti įrodymai:

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2023 m. liepos 14 d. apie 20 val. 15 min. Kretingoje, kelio Šiauliai-Palanga 136-ajame kilometre (135 km. 500 m) sustabdytas automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. K.. V. K. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0393, patikros Nr. 1940797 pirmo patikrinimo metu 20.19 val. nustatytas 2,21 promilių girtumas, antro patirkinimo metu 20.36 val. - 2,09 promilių girtumas. Automobilis nuvežtas į UAB “Okreta” saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 1, 9).

Iš žurnalo kopijos matyti, kad 2023 m. liepos 14 d. 20.19 val. V. K. nustatytas 2,21 prom., 2023 m. liepos 14 d. 20.36 val. - 2,09 prom. neblaivumas (1 t., b.l. 23).

Iš Patikros sertifikato Nr. 1940797 matyti, kad alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0393 patikra atlikta 2023 m. birželio 22 d., galioja iki 2023 m. gruodžio 20 d. (1 t., b. l. 22).

Iš 2023 m. liepos 14 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog V. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija pėda po pėdos- gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs ) - gali. V. K. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 val., buvo atliktas patikrinimas alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM 0393, patikros sertifikatas 1940797 ir nustatytas pirmu tikrinimu 20.19 val. – 2,21 ‰ (promilių) neblaivumas, antru tikrinimu 20.36 val. – 2,09 ‰ (promilių) neblaivumas (1 t., b.l. 24).

Iš 2023 m. liepos 14 d. apžiūros protokolo ir fotolentelių prie jo matyti, kad kelyje Šiauliai – Palanga 135,500 km., Kretingos miesto ribose, apžiūrėtas automobilis „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio išorinių apgadinimų nepastebėta. Automobilio salonas tvarkingas. Automobilio salone ir bagažinėje aptikta pilnų ir tuščių alkoholinių gėrimų butelių (1 t., b.l. 10-21).

Iš mobilios vaizdo kameros įrašų matyti, kaip policijos pareigūnai bendrauja su kaltinamuoju, sustabdžius jo automobilį, nustatinėja jam girtumą (kompaktinis diskas pridėtas prie bylos).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog kaltinamojo V. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą byloje įrodyta tiek jo paties parodymais, tiek ir rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog V. K. 2023 m. liepos 14 d. apie 20.15 val., Kretingos mieste, kelyje Šiauliai – Palanga, vairavo automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas vidutinis 2,06 ‰ (promilių) girtumas, įvertinus paklaidą).

Kaltinamasis V. K. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nes vartojo alkoholį ir po to sėdo vairuoti transporto priemonę, t.y. suvokė, kad elgiasi nusikalstamai ir norėjo taip elgtis. Jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. K. neteistas (teistumas išnykęs) (1 t., b.l. 61), administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas vieną kartą, daugiau nei prieš vienerius metus, tačiau ne už analogišką padarytam nusikaltimui veiką, baudą sumokėjęs (1 t., b.l. 59), turi šeimą, dirba (1 t., b.l. 56), darbdavio ir Kretingos miesto seniūnės charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 103, 106).

Kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia manyti, kad jis gali nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, įtakota spontanišku, neapgalvotu ir neatsakingu kaltinamojo elgesio, neįvertinus rizikos ir keliamo pavojaus įstatymu saugomoms vertybėms.

Esant visoms būtinoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad V. K. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos M. K. atsakomybei. Laidavimas terminas nustatomas vieneriems (1) metams be užstato, nes M. K. gaunama senatvės pensija yra nedidelė (1 t., b.l. 101-102) ir užstato skyrimas jai būtų per didelė finansinė našta, o jį paskyrus, ji atsisakytų būti laiduotoja. Teismo nuomone, laiduotojos finansinės galimybės šiuo atveju neturėtų užkirsti kelio kaltinamajam pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,09 promilės, įvertinus paklaidą 2,06 promilės). Savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip sukeldama pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau savo ir kitų asmenų sveikatai ir net gyvybei. Automobilį kaltinamasis vairavo mieste, vakare, esant intensyviam eismui ir nesant tam jokio objektyvaus būtinumo tai daryti. Iki policijos sustabdymo kaltinamasis nuvažiavo nemažą atstumą, kas tik dar padidino keliamą pavojų ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių ir nepataisomų pasekmių.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas padaryto nusikaltimo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam nustatytinas mažesnis nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas – dveji (2) metai, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2023 m. liepos 17 d. Trumpesnio termino nustatymas paneigtų bausmių proporcingumo principą, nes už mažesnį neblaivumą, iki 1,51 promilių, privalomai taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iki vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalis).

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje. Šiai nusikalstamai veikai padaryti būtina transporto priemonė, kuri yra šio nusikaltimo padarymo priemonė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. nusikaltimą padarė, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę - automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 26). Siekiant atimti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas, byloje kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Nekonfiskuoti automobilio kaip prašė kaltinamasis, jo gynėjas ir laiduotoja, teismas nemato galimybės. Teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo nuomone, kuri paremta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas vertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė gali būti nekonfiskuojama yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018), kurių nagrinėjamoje byloje teismas neįžvelgia.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. turi neįgalumą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, išlaikytinių neturi, todėl teigti, kad jo materialinė padėtis yra sunki, kaip nurodo gynėjas, teismas neturi pagrindo. Priimant sprendimą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo įvertintos visos kaltinamojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, todėl dar labiau švelninti V. K. atsakomybę, nekonfiskuojant jam priklausančios transporto priemonės, remiantis tais pačiais motyvais, teismo nuomone, teisinio pagrindo nėra.

Šiuo atveju teismas vertina nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad tik pavartojus alkoholį, esant vidutiniame, arčiau sunkaus, girtumo laipsnyje, kaltinamasis, nesant jokio būtino reikalo, sėda vairuoti padidinto pavojaus šaltinį mieste, vakare, kai vasaros metu minėtame kelyje vyksta intensyvus eismas, kas matyti iš vaizdo įrašo, taip rizikuodamas ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata bei gyvybe. Kaltinamojo gynėjo nurodyta aplinkybė, kad automobilis kaltinamajam reikalingas dėl sveikatos, tiek vykimui į darbą, tiek mamos priežiūrai, prasilenkia su taikomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis už padarytą veiką, nes kaltinamajam teisė vairuoti transporto priemones atimama. Toks kaltinamojo poreikis tik patvirtina, kad kaltinamasis nori ir planuoja vairuoti transporto priemones, o tai teismui neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad transporto priemonės palikimas kaltininkui valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus.

Grubiai pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, kaltinamasis prisiėmė savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Byloje taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, teismo nuomone, yra proporcinga ir adekvati priemonė kaltinamojo padarytai veikai bei siekiamiems jų taikymu tikslams.

Šio turto atžvilgiu prokurorės nutarimu pritaikytas laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas (1 t., b.l. 34-44) paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl baudžiamojo poveikio priemonės - konfiskavimo įvykdymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius į bylą pateikė 2023 m. rugpjūčio 28 d. pažymą Nr. APD-2023-12997 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydis 31,67 Eur (1 t., b.l. 97).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato tik dvi išimtis, neleidžiančias iš nuteistojo priteisti būtinojo gynėjo dalyvavimo išlaidų. Šios išimtys apima tuos atvejus, kai gynėjas paskiriamas nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, taip pat nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų, negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Nagrinėjamu atveju šios išimtys netaikytinos. Tačiau vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas nėra imperatyvi; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė (turėjo teikti) antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. K., nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Baigti bylą tokia supaprastinta forma buvo prokuroro iniciatyva (1 t., b.l. 84-87). Dėl gynėjo skyrimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi teismas (1 t., b.l. 88).

Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b.l. 77-79), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Kaltinamajam V. K. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00071404, saugomas byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas Lietuvos Respublikos valstybės įmonei „Regitra“. Šiai įstaigai taip pat praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. K. atėmimą.

Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant vienerių (1) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą V. K. nutraukti.

Išaiškinti V. K., jog, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausti V. K. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus (2) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 17 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti V. K. priklausantį automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės 2023 m. liepos 17 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. K. vardu registruotam automobiliui „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl baudžiamojo poveikio priemonės - konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Neišieškoti iš V. K. valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

V. K. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti valstybės įmonei „Regitra“.

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.