Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-25-818/2012

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-06-22
Bylos Nr.: 1-25-818/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-10-1-00236-2008-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Kaltinamasis: T. P.
Advokatai: Jonas Leikauskas

Kategorijos

1.2.15.2Literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas (BK 192 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-25-818/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00236-2008-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.15.2. (S)

VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Renatai Kvaraciejūtei, Viktorijai Šelmienei, Tomui Malijauskui, Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorei Indrei Kupcikevičiūtei, Laurai Golubkienei,kaltinamojo gynėjui advokatui Jonui Leikauskui,civilinio ieškovo atstovei advokatei R. A.,specialistams V. V., R. Č.,

išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis(duomenys neskelbtini), dirbantis(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 192 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. kaltinamas tuo, kad

nuo 2002-10-04 iki 2007-12-10, būdamas(duomenys neskelbtini), kurios įmonės kodas(duomenys neskelbtini), buveinė registruota, (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir asmeniu, atsakingu už bendrovės veiklą, neteisėtai, pažeisdamas 2003-03-05 Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1355 (Žin., 2003-03-21, Nr.28-1125) 15 straipsnio 2 dalyje numatytą nuostatą, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus), 73 straipsnio 2 punkto nuostatą, numatančią, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomas kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, taip pat, pažeisdamas minėto 2006-10-12 įstatymo 73 str., kuris numato, kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio Įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės (Žin., 2006-10-31, Nr.116-4400), neturėdamas kompiuterio programų autorių teisių turėtojų leidimo nuo 2004-07-22 iki 2007-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteriuose, Savanorių pr. 178, Vilniuje, komerciniais tikslais laikė tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai atgamintas kompiuterių programų kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL (minimalių gyvenimo lygių) dydį, t.y.

neturint kompanijos Microsoft Corporation leidimo kompiuteryje I. C. 2.0 GHz, Ram – 1GB, DVD – ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2004-07-22 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje I. C. 2.40 GHz, Ram – 512 MB, DVD – ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2004-09-14 įdiegtą programą „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt;

kompiuteryje I. C. 2.40 GHz, Ram – 512 MB, DVD – ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2004-09-15 įdiegtą programą ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje I. P. 4 1.60 GHz, Ram – 256 MB, DVD/CD-RW ((duomenys neskelbtini)) laikė 2005-03-08 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje I. P. 4 2.80 GHz, Ram – 2.0 GB, DVD – ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2005-06-03 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje I. C. 2.53 GHz, Ram – 504 MB, CD-RW ((duomenys neskelbtini) laikė 2006-04-03 įdiegtą programą ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje I. C. 2.53 GHz, Ram – 504 MB, CD-RW ((duomenys neskelbtini)) laikė 2006-04-04 įdiegtą programą „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt;

kompiuteryje I. P. 4 2.80 GHz, Ram – 512 MB, CD –ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2006-05-03 įdiegtą programą „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt;

kompiuteryje I. P. 4 2.80 GHz, Ram – 512 MB, CD –ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2006-05-04 įdiegtą programą ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje I. C. 2.40 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD-RW ()(duomenys neskelbtini) laikė 2006-05-14 įdiegtą programą ,,Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt;

kompiuteryje I. C. 2.40 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD-RW ((duomenys neskelbtini)) laikė 2006-05-15 įdiegtą programą ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje I. P. 4 3.0 GHz, Ram – 1.0 GB, CD – ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2006-07-01 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje I. C. 2.66 GHz, Ram – 512 MB, DVD-RAM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2006-10-26 įdiegtas kompiuterines programas: ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt, „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt;

kompiuteryje I. P. 4 3.0 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD-RAM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2007-02-15 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje I. P. 4 3.06 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD-RW ((duomenys neskelbtini)) laikė 2007-06-05 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

neturint kompanijos A. S. Incorporated leidimo kompiuteryje I. C. 2.0 GHz, Ram – 1 GB, DVD – ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2004-07-22 įdiegtą programą „Adobe Photoshop CS“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 2807,22 Lt; kompiuteryje I. P. 4 2.80 GHz, Ram – 2.0 GB, DVD – RAM (Nr. 9 „Agne1“) laikė 2005-06-06 įdiegtą programą Adobe C. S. (Indesing CS), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 5170,76 Lt,

kompiuteryje I. P. 4 3.0 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD – RAM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2007-02-19 įdiegtą programą Adobe C. S. 2 (GoLive, Illustrator, InDesing, Photoshop), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 5170,76 Lt;

neturint kompanijos C. C. leidimo kompiuteryje I. C. 2.40 GHz, Ram -512 MB, DVD-ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2006-01-12 įdiegtą programą D. G. Suite 12, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1699,00 Lt,

kompiuteryje I. P. 4 3.06 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD-RW ((duomenys neskelbtini)) laikė 2007-06-18 įdiegtą programą D. G. Suite X3, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1699 Lt.

Tokiu būdu T. P., nuo 2004-07-22 iki 2007-12-10 eidamas vadovaujančias –(duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti juridinio asmens vardu sprendimus bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, kompiuterių sisteminiuose blokuose komerciniais tikslais, siekiant(duomenys neskelbtini) ekonominės, komercinės naudos, neteisėtai laikė tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai atgamintas kompiuterių programų kopijas, kurių bendra vertė 2008-01-28 dienai buvo 50.774,56 Lt.

Šiais savo veiksmais T. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 192 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. P. sutiko duoti parodymus po visų liudytojų apklausos ir teismui paaiškino, kad įmonė susikūrė 2002 metais, (duomenys neskelbtini) registracijos adresas buvo(duomenys neskelbtini), o buveinės adresas buvo(duomenys neskelbtini),. Nuo pat pradžios įmonei vadovavo 4 direktoriai ir kiekvienas buvo atsakingas už savo tam tikrą sritį, jis direktoriumi (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2002 iki 2007 metų. Teigė, kad jį priimant į direktoriaus pareigas buvo pasirašytas kažkoks įsakymas, kažkoks akcininkų protokolas, jis, T. P., gaudavo atlyginimą kaip direktorius. Priimant tam tikrus sprendimus, turėjo teisę atstovauti įmonei, pasirašyti dokumentus kaip vadovas, tačiau teigė, kad įmonės veiklą kontroliavo tam tikrais klausimais, bendrą įmonės vadovavimą realiai atliko kiti žmonės. Jo pagrindinės pareigos įmonėje buvo klientų paieška, bendravimas su jais, jų palaikymas, užtikrinimas, kad klientai įmonėje išliktų. T. A., vienas iš direktorių, buvo atsakingas už gamybą, buvo gamybos vadovas. Bendruosius finansinius reikalus tvarkė K. P., o 2007 m. ji tapo direktore, nes iki to laiko ji irgi užsiėmė tomis pareigomis. T. P. nurodė, kad tai, jog jis yra kaltinamas komerciniais tikslais įmonės kompiuteriuose laikęs programinę įrangą, yra netiesa. Kaltinamasis aiškino, kad jam dirbant direktoriaus pareigose, įmonėje jau buvo apie dešimt kompiuterių. Savo kompiuteriu, kurio vardas Tadas, naudojosi nuo 2004 m. Tai paliudija(duomenys neskelbtini)“ sąskaita LEB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jam buvo nupirktas kompiuteris. T. P. aiškino, kad jam buvo pasakyta, jog tame kompiuteryje programinė įranga yra legali. Įmonės patalpos nebuvo rakinamos ir buvo laisvai prieinamos visiems įmonės darbuotojams. Kaltinimas, kad jis laikė programines įrangas komerciniais tikslais, yra nepagrįstas, nes savo parodymuose liudytojai nurodė, jog su jais šiais klausimais bendravo kiti darbuotojai. T. P. teismui aiškino, kad A. Š. parodė, kad įsidarbinant bendravo su K. P., kurią jai rekomendavo kažkuris įmonės darbuotojas. K. P. patvirtino, kad bus A. Š. suteikta galimybė dirbti su jai reikalinga programine įranga, kurios buvo nurodytos šios gyvenimo aprašyme. T. P. teigė, kad niekada nebuvo atsakingas už programinės įrangos laikymą įmonėje, netvarkė šių reikalų, aiškina, kad šią aplinkybę patvirtino liudytojų parodymai: liudytoja (duomenys neskelbtini) V. S. nėra bendravusi su juo (T. P.) jokiais klausimais; R. Š. paliudijo, kad visais ūkiniais reikalais, taip pat ir kompiuteriais rūpinosi Tado brolis P. P.; darbuotojas T. A. nurodė, kad įmonei vadovavo K. P., o T. P. buvo vienas iš įmonei vadovaujančių darbuotojų; „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovė G. K. parodė, kad dėl įmonės reikalų bendravo su P. P.; R. M. nurodė, kad pradžioje (duomenys neskelbtini) vadovas buvo T. P., įmonės visais reikalais rūpinosi K. P.. T. P. teismui nurodė, kad niekur ant pirktų programinių įrangų sąskaitų-faktūrų nedominuoja jo parašas. 2005 metais sąskaitoje, kuria nupirkta pora kompiuterių, pasirašė K. P., automatiškai ji tvarkė tuos reikalus, todėl jis, T. P., nieko nežino. 2004 m. buvo nupirkta programinė įranga iš UAB „Penki kontinentai“, ant sąskaitos (duomenys neskelbtini) yra P. P. parašas. T. P. aiškino, kad jis kaltinamas programinių įrangų laikymu, nelegalios įrangos laikymu, o faktiškai niekada jos nelaikė, programine įranga nesinaudojo komerciniais tikslais, nebuvo už tai atsakingas. Kaltinamasis nepripažino jam inkriminuotų kaltinimų, nes, jo teigimu, nepadarė nusikalstamų veikų. Aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jam inkriminuojami kaltinimai buvo pateikti K. P., po to perkvalifikuoti jam, T. P.. K. P. dalyvavo patikrinimo procedūroje, pasirašė patikrinimo aktą, jis negalėjo tiesiogiai dalyvauti tame patikrinime ir negalėjo objektyviai patvirtinti arba paneigti specialistų išvadų. T. P. aiškino, kad dabar neturi galimybės objektyviai patikrinti patikrinimo išvadų, abejojo išvadomis dėl programinės įrangos instaliavimo laiko, nes jis gali būti netikslus. Kaltinamasis manė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta įrodymų, kompiuterinės įrangos išsaugojimų, nes tie kompiuteriai buvo parduoti, todėl prašė jo atžvilgiu bylą nutraukti arba jį išteisinti, kadangi jis nėra padaręs nusikaltimo. Kaltinamasis T. P. taip pat parodė, kad įmonė spausdino įvairius plakatus, skrajutes, tentus, lipdukus, atspausdinę juos klijuodavo ant įvairių vitrinų, kabindavo, montuodavo. Įmonės veikla buvo susijusi su spaudos gamyba. Jo paminėti kompiuteriai buvo naudojami įmonės veikloje. Kažkurie kompiuteriai būtini buvo, nes be kompiuterio nieko neatspausdinsi. Kaltinamasis nežinojo, ar visi kompiuteriai buvo naudojami darbe. Buvo instaliuota kompiuteriuose programos Windows, Corel, Photoshop, bet jis asmeniškai tomis programomis nemoka dirbti, o kokiems tikslams jas naudojo žmonės, nežinojo. Manė, kad minėti kompiuteriai nebuvo naudojami darbe siekiant gauti pelno, nes didžiąją darbo dalį galima užsidirbti tarpininkaujant: užsakovas dažniausiai duoda kažkokius parametrus, ką jis nori gauti, būna, kad užsakovas duoda tam tikrą informaciją, kreipiasi į įmonę, kad pagamintų, atspausdintų. T. P. aiškino, kad jie turėjo didelį spausdintuvą, prie kurio buvo programa, ir tuo spausdintuvu atspausdindavo gautą failą. Kaltinamasis negalėjo atsakyti, ar jo vadovaujamu laikotarpiu įmonė dirbo pelningai, nes finansinių klausimų nesekė, finansinių reikalų netvarkė. Teigė, kad atlyginimų mokėjimas kartais vėluodavo, kartais algos buvo mokamos laiku, nurodė, kad jam išeinat iš darbo įsiskolinimo už darbo užmokestį nebuvo, iš esmės įmonė sėkmingai dirbo. T. P. teigė, kad nebuvo įmonėje informatiko, etatinio darbuotojo dėl kompiuterių; įvykus tam tikriems gedimams, į specialistą dėl įrangos remonto, tam tikrų programų instaliavimo, kreiptis neteko. Ar kaltinamajam dirbant(duomenys neskelbtini) direktoriumi 2002-2007 metais buvo perkami nauji kompiuteriai, programinės įrangos, nežinojo, nes, jo teigimu, su finansais susijusius klausimus buvo perleidęs K. P., kuri tvarkydavo visus pirkimus. Įmonėje buvę dešimt kompiuterių buvo kaip priemonė darbuotojams vykdyti darbines funkcijas, bet ne visi, dalis buvo tiesioginei funkcijai vykdyti, elektroniniams laiškams skaityti, bendrauti per serverį. Kaltinamasis aiškino, kad jam užsiminus, jog reikia kompiuterio, jis buvo padėtas ant stalo, viskas buvo kompiuteryje suinstaliuota, jis pats nieko neinstaliavo, atsidarius kompiuterį jau veikė Windows programa, galima buvo naudotis internetu. Kas konkrečiai tą kompiuterį jam ant stalo padėjo, nežinojo. Jo kompiuteryje, vardu „1 Tadas“ 2002 metais nebuvo perinstaliuotos programos, kompiuterį, kuris jam buvo pastatytas ant stalo, gavo pilnai suinstaliuotą; T. P. aiškino, kad per 5 metus kompiuterio programos sensta, jei jomis labai naudojiesi, bet jam tai nebuvo aktualu. Kaltinamajame akte nurodyta Corel programa jam visai neaktuali, nes jis su ja nedirba ir nežino, iš kur ji atsirado. Kaltinamasis pažymėjo, kad sąskaitoje-faktūroje LEB Nr. 5840600 dėl tam tikros programos nurodyta apimtis 2,8 KHz, o kaltinamajame akte - 3,06 KHz, tai yra, skiriasi duomenys, nes yra skirtingi kompiuteriai. T. P. manė, kad dar yra kita sąskaita ir toje kitoje sąskaitoje turi figūruoti jo kompiuteris; pasak kaltinamojo, iš buhalterijos dokumentų niekas netraukė sąskaitų dėl kompiuterių, nes kompiuterių pirkimo dokumentų niekam nereikėjo. Kaltinamasis T. P. nurodė, kad įmonėje direktoriumi dirbo iki 2007 m., po to ėjo kitas pareigas. Kai buvo atliktas pirminis patikrinimas 2008 m., jis buvo tose patalpose. T. P. turėjo savo darbo vietą. K. P. buvo atsakinga už labai plačią sritį, realiai ji vadovavo visai įmonei, visiems darbuotojams, visiems finansiniams reikalams, turėjo teisę pasirašyti dokumentus. Teigė, proceso metu girdėjęs, kad patikrintus kompiuterius K. P. pardavė K. P.. Į prokurorės klausimą, kodėl jis tapo direktoriumi, o ne K. P., jei ji sprendė visus reikalus, kaltinamasis atsakė, kad kada įmonė įsikūrė, K. nebuvo, buvo tik du žmonės, vėliau ji atėjo į komandą, tačiau jis (T. P.) ir toliau liko vadovu. Jis buvo pats pirmas direktorius įsteigus įmonę, po to atsirado papildomi komandos nariai: K. P., P. P., T. A.. Kada jie buvo priimti, neatsiminė. T. A. buvo gamybos vadovas, jis (T. P.) bendravo su klientais, P. P. irgi bendravo su klientais, bet konkrečiau kiekvieno pareigų neatsimena. K. P. buvo direktorė, ji iš jo perėmė tas pareigas 2007 metais. Kokios buvo K. P. pareigos jam vadovaujant įmonei, neatsiminė. Aiškino, kad į jį nesikreipdavo darbuotojai dėl kompiuterinės įrangos gedimų. Jis, kaip vadovas, nespręsdavo su kompiuteriais susijusių klausimų, nebuvo už tai atsakingas. Kristina vadovavo finansams, ji buvo atsakinga už darbuotojus, priimdavo juos į darbą, o jis, T. P., dirbo su klientais. Kaltinamasis T. P. nurodė, kad jo išsilavinimas yra aukštasis, jis yra baigęs poligrafinę inžineriją, yra spausdinimo įrangos specialistas. Kaltinamasis negalėjo atsakyti į klausimą, ar jis žinojo, kad kompiuteriams programos turi būti, nes jis tuo dalyku neužsiėmė, tuo nesidomėjo, kadangi turėjo kitų reikalų. Aiškino, kad konkrečių žinių nebuvo, buvo bendras žinojimas, kad norint legalia programa naudotis, reikia prieš tai ją nusipirkti, nurodė, kad nežinojo, kokiu būdu gauti ir kaip galima įdiegti nelegalias programas. Kaltinamasis aiškino, kad buvo vienas iš (duomenys neskelbtini) akcininkų, jam tapus įmonės direktoriumi, įmonės turtu, kompiuteriais, jų pirkimu, legalių programų įdiegimu rūpinausi ne jis, jis asmeniškai niekam nepavedė tuo rūpintis, nes buvo keturi vadovai, kiekvienas atsakingas už savo sritį. Raštu nebuvo įforminta, kas kokia sritimi rūpinasi, kas įmonėje buvo atsakingas už kompiuterius, nežinojo. Aiškino, kad pagrindinė įmonės veikla gavus informaciją buvo tokia, kad jie tą informaciją apdorodavo, apipavidalindavo ir atspausdindavo. Kaltinamasis nurodė, kad ataskaitas mokesčių inspekcijai, kitus dokumentus Sodrai jo vadovavimo metu pasirašydavo jis ir buhalteris, kurių įmonėje dirbo daug. Jis, T. P., pasirašydavo buhalterės paruoštus dokumentus, kadangi juose yra skiltis – įmonės vadovas. Kaltinamasis nežinojo, ar visi keturi vadovai įregistruoti Registrų centre kaip vadovai, teigė, kad visi Registrų centre įregistruoti kaip akcininkai. Jis neprisiminė, kad įmonės įstatuose buvo įrašytas kaip vadovas. Aiškino, kad buvo įgaliojimas, jog visi keturi asmenys turi parašo teisę ir teisę pasirašyti sutartis, tačiau neatsiminė, kur buvo tai buvo įtvirtinta, ar buvo vidinis įmonės įgaliojimas. Neatsiminė, ar buvo pasirašyta jo, kaip vadovo, pareiginė instrukcija, manė, kad sutartis su juo turbūt buvo pasirašyta. Kaltinamasis teigė, kad jis, kaip įmonės vadovas, nebuvo atsakingas už visą įmonės veiklą.

Kaltinamasis T. P. nesutiko su baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 50 774 Lt žalos atlyginimo, nes, jo nurodymu, paties nusikaltimo nėra padaręs ir su juo nesutinka. Manė, kad civiliniame ieškinyje kainos yra su labai dideliu pelnu ir iš kažko bus labai pasipelnyta, pasak jo, kainos turėtų būti mažesnės.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Kaltinamojo T. P. kaltė įrodyta šiais duomenimis:

teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2005 m. kovo mėnesio iki 2009 m. lapkričio mėn., kai buvo visi darbuotojai buvo atleisti dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš pradžių įmonėje ji dirbo administratore, vėliau pareigos nesikeitė, tiesiog pradėjo dirbti su buhalterija, buvo vyr. finansininkės pagalbininkė, jos darbas buvo susijęs su buhalterine programa „Rivilė“. Liudytoja teismui paaiškino, kad jai buvo suteiktas kompiuteris, dokumento sudarymams ji naudojosi Microsoft Office, tačiau neprisimena, kokia jo versija. Dirbant šioje bendrovėje jai asmeniškai neteko kreiptis į informatikus. Dirbant su „Rivile“, jei būdavo gedimai, juos pataisyti atvažiuodavo „Rivilė“ atstovai. Kas buvo atsakingas įmonėje už kompiuterius, nežinojo. Kai ji įsidarbino įmonėje, direktoriumi buvo T. P., vėliau K. P.. Kokios programos buvo kompiuteryje ji nežinojo, teigė, kad ji naudojosi Word‘u, Exel‘iu, buhalterine programa „Rivilė“. Šias programas naudojo dokumentams, raštams sudaryti, o buhalterinę programą naudojo tiesogiai buhalteriniams darbams. Liudytojai atėjus dirbti šios programos jau buvo įdiegtos, dirbdama galėjo jomis naudotis. Ar vidinė tvarka įmonėje buvo patvirtina, nežinojo, sakė, kad pati tokios nebuvo pasirašiusi. Atsakė, kad įmonėje 8-10 kompiuterių tikrai buvo, ar visi kompiuteriai buvo vienodo modelio, koks buvo jos kompiuterio modelis ir kaip jis buvo įvardintas, neprisiminė. Teigė, kad kompiuterio slaptažodžio nebuvo, vadovas netikrindavo, ką ir kaip ji dirba su kompiuteriu, nurodė, kad jai esant darbe T. P. nebuvo priėjęs prie jos darbo kompiuterio.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas T. A. parodė, kad(duomenys neskelbtini), iš esmės, dirbo tiekėju, kompiuterį turėjo savo darbo vietoje, tačiau dėl darbo pobūdžio 90 proc. jis būdavo išvažiavęs. Programos nenaudojo jokios, nes kompiuteris jam buvo vos ne laisvalaikio praleidimui, grįždavo į biurą, paskaitydavo Delfi, jis nurodė, kad daugiausia dirbdavo telefonu, nurodymus gaudavo telefonu, jo darbui kompiuterinės programos buvo nereikalingos. Ar įmonėje buvo nurodymų, kaip dirbti su kompiuteriu, ar buvo leidžiama diegti programas, neatsiminė. Programos jau buvo įdiegtos, kai jis pradėjo dirbti kompanijoje. Neprisiminė, ar buvo tokių atvejų, kai dėl kompiuterių gedimų reiktų į specialistus ar kitus bendrovės atsakingus darbuotojus. Teigė, kad žmogaus, atsakingo už kompiuterius, nebuvo, jam nebuvo žinoma, ar įmonėje buvo pasamdytas informatikas. Liudytojas nurodė, kad biuro patalpose buvo apie 10 kompiuterių, bet jis nežinojo, ar visi kompiuteriai buvo įmonės. Pasak liudytojo, jo darbo metu vadovavo K. P., kuri buvo jo vadovė, jis jai atsiskaitydavo. Neprisiminė, kokiose pareigos tiksliai dirbo T. P., nurodė, kad jis buvo vienas iš vadovų. Liudytojas nurodė žinantis, kad C. D. Graffic yra dizainui skirta programa, bet jis su ja nedirbo; kadangi įmonė užsiėmė reklamos gamyba, C. D. Graffic programa buvo tinkama naudoti šios įmonės veiklai. Liudytojo teigimu, (duomenys neskelbtini) dirbo pelningai, atlyginimai buvo mokami laiku.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. R. nurodė, kad(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007 iki 2009 metų dirbau administratore, atliko visus raštinės darbus, rengė dokumentus, dirbo su buhalterija, bendravo su klientais, atlikdama darbo fukcijas naudojosi kompiuteriu, tačiau jo pavadinimo, modelio neprisiminė, ar buvo įdiegtos programos, kai pradėjo dirbti, nežinojo. Teogė, kad buvo programos, kai atėjo į parengtą darbo vietą. Jai teko dirbti su Rivile, naudojosi pašto programa, Word‘u ir Exel‘iu. Nurodė, kad jai neteko kreiptis į įmonės vadovus dėl kompiuterių taisymo. Liudytoja aiškino, kad jis rašydavo pardavimų sąskaitas – faktūras naudodamasi kompiuteriais, taip pat bendraudavo su klientais paštu, kompiuteriu ruošdavo raštus, įsakymus. Tie raštai buvo naudojami įmonės, kuri buvo reklamos agentūra, veiklai, klientams. Liudytoja nežinojo, ar buvo įmonėje atsakingas darbuotojas, kuriam buvo pavesta prižiūrėti kompiuterius. Tokio žmogaus nebuvo, į kurį reiktų kreiptis, jei sugenda kompiuteris. Liudytoja nurodė, kad ji pati neįdiegė programų, dirbo su kompiuteriu, kur jau buvo instaliuotos programos. T. P. buvo direktorius, kai ji atėjo dirbti, po kelių mėnesių direktore tapo K. P., kuri dirbo su klientais, ieškojo klientų, dirbo su tam tikrais projektais, kokie projektai tai buvo, liudytoja negalėjo atsakyti. Ji nurodė, kad įmonėje buvo kuriami eskizai, atliekama gamyba, kurią atliko gamybininkai, aiškino, kad A. (A. Š.) ir G. (G. V.) buvo dizainerės, kurios ruošdavo maketus klientams. Ne visi darbuotojai naudojosi kompiuteriais. Kokiu būdu jos kompiuteris buvo pavadintas „Jurgita“, nežinojo, aiškino, kad į ją nesikreipė joks asmuo, neklausė, kuo ji yra vardu, tam, kad atliktų programų instaliavimo darbus. Taip pat liudytoja teigė, kad kompiuteriu buvo galima naudotis be gedimų. Liudytoja nieko negalėjo paaiškinti dėl programų licencijų, nes jomis nesidomėjo. Ji nevedė buhalterijos, tik išrašydavo pardavimo sąskaitas. Ar įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko kompiuterines paslaugas, nežinojo, su ja apie tai niekas nebendravo, ji pati netvarkė pirkimo sąskaitų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta G. K. nurodė, jog ji dirba „(duomenys neskelbtini)“ kompanijoje, kuri užsiima IT didmeninę prekybą, ji yra pardavimų direktorė, Microsoft programinės įrangos pardavimų vadovė Baltijos šalims. Liudytoja nurodė, kad pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu ją prašė pakonsultuoti licencijavimo bei programinės įrangos įsigijimo klausimais. Liudytoja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atstovai į ją kreipėsi dėl programinės įrangos įsigijimo, informavo apie esamą situaciją, darbo vietas kompiuterių, nešiojamųjų kompiuterių skaičių įmonėje, kurioms yra reikalinga legali kompiuterinė įranga, įsigyti jie norėjo pagal atitinkamas ir tinkamas licencijavimo programas, jiems buvo suteikta konsultacija, pagal patarimus, licencijavimo taisykles, jie įsigijo visą reikalingą programinę įrangą. Aiškino, kad buvo pasirašyta tarp mūsų įmonės ir jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią (duomenys neskelbtini) galėjo tiesiogiai iš jų pirkti reikalingas jiems prekes, tame tarpe ir programinę įrangą. Liudytoja nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovus programinės įrangos klausimais konsultavau ji viena: kalbama buvo apie operacinę sistemą Microsoft, Windows XP, greičiausiai apie Microsoft Office, papildomai reikėjo Corel, Adobe, tai, pasak liudytojos, pagrindinės programos, reikalingos vos ne kiekvienai darbo vietai. Programinė įranga ir yra licencijos: tai yra, teisė naudoti programinę įrangą legaliai. Vista kaip pats produktas yra sudarytas iš licencijos, t.y. teisės legaliai naudoti programinę įrangą, ir nešėjo, į kurį įrašyta instaliacinė medžiaga kartu su instaliaciniu raktu. Įsigijimas buvo atliktas pagal visas Microsoft licencijavimo taisykles. Liudytoja nežinojo, kas (duomenys neskelbtini) suderino, įdiegė, nes jų įmonė neteikia įdiegimo paslaugų, jie yra logistikos kompanija. Liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti programinės įrangos kainų, nes skiriasi versijos, jos keičiasi vos ne kiekvienais metais, Microsoft keičia ne kainas, jie keičia versijas ir naujų produktų kainos nebūtinai turi būti tokios pačios. Liudytoja G. K. aiškino, kad su kainodara yra skirtingų variantų: yra standartinės kainos ir yra kainos, kurios yra žemesnės nei standartinės, kurios buvo suteiktos tam tikram vienam pirkimui, didesnei produktų partijai, konkursiniam pirkimui, taip pat gali būti prekių nukainavimas, kurios per ilgai užsigulėjo sandėlyje, todėl kaina gali būti tikslinama. Liudytoja aiškino, kad dažniausiai ateina užklausimas (poreikis programinės įrangos), nurodomos sąlygos, atitinkamai pagal tai jie formuoja pasiūlymą. Sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) turėjo būti pasirašyta, nes kitaip jie nesukuria sistemoje to kliento kaip kliento, o be to neįmanoma parduoti. Sutartis nėra užsakymas, yra bendradarbiavimo sutartis, o paskui eina užsakymas. Sutartis apsprendžia pirkimo pardavimo sąlygas – tai yra tiesiog sąlygos dėl bendradarbiavimo, logistikos, dėl finansinių instrumentų, dėl mokėjimo atidėjimo, prekių grąžinimo. Bendradarbiavimo sutartis nėra lygi užsakymui. Liudytoja aiškino, kad didmenos atveju pasirašoma viena pirkimo – pardavimo sutartis, ji galioja iki tol, kol jos niekas nenutraukia, o užsakymų pagal tą sutartį gali būti daug. Liudytoja, aiškindama teismui savo darbo specifiką, nurodė, kad jie gauna užsakymą, nesvarbu kokiu būdu: elektroniniu paštu, faksu arba telefonu, iš kompanijos, kurios pavadinimą žino, kompanijos kortelė su visais rekvizitais, pristatymo adresu yra sukurta jų sistemoje, dažniausiai jų partneriai žino, ko jie nori. Jei nežino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukuria pasiūlymą, kai kurie jų partneriai gali patys susivesti prekių kodus į jų sistemą, jei jiems suteiktas prisijungimas. Jei nesuteiktas, užsakymus į sistemą suvedinėja pardavėjai arba pardavėjo asistentai. Suvestas užsakymas į sistemą, dar viena kliūtis yra kredito kontrolė, jei kredito kontrolė praleidžia, tada užsakymas patenka logistikai, logistika surenka, supakuoja, kurjeriai pristato. Sąskaita faktūra išrašoma tą pačią dieną, kai yra apdorojamas užsakymas, kurjeriai pristato tą daiktą kartu su sąskaita faktūra. Elektroninės licencijos sąskaita faktūra yra siunčiama elektroniniu būdu, nes elektroninė licencija neturi jokio popieriaus, tai yra sukuriamas numeris ir kartu su tuo numeriu užsakovas gauna sąskaitą faktūrą. Jei klientas susiveda užsakymą ir nereikia tam kreditų kontrolierės įsikišimo, užsakymai patys realizuojasi. Prekę gali atiduoti neapmokėjus, kredito limitą suteikdavo draudimo kompanijos, kurios drausdavo kiekvieną klientą atskirai, jam buvo suteikiama tam tikra draudžiama suma. Liudytoja G. K. negalėjo atsakyti tiksliai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo programinę įrangą ir galėjo ja disponuoti. Aiškino, kad įdiegti jie gali nuo įsigijimo, elektroninių licencijų atveju yra suteikiamas unikalus numeris, suteikiamas raktas, kurį reikia įsivesti prieš paleidžiant programinę įrangą. Jei kalba eina apie dėžutes, vadinamus full package produktus, ten irgi reikia įsigyti kompaktus su unikaliu rakčiuku, kurį reikia paleisti. Nurodė, kad prekės dažniausiai kitą darbo dieną po užsakymo būna pristatyta, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų prekių dalis licencijų buvoi elektroninės, kurias reikia elektroniniu būdu permesti ir jas galima instaliuoti, dalis buvo daiktų, kuriuos reikia pristatyti. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apžiūrint UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras, kurių galutiniai numeriai yra 744, 759, 612 ir 150, nurodė, kad prekių įsigijimo data yra sausio 20 d., tą dieną jos ir turėjo būti parduotos. Pirkėjas nuo įsigijimo datos turėjo teisę naudotis licencijomis. Liudytoja aiškino, kad Windows XP turi downgrad‘o teises iki Windows Professional. Iš pradžių buvo išleista Windows XP Professional, kita to produkto versija Vista Bussiness. Pagal licencijas suteikianti teisę daryti downgrade‘ą, t.y. naudotis žemesne versija. Nurodė, kad yra skirtingos licencijavimo programos, t.y. OEM ir retail, OEM kaina yra 350 Lt, retail‘o kaina yra du kartus brangesnė. Teigė, kad kai ji nurodo rinkos kainą, ji nurodo galutinio vartotojo kainą. Jų partneris gali būti galutinis vartotojas, kadangi jis yra pasirašęs su jais bendradarbiavimo sutartį. Jie gali pirkti pigesne kaina, negu gauna galutiniai vartotojai. Čia yra skirtingos programos, dėl to kaina yra aukštesnė. Ji nurodo retailinės licencijos kainą kartu su PVM. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) prekes pardavė kaip savo partneriui. Liudytoja G. K. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje faktūroje, kurios paskutiniai skaitmenys yra 759 (1 tomas 98 lapas), yra elektroninės licencijos po 1600 Lt už vieną. Aiškino, kad sudėjus grandį – distributorius, reseleris ir galutinis vartotojas - galutinė kaina daugmaž ir būtų tokia, kaip nurodė specialistas. (duomenys neskelbtini) pirko kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ partneris, todėl tai tikrai galėjo būti tokia kaina. Liudytoja teigė, kad Adobe C. D. yra specifinė programinė įranga, kurios kainos ji nežinanti, nes kiekvienais metais keičiasi versijos ir atitinkamai keičiasi produktų kainos. 2005 m. galėjo siekti arti 5000 Lt priklausomai nuo programinės įrangos, spektras yra labai didelis, 1000 Lt - 10000 Lt galėjo svyruoti kaina. Liudytoja nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra ADOBE oficialus atstovas Lietuvoje. Liudytoja, atsakydama į papildomus teismo klausimus, nurodė, kad OEM yra licencijavimo programa, tai yra paprasčiausia licencijavimo programa, tai yra tai, kas Microsoft požiūriu, turėtų būti kiekviename kompiuteryje. Jei buvo pirkta home versiją, o naudoja Professional, tai yra skirtingos versijos ir naudoti savo kompiuteryje yra nelegalu. Kompiuterius su home versija naudoti gali tik švietimo įstaigos. Verslo kompanijos home versijas naudoja, bet tai yra kitos institucijos, kurios turi prižiūrėti legalų programinės įrangos naudojimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlieka priežiūros funkcijos. Adobe ir Corel įrangą naudoja dizaineriai, šios programos yra tinkamos reklamos vystymui. Liudytojai nebuvo žinomos aplinkybės, kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdiegtos licencijos, įmonė, kurioje ji dirba, neteikia įdiegimo paslaugų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta G. V. parodė, kad 2007 – 2009 metais (duomenys neskelbtini) ji dirbo dizainere, turėjo atskirą kompiuterį, savo darbo vietą, kurioje tikrai buvo kompiuteris, buvo Photoshop‘as, tai yra pagrindinė programa, Corel‘is irgi buvo, o kitomis programomis ji nesinaudojo. Liudytoja aiškino, kad pagrindinės jos darbe naudojamos programos buvo Photoshop‘as ir Corel, jai nebuvo poreikio instaliuoti kitų programų. Konkretaus gedimo jos kompiuteryje nebuvo, kadangi kompiuteris negedo, nebuvo poreikio kviesti žmogaus taisyti kompiuterio. Liudytoja teigė, kad Corel‘is buvo įrašytas į jos kompiuterį, Adobe Creative programa ji nesinaudojo, dar naudojosi Adobe Photoshop. Jos kompiuterio gamintojas buvo hp packarde. Liudytojos darbo metu įmonei vadovavo T. P., po to K. P., kurios tikslių pareigų ji negalėjo pasakyti. Liudytoja G. V. nežinojo, kas įdiegė kompiuteryje vardą „G.“, aiškino, kad nebuvo poreikio keisti programinės įrangos, naujų versijų įdiegta nebuvo, ji dirbo su jai priimtinesne versija. Liudytoja teigė, kad jie iš klientų gaudavome didelę dalį informacijos, atidarydavo, patikrindavo, ar tvarkingai pateikta medžiaga, informuodavome klientus, jei netinkamai buvo pateikta informacija. Jos darbe didžioji dalis buvo gautieji darbai, taip pat savireklamai būdavo daug skiriama.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. Š. parodė, kad nuo 2005 iki 2009 metų(duomenys neskelbtini), jo darbas buvo pasirūpinti galutiniu vaizdu. Iš pradžių dirbo vien tik su popieriumi ir liniuote, po poros metų pradėjo dirbti prie spaudos aparato. Aiškino, kad (duomenys neskelbtini) turėjo plačiaformatį spaudos aparatą, jis turėjo savo aptarnaujantį kompiuterį, kuris jau stovėjo, kaip liudytojas pradėjo dirbti, šis nematė, kaip jį pastatė. Tame kompiuteryje buvo Windows paketas, Excel‘is, buvo specializuota O. P. programa. Tam tikru metu liudytojas naudojo programą, jis produkto nebekurdavo, gaudavo iš produkto vadovo jau gatavą sumaketuotą plakatą, ir jis programos būdu išdėliodavo ant spausdinimo medijos ir spausdavau print. Liudytojo R. Š. teigimu, įmonėje buvo apie 10 kompiuterių, kompiuterio, su kuriuo jis asmeniškai dirbo, programų niekas nekeitė ir neperinstaliavo, kadangi tas kompiuteris turėjo specialios įrangos. Kas įmonėje rūpinosi programų pirkimu, įdiegimu, nežinojo, nurodė, kad oficialiai nebuvo tokios pareigybės, dažniausiai ūkiniais reikalais būdavo kalbama su Tado broliu P. P., kuris buvo komercijos direktorius. Liudytojas teigė, kad direktorius prieš kompiuterį sėdėdavo visą dieną, bet nežinojo, ar juo naudojosi, dizainerė irgi naudojosi kompiuteriu, nes koks dizaineris be kompiuterio šiais laikais. Taip pat liudytojas nurodė, kad plačiaformatė mašina dažniausiai yra .tif formatas, kuris atsidaro kaip paprastas .jpg formatas. Dažniausiai tai būdavo didesni failai, kartais iš klientų gaudavome failus, bet atsidarydavome juos kaip tif formatus. Liudytojas nurodė naudojęsis elektroniniu paštu, kai pradėjo dirbti kompiuteriu, gaudavo į paštą užsakymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta V. S. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito kontrolės vadybininke, yra atsakinga už kreditų valdymą. Nurodė, kad jai teko duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji buvo nunešusi tam tikrus dokumentus, kuriuos prašė pakomentuoti. Liudytoja teigė, kad(duomenys neskelbtini) buvo jų klientas, jai asmeniškai su kaltinamuoju T. P. neteko bendrauti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiauja IT technika; kalbėdama apie įmonės darbo pobūdį, liudytoja nurodė, kad kai atsiranda naujas klientas, sutartį užpildo pats klientas, atveža jiems, ją pasirašo vadovas, toliau yra administraciniai darbai, suvedama, užregistruojama. Sutarties forma yra standartinė, ji yra teikiama klientui. Liudytoja teigė, kad gavusi naują klientą tikrina, ar teisingas kodas, PVM kodas, jie turi sudarę sutartis su kredito institucijomis, tikrina, ar įmonė veiksni, ar nebankrutuoja. (duomenys neskelbtini) dirba tik su juridiniais asmenimis. Liudytoja, kalbėdama apie savo įmonės darbo specifiką, nurodė, kad klientas užsako, ko jis pageidauja, arba pats daro užsakymą: jis pateikia užsakymą, jam išrašoma sąskaita, jei jis turi kreditą, neturi veiksnių, dėl kurių užsakymas negalėtų pasileisti automatiškai, tada tikrina, jei klientui užtenka kredito limito, užsakymas pasileidžia automatiškai, žmogiškų veiksmų nėra. Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams pateikė sąskaitas – faktūras su(duomenys neskelbtini). Jos teigimu, klientas pateikė užsakymą, sąskaita išsirašė automatiškai, žmogiškų veiksnių ten nebuvo. Aiškino, kad (duomenys neskelbtini) programų nediegia, tik parduoda produkciją.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. Č. parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi. Aiškino, kad jam ikiteisminio tyrimo metu paskambinusi tyrėja papasakojo, kad toje byloje buvo nelegalios kompiuterinės programos, kad įmonės direktorė buvo įpareigota kompiuterius saugoti ir niekam neperduoti. Liudytojas nurodė, kad direktorė K. P. perdavė jam visą turtą, tai buvo ir patalpos, sklypas, daug kito turto, kompiuteriai taip pat buvo perduoti. Pagal kreditorių sprendimus yra realizuojamas turtas. Vieną dieną atėjo įmonė ir nupirko iš jo kompiuterius, jis sudarė sutartį, išrašė sąskaitą. Liudytojas nurodė, kad direktorė K. P. jam neminėjo, jog kompiuterius privalu saugoti ir jų neparduoti, jis asmeniškai tik po vienerių metų iš tyrėjos sužinojo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nelegalių programų. Liudytojas teigė, kad perdavimo akte yra tiksliai nurodytos programos, kompiuteriai, jų markės, visa įranga buvo perduota pagal sąrašą. Nurodė, kad įmonės finansinė padėtis bankroto bylos iškėlimo metu buvo tokia, kad įmonė buvo nemoki, buvo labai didelis kreditas bankui, daug smulkių kreditorių, įmonė užsiėmė reklamos gamyba, turėjo daug sutarčių, daug sandorių. Bankroto byla (duomenys neskelbtini) buvo iškelta 2009 metais, liudytojo teigimu, ją iškėlė pati įmonės direktorė. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar įmonė 2008 metais turėjo pakankamai lėšų įsigyti programinę įrangą, jis teigė, kad įmonėje visą laiką buvo nemažos apyvartos. Liudytojas teigė, kad perdavimo akte ir pardavimo dokumentuose buvo išvardintos programos, jų pavadinimai. Liudytojas nesidomėjo, kam buvo parduoti kompiuteriai, kiek jis suprato, pirkėjai juos pirko būtent dėl juose esančios programinės įrangos, patys kompiuteriai buvo moraliai pasenę. Liudytojas nurodė, kad kompiuterių aprašymas buvo ištrauktas iš programos, iš turto sąrašo, prie kiekvieno kompiuterio buvo įvertinta programinė įranga. G. Č. nurodė, kad jis dalyvavo surašant programas, tačiau netikrino, kas buvo instaliuota kompiuteriuose, o priėmė pagal kiekį. Jo teigimu, direktorė K. P. buvo pažįstama su kompiuterių pirkėju, ji pati pirkėją ir atvedė bankroto administratoriui. Pirkimą organizavo bankroto administratorius pagal kreditorių sprendimą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Liudytojas apklausos metu patvirtino, kad su bendrove Media Traffic buvo sudaryta sutartis ir kompiuteriai jai parduoti už 4000 Lt.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko kompiuterius su juose esančia programine įranga. Aikšino, kad visais šių kompiuterių pirkimo klausimais rūpinosi jo kolegė ir buvusi(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotoja K. P., kuri realiai atliko visus būtinus pirkimo veiksmus, ruošė pirkimo sutartį, kompiuterius atvežė į (duomenys neskelbtini) sandėlį, o jis, D. R., realiai tų kompiuterių nėra matęs, kur jie yra šiuo metu, nežino, pats savo akimis neįsitikino, kad tie kompiuteriai buvo nupirkti. Liudytojas teismui aiškino, kad K. P. jam nurodžiusi, jog įsigijus tuos kompiuterius, jie turės ir tam tikrą programinę įrangą. Teigė, kad Adobe Photoshop, Ilustrator programinės įrangos savo veikloje dar nenaudojo, daugiau tos dokumentacijos netvarkė. Liudytojo teigimu, kompiuteriai buvo išrinkti, jo manymu, gali būti, jog jie naudoja jų dalis: paima nupirktą daiktą, atnaujina iki tokio lygio, kad būtų galima naudoti, pasak liudytojo, tie kompiuteriai galėjo būti savotiškai perdirbti. Jis įsivaizdavo, kad programos kompiuteriuose buvo įdiegtos, bet nurodė gavęs ir dėžučių, kompaktinių diskų. Aiškino, kad įmonės veikloje naudojasi Microsoft Office, o Adobe ir Photoshop savo veikloje nenaudoja. Įmonė plečiasi ir papildomai vykdo kitas veiklas, jie, numatydami plėtrą, tas programas ir pirko. Liudytojas nurodė, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius realiai matė dokumentus, pačių daiktų nečiupinėjo, K. P. kuravo tą dalyką, jis negali visų darbų padaryti pats. Liudytojas D. R. buvo įsitikinęs, kad perėmė legalias programas, pirkimo metu pinigus jo įmonė mokėjo pavedimu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta A. Š. teismui parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) dirbo dizainere, tikslaus savo darbo periodo neprisimenanti. Aiškino, kad darbo metu jai teko naudotis kompiuteriu, bet neprisimena kompiuterio modelio. Kai ji pradėjo dirbti, jai buvo nurodyta darbo vieta, kas jai ją nurodė, įvardinti negali. Dirbant dizainere, jai buvo būtina turėti kompiuterį, nes pieštuku ji nepaišo. Jos kompiuteryje buvo Corel‘is, Photoshop‘as, daugiau programų neatsimena. (duomenys neskelbtini) buvo reklamos agentūra, o kompiuterių programos buvo reikalingos mano darbui. Jos darbo metu jai neteko kreiptis į vadovus dėl kompiuterių gedimo, liudytoja įmonėje dirbusi neilgai. Nurodė, kad įmonei tuo metu vadovavo K. P., paskui T. P.. Aiškino, kad jei nebūtų tam tikrų programų, nebūtų galima atlikti dizainerės pareigų, jos darbo specifika yra darbas su kompiuteriu. Programos kompiuteriuose buvo instaliuotos, tačiau kas instaliavo, nežino. Liudytoja nežinojo, ar įmonė pirko programas, jas užsakė. Jai nežinoma apie licencijų OEM, Home versijas, taip pat ji nežinojo, ar buvo kam nors iš darbuotojų pavesta prižiūrėti kompiuterius. A. Š. dėl įdarbinimo kalbėjo su K. P., aiškinosi, kas jai reikalinga darbui, K. P. siuntė savo gyvenimo aprašymą, taip įsidarbino. Liudytojos CV buvo parašyta, kokiomis programomis ji galinti dirbti, būtent buvo nurodyta Corel ir Photoshop. Kai liudytoja atėjo į darbą, jos darbo vieta jai buvo paruošta, programos buvo įdiegtos. Poreikio, kad būtų reikalingos kitos programos, nebuvo. Atsiminė, kad buvo atliekamas patikrinimas, tačiau neprisiminė, ar naudojosi kompiuteriu po to, kai buvo atvykę pareigūnai. Kas galėjo pavadinti jos kompiuterį „Agnė1“, nežinojo. Kaip buvo atliekamas patikrinimas pasakyti negali, nes tuo metu buvo išėjusi iš biuro patalpų. Jai programa Adobe C. S. yra nežinoma. Liudytoja neprisiminė, kokios programos buvo instaliuotos jos kompiuteryje, nurodė, kad buvo Corel ir Photoshop, buvo Windows. Ar Adobe Creative buvo instaliuota, nežinojo. Aiškino, kad būdavo taip, jog jie gaudavo failą ir jį redaguodavo, būdavo, kad jie sukurdavome, tačiau didžiąją dalį gaudavo sukurtų failų. Liudytoja nurodė darbą įmonėje nutraukusi anksčiau, nei buvo paskelbtas bankrotas. Nežinojo, kiek įmonėje buvo P., bet žinojo, dirbo ir artimi giminaičiai. T. P. pareigų neatsiminė, nurodė, kad direktorė buvo P.. Liudytoja aiškino, kad įmonėje maketavimo darbus atliko dizaineriai. V. G. buvo dizainerė. Ji maketuodavo, atliko maketavimo darbus, ar šiems darbams atlikti buvo būtina Adobe C. S. programa, liudytoja nežinojo. Liudytoja manė, jog neįmanoma paleisti Corel ir Adobe, jei nėra Windows‘ų.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. Z. teismui parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus vyr. tyrėju. Liudytojas nurodė, kad jam teko duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pagarsinus liudytojo S. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, 186-187 lapai), liudytojus juos patvirtino. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas paaiškino, kad . (duomenys neskelbtini) patikrinimas buvo inicijuotas advokatų kontoros „Pranckevičius ir partneriai“ pranešimu, kad toje firmoje gali būti dirbama su nelegalia kompiuterine programa. Patikrinimo metu kartu dalyvavo K. ir R. Č., kuris dalyvavo kaip specialistas. R.Č. kviesdavo kaip specialistą, jis rašydavo išvadas kompiuteriniuose tyrimuose. Apie R.Č., kaip apie specialistą, žinojo iš anksčiau rašytų specialistų išvadų, jo pateikto išsilavinimo dokumento pateikimo. Liudytojas prisiminė, kad tose patalpose dirbo . (duomenys neskelbtini), ten buvo tik tos įmonės patalpos. Jis pats fotografavo patalpas patikrinimo metu, nuotraukos buvo pridėtos prie apžiūros protokolo. Jose norėjo užfiksuoti patalpas, kompiuterių išsidėstymą tų patalpų viduje, bandė užfiksuoti kiekvieną darbo vietą. Kiek iš viso buvo kompiuterių, tiksliai neprisiminė, nurodė įmonėje buvus apie dešimt kompiuterių. Aiškino, kad specialistas ėjo prie kiekvieno kompiuterio, atidarinėjo kompiuteryje esančias programas, tyrėjai fiksavo jas atspausdindami realų vaizdą monitoriuje, direktorei buvo pasakyta paruošti visus programinės įrangos įsigijimo dokumentus. Buvo daroma kompiuterio ekrano realaus laiko fotografija, pavyzdžiui, 12:04:22 buvo atidarytas vienas iš kompiuterių. R.Č. prisėdo prie kiekvieno kompiuterio, įsitikino; buvo padarytos nuotraukos, kiekvienas kompiuteris buvo sunumeruotas, ten matėsi, kur konkrečiai, kokiame kompiuteryje buvo kokia programinė įranga. Aiškino, kad prie kompiuterių sėdo pagal laikrodžio rodyklę užėję į patalpas, pradėjo nuo sekretorės ir ėjo toliau. Kiekvienas kompiuteris savo programinėje įrangoje turi atskirą skiltį „Computer name“ - asmuo, kuris dirba patogumui įsiveda savo duomenis, todėl ir atsiranda pavadinimai. . (duomenys neskelbtini) užsiėmė reklamos gamyba, be kompiuterinės technikos, liudytojo manymu, negalėjo dirbti todėl, kad visa reklama buvo kuriama prie kompiuterinio tinklo. Liudytojas nurodė, kad jam K. P. pateikė kažkokius dokumentus, vėliau su specialistu apžiūrinėjo juos, tačiau šių dokumentų įvardinti negalėjo. Nurodė, jog jam teko bendrauti su darbuotojais, jis juos apklausinėjo apie tai, kas įdiegė tas programas, bet atsakymų neprisiminė. Asmens, kuris diegtų tas programas, jis nenustatė. Fakto, kad įmonės darbuotojas instaliuotų savarankiškai, neatsiminė. Nurodė, kad po patikrinimo buvo surašytas apžiūros protokolas, pasirašė visi dalyvavę asmenys ir įmonės direktorė. Kompiuteriai buvo palikti darbo vietose, direktorė žadėjo pateikti dokumentus. Specialistas pasakė, kad jam užtenka duomenų, kad surašytų specialisto išvadą. Jis peržiūrėjo programas, jų versijas ir įdiegimo datas. Specialistas darė juodraštinius užrašus. Kompiuterius paliko įmonei su visomis programomis. Kokie buvo sprendimai dėl kompiuterių išsaugojimo, neprisiminė. Kompiuteriai įmonei saugoti palikti buvo direktorės prašymu, ji motyvavo, kad pateiks įrangos įsigijimo dokumentus, taip pat remiantis tuo, kad specialistas pasakė, kad jam nereikia sisteminių blokų ir kompiuterių, jie buvo palikti. Liudytojas nurodė, kad patikrinimo metu prisėsdavo prie kiekvieno kompiuterio, jis rašė protokolą. Įvykio vietos apžiūros protokolą pasirašė ir direktorė, kuri irgi dalyvavo apžiūroje. Visada eina įmonė atstovas, sėdi R.Č., jie visi stovime ir žiūrime, direktorė taip pat. Dažniausiai tas asmuo, kuris dirbo tuo kompiuteriu, dalyvaudavo, nes dažnai kompiuteriai turi slaptažodį. Liudytojas nurodė nerašęs kiekvienam kompiuterio apžiūros protokolo, rašė apžiūros protokolą apžiūrint visus kompiuterius. Liudytojas aiškino, kad patikrinimo metu atėję į įmonę pasiklausė, kas yra įmonės vadovas. K. P. prisistatė kaip direktorė. Liudytojas teigė, kad vietoje dokumentų neapžiūrinėjo, jei būtų apžiūrėjęs, būtų parašęs apžiūros protokole. Jei tai nebuvo atlikta, reiškia, jie nebuvo pateikti, reikalavimo pateikti dokumentus neužfiksavo. Dokumentai buvo tikrinami, direktorės buvo paprašyta juos pateikti, bet vietoje jie nebuvo apžiūrėti. S. Z. nurodė, kad patikrinimo metu fiksavo kiekvieno kompiuterio darbo lauko duomenis, kiekviename kompiuteryje fiksavo laiką ir tam tikras programas. R.Č. turėjo nustatyti programų įdiegimo datas, ar jam pavyko nustatyti, neprisimena. Įdiegimo datų koregavimas įmanomas. Visi kompiuteriai be išimties buvo apžiūrėti, negalėjo būti taip, kad kai kurie kompiuteriai nebuvo apžiūrėti. Apklausų metu jis klausinėjo, ar įmonės darbuotojai savarankiškai galėjo įdiegti programas, tačiau jų atsakymų teismo posėdžio metu neatsiminė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. A. teismui parodė, kad (duomenys neskelbtini).jam teko dirbti nuo 2003 iki 2008-2009 metų, toje įmonėje jis dirbo įvairiose pareigose, UAB „AMP kompiuteriai“ šiuo metu yra išregistruota. Liudytojui įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas žinomas, jie bendravome 2006-2007 metais su ta įmone dėl el. pašto, internetinės svetainės, jų įmonė teikia hosting‘o paslaugas. Liudytojas nurodė, kad kažkokius darbus realiai jiems atliko, kiek prisiminė, . (duomenys neskelbtini) skundėsi spam‘u, el.pašto šiukšlėmis, ir jie nuolat konfigūruodavo savo serverius dėl jų problemų. Kompiuterių programų įdiegimo, perinstaliavimo klausimais liudytojas negalėjo nieko pasakyti, tuo metu IT serviso inžinieriai buvo bent keturi, serviso inžinierius buvo atsakingas už išvykimą į vietą. Liudytojas paaiškino, kad buhalterinės apskaitos programa Rivilė gali veikti, jei nebus instaliuotas Office‘as. Nurodė, kad Adobe C. S., Photoshop yra grafinės aplinkos, maketavimo programos, jos naudojamos paveikslams piešti, Adobe yra grafinės aplinkos standartas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. K. teismui parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini).dirbo vadybininku nuo 2006 iki 2008 metų, su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kas priėmė į darbą, neprisiminė, lyg moteris buvo vadovė. Liudytojo darbo funkcijos buvo bendrauti su klientais, te naudotis kompiuteriu darbo metu, jis turėjo atskirą darbo vietą, o kai pradėjo dirbti, kompiuteris, kurio modelio neprisiminė, jau stovėjo ant darbo stalo. Kadangi kompiuteris veikė, liudytojas manė, kad buvo Windows, taip pat buvo pašto programa, nes jis siuntinėjo elektroninius laiškus. Kompiuteris ir telefonas buvo liudytojo pagrindinės darbo priemonės, per elektroninius laiškus bendravo su klientais, priimdavo užsakymus. C. D. Suit, Adobe Photoshop jis nenaudojo, nes jo darbe tokių programų nereikia. Nurodė, kad . (duomenys neskelbtini) užsiėmė reklamos gamyba, buvo reklamos agentūra. Liudytojas nežinojo, ar buvo bendrovėje asmuo, kuriam buvo pavesta kontroliuoti, remontuoti kompiuterių gedimus, tvarkyti nesklandumus. Aiškino, jog nueidavau pas Tadą ar pas ką nors kitą, pasakydavo, kad sugedo kompiuteris. Dirbdamas . (duomenys neskelbtini) jis turėjo privilioti klientus, kad šie padarytų užsakymus, bendrauti su klientais taip, kad būtų ne vienetinis užsakymas, kad jie tęstų užsakymus. Su klientu būdavo pasirašoma sutartis, ją pasirašydavo direktorė K. P.. Liudytojas negalėjo tiksliai nepasakyti, kiek dirbo darbuotojų, kurie naudotų kompiuterius, manė, kad apie dešimt darbuotojų. V. K. nurodė, kad jam neteko instaliuoti į darbo kompiuterius programų be vadovybės žinios, jis nesidomėjo, ar jo kompiuteris turi licencijas. Liudytojas nežinojo, ar įmonės vadovybė buvo pasisamdusi asmenį instaliuoti programų, darbuotojai nesiskundė kompiuterių gedimais jo mano kompiuteris nebuvo labai naudojamas, nebuvo poreikio atnaujinti programų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. K. teismui parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo apie ketverius - penkerius metus, iki 2008 metų. Liudytojas nurodė, kad įmonėje užsiėmė reklamos gamyba: gamino lipdukus ant stiklo, šviesdėžes, lipdukus ant virtinų, pakabinamus tentus. Darbo metu jam teko naudotis kompiuteriu, kuriame buvo įdiegta C. D., Suma Winut, programa dirbti su aparatu, kuris pjauna plėvelę, taip pat Windows buvo instaliuota. Liudytojas nurodė, kad įmonė buvo reklamos agentūra, kompiuterių naudojimas ne visada buvo reikalingas, bet kompiuteriai buvo naudojami. Teigė, kad T. L., T. P., P. P., paskui K. P. buvo direktoriai. Nurodė, kad įmonėje nebuvo asmens, kuris taisytų kompiuterių gedimus, neatsimenu darbuotojų kiekio, nes šie labai keitėsi, bet teigė, kad daugiausia dešimt kompiuterių buvo. Liudytojas prisiminė, kad įmonėje vyko patikrinimas, teigė, kad jis buvo apklaustas, kad buvo atvykę vienas ar du vyrai, kuriuos jis matė pas direktorę. Manė, kad greičiausiai buvo jo kompiuteris patikrintas. Liudytojas negalėjo paaiškinti, ar programos buvo keičiamos, teigė, kad jam užteko tiek, kiek jų buvo. Liudytojas nežinojo, kas įvedė vardą „P.“ į kompiuterį, teigė, kad Microfost XP ir Office buvo jo kompiuteryje, nes be jų nedirbs programos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. T. paaiškino, kad dirba(duomenys neskelbtini) prezidentu, ikiteisminio tyrimo metu jo buvo prašoma pateikti tam tikros datos produktų, kuriuos jie, kaip įgaliotieji atstovai, platino, kainas. (duomenys neskelbtini) turi tiesiogines sutartis su firma Adobe, su firma Corel, su firma Microsoft, su firma Progrese Software, jie turi teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje platinti, suteikti pagalbą, konsultuoti, išaiškinti paskirti, kur licencija. Atsakymą į paklausimą V. T. tik pasirašė, jį ruošė specialistai, kurie rašė pagal tuo metų galiojančias rekomenduojamas kainas. Liudytojas paaiškino, kad tokios sąvokos „kaina“ kaip ir nėra, tai vadinama „rekomenduojamomis kainomis“. Jie žino, už kiek jie perka iš gamintojo, yra tam tikros taisyklės, t.y. be išankstinio apmokėjimo, su kreditavimu, jie parduoda savo produkciją tarpininkams, į juos kreipiasi mažesnės įmonės, kurios iš jų perka. Liudytojas aiškino, kad dabar kiekvienas bet kurioje šalyje gali įsigyti programinę įrangą, skirtingos rinkos nustato skirtingas kainas. Kaip pavyzdį liudytojas pateikė Lenkiją, teigė, kad ten galima surasti Adobe ar Corel produkcijos, kuri yra žymiai pigesnė, tačiau ji bus adaptuota Lenkijos rinkai, „interface“ bus parašytas lenkų kalba ir kiekviena licencijuota programinė įranga susideda iš dviejų lygių apsaugos. Viena yra juridinė: tai žmogus, pirkdamas programą, pasirašo susitarimą, kad jis turi apribojimus naudojant. Kitas ribojimas - fizinis raktas. Programinė įranga gali būti persiųsta per internetą ir vartotojas gauna raktą, kuris būna iki 25 ženklų, skirtingos konfigūracijos, labai saugus raktas, kuris suteikia vartotojui fizinę ir teisinę teisę naudotis tam tikra programa. Liudytojas aiškino, kad pagal jo vadovaujamos įmonės politiką, produktų kainininkas sudaromas ir kiekvienam vartotojui priklausomai nuo to, kiek jie iš jų perka. Jeigu perka nuolat, didesniais kiekiais, ta kaina, už kurią jiems parduoda, gali būti žemesnė, liudytojas aiškino, kad visiems vienodai jie neparduoda. Kainininkas yra sutarties sudedamoji dalis, sutartyje yra nuoroda, jog reikia vadovautis pagal egzistuojantį kainininką. Liudytojas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju yra platintojai, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) ir kitos įmonės. (duomenys neskelbtini) darbuotojai turi prieigą prie jų duomenų bazės, kurioje nurodomos galiojančios kainos, darbuotojai kreipiasi pagal specifikaciją, parenka produktą, bendrauja su tuo vadybininku, kuris jį prižiūri. Liudytojas teigė, kad(duomenys neskelbtini) kainas nurodomos tam tikru laikotarpiu, pavyzdžiui, 2005 metais, 2006 metais, 2007 metais. Nurodoma pavadinimas, versija ir rekomenduojama kaina, kuri paprastai būna be PVM, nes (duomenys neskelbtini) įmonės apskaitoje PVM įtakos neturi. V. T. teigė, kad kalbant apie programinę įrangą, sąvoka „paketas“ apjungia keletą funkcijų. Pavyzdžiui, Photoshop nėra programinė įranga, tai yra klasė programoje ir tos programos, priklausomai nuo galimybių, auga. Į sąvoką „paketas“ įeina funkcijų apjungimas, ten gali būti keli diskeliai arba kelios funkcijos, kur kiekviena funkcija eina pagal tam tikrą papildomą kainą ir tada priklausomai nuo realizacijos, gali būti, kad kiekvienai funkcijai yra atskiras raktas. Liudytojas, atsakydamas į papildomus proceso dalyvių klausimus nurodė, kad atsiskaitymas už produkciją parašytas sutartyje: jis gali būti išankstinis, jei su klientu trumpai bendradarbiauja, arba atidėtas tam tikram laikui, tai priklauso nuo įmonės rizikos, nuo to, kiek įmonė bendrauja su klientu. Jeigu paketas egzistuoja fiziniame pavidale, dėžutėje, ten yra instrukcija ir diskelis. Ant diskelio yra užklijuota arba kaip nors kitu būdu yra pateikta informacija apie to produkto raktą. Kad galima būtų pradėti su tuo produktu dirbti, diskelį reikia įsistatyti į įrenginį ir suvesti kodą, kuris būna iki 25 ženklų. Yra laikomasi principas, kad su oficialiu produktu, pirkėjas gauna licencinio susitarimo tekstą arba kai pradeda prijungti raktą, jo prašo pažymėti, kad vartotojas yra susipažinęs su taisyklėmis, vadinasi, jei nebus padėta „varnelė“, bus laikoma, kad vartotojas nesusipažino su licencija. Jeigu vartotojas pradedate „vartyti“ tą tekstą, programa daro prielaidą, kad jis susipažino ir, uždėdamas tą „varnelę“, jis prisiima atsakomybę, jog susipažinote su licenciniu susitarimu. Legali programinė įranga laikoma nuo to momento, kai asmuo gauna produktą pagal perdavimo aktą, arba gauna sąskaitą faktūrą. Sąskaitoje faktūroje būtinai turi būti nurodyta data, paprastai sąskaita išrašoma tą pačią dieną, kai įsigyta produkcija, nuo sąskaitoje ar akte pažymėtos datos galima teigti, kad vartotojas legaliai gali naudotis programine įranga. Kodą sudaro apie 25 ženklų, sudarytų iš skaičių ir raidžių. Teismui liudytojui parodžius byloje esančią sąskaitą faktūrą (Bylos tomas 1, bylos lapas 164), V. T. pakomentavo, kad sąskaitoje faktūroje yra nurodytas pirkėjas, jo pavadinimas, adresas, PVM mokėtojo kodas, įmonės kodas. Po to pavaizduota, kas atlieka siuntimo paslaugas, ir parduodamas produktas. Šitas parduodamas produktas yra OEM‘inis, tai reiškia, kad tai produktas, kuris parduodamas su kompiuteriu. OEM licencija perkama ne atskirai, o parduodama kartu su kompiuteriu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. D. teismui paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius, jo vadovaujamos įmonės veiklos sritis yra prekyba kompiuterine ir programine įranga. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas V. D. paaiškino, kad C. D. G. S. 3 2008 šitas produktas galėjo apytiksliai kainuoti 1280 lt plius 18 procentų PVM, kas iš viso sudaro per 1400 Lt. Liudytojas nurodė, kad jis vadovaujasi rinkos kainomis, kainininkais, kuriuos gauna iš tekėjų ir gamintojų, galutinė kaina priklauso nuo to, kas ir už kiek parduoda, maržos dydis priklauso nuo konkretaus pardavėjo, jo teigimu, gamintojas taiko tam tikras nuolaidas. Liudytojo duomenimis, Adobe C. S. pirmoji versija kainavo 2600 Lt plius PVM, antroji versija - apie 3100 Lt plius PVM. (duomenys neskelbtini) Adobe ir Corel produkciją perka iš įgaliotų platintojų - „(duomenys neskelbtini)“, kurie šiuo metu yra įgalioti platintojai Lietuvoje, tiesioginiai atstovai, kurie parduoda kitoms parduotuvėms. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai produktą parduoda vartotojui. Liudytojo manymu, vartotojas legaliai įsigyja nuo to momento, kai gauna sąskaitą-faktūrą, aiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jei prekė parduodama pagal sąskaitą-faktūrą, klientas gali legaliai naudotis ta preke, taip pat visada gali kreiptis į produkto gamintoją ir gamintojas pasakys, kad prekė buvo nusipirkta legaliai, nebuvo pavogta. Nurodė, kad marža dedama įvairi, vidutiniškai (duomenys neskelbtini) marža yra 5-7 procentai, 2008 metais maržos buvo panašios. Liudytojas, atsakydamas į civilinio ieškovo atstovės klausimus, nurodė, kad išardyti komplektų negalima, reikia atskirai užsisakyti iš Adobe programą ir už ją susimokėti, rinkinio kaina 2008 metais buvo 1500 Lt plius PVM. Tarp C. D. G. S. X3 ir Suite 12 programų skirtumas yra tas, kad versija naujesnė. X3 yra 13 versija, o 12 yra 12 versija. Liudytojas teigė, kad šios išvardintos programos skirtos dizainui, maketavimui, jas naudoja spaustuvės.

Teisiamojo posėdžio metu specialistu apklaustas R. Č. parodė, kad kai jis dirbo specialistu tiek pagal individualią veiklą, tiek kaip samdomas darbuotojas Verslo programinės įrangos aljanse, jam teko bendradarbiauti su Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba, dirbti kompiuterių programų neteisėtų naudojimo klausimais, dalyvauti kartu su jais patikrinimuose, surašyti specialisto išvadas. R. Č. nurodė turintis aukštąjį išsilavinimą, magistro laipsnį, bakalaurą yra baigęs inžinerinę informatiką, magistras - informacinės sistemos, jo išsilavinimas yra susijęs su informatika plačiąja prasme, informacinėmis technologijomis. Nurodė dalyvavęs daugelyje patikrinimų, surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvadą. Teismo paprašytas papasakoti, kaip vykdavo patikrinimai, R. Č. nurodė, kad atvažiavus į įmones, pareigūnai nurodydavo jam kompiuterius, kartu su pareigūnais prieidavo prie nurodytų kompiuterių, pasižiūrėdavo, kokios yra įdiegtos programos, sudarydavo jų sąrašą. Pareigūnai paprašydavo pateikti tų programų licencijas ir įsigijimo dokumentus. Jei pateikdavo tam tikrus dokumentus, pareigūnai sutikrindavo, jei kildavo kokių nors klausimų specialistui, jie tiesiog paklausdavo, jeigu galėdavo, jis atsakydavo. Jeigu dalies dokumentų nepateikdavo, kiek pamena, dažniausiais atvejais tuos kompiuterius arba užblokuodavo ir palikdavo įmonėje saugoti, kol pateiks dokumentus, arba juos išimdavo ir nusiveždavo pas save. Vėliau, per kažkurį laiką, jei nepateikdavo įmonė dokumentų, būdavo siunčiama specialisto išvadai. R. Č. tikrindavo įdiegtas programas kompiuterių sisteminiuose blokuose. Reikėdavo kompiuterį identifikuoti. Jei būdavo kompiuterio sisteminio bloko arba nešiojamojo kompiuterio serijinis numeris, kuris yra unikalus, tai nurodydavo serijinį numerį, jei to nebūdavo, o būdavo užklijuotas Windows'ų lipdukas, kuris irgi turi unikalų numerį, tą numerį nurodydavo, jeigu ne, tai pasirinkdavo kažkokį kitą identifikatorių. Tai galėjo būti kompiuterio vardas tinkle, nes tinkle jie būna sužymėti skirtingais identifikatoriais. Teigė, kad būdavo įvairiai, priklausomai, kokią informaciją galėdavo panaudoti. Surašydavo patikrinimo aktą, kur būdavo nurodyta programos pavadinimas, gamintojas - autoriaus teisių turėtojas, registracijos numeris, kompiuterinės programos įdiegimo data. Pagal operacinėje sistemoje nurodytą datą nustatydavo įdiegimo datą, esančią sisteminiame bloke. Nurodė, kad yra techninių būdų pakoreguoti įdiegimo datą, bet tai galima pakoreguoti įdiegimo metu, ne paskui. Ar programos įdiegimo koregavimo faktas sisteminiame bloke matytųsi, negalėjo vienareikšmiškai teigti, turbūt, jei giliau nagrinėtų programinį kodą, tai yra įmanoma, jis pats nėra daręs ir negalėjo tiksliai pasakyti, bet dažnai patikrinimo metu iškildavo tokia situacija, kad programos suinstaliuotos seniau, nei įsigytas pats kompiuteris. Tai padaroma tokiu būdu, kad įdiegimo metu nurodoma, kad šiandien yra 2012 metai ir šiandien instaliuojama, kompiuteryje nustatyta data yra 2005 metai, tai kompiuteris ir nurodys tą datą 2005 metais, nors yra 2012. Tai toks variantas įmanomas, bent jau senesniuose Windows'uose tą datą galėdavo iškraipyti. Išvados lentelėse nurodyta programinės įrangos kaina ir licencijos pateikimo faktas - pateikta ar nepateikta. Kaip buvo tikrinama licencijos pateikimo faktas: pateikiama pati licencija - tam tikra jos forma, tai gali būti elektroninė forma, originalus kompaktinis diskas arba lipdukai, tai priklauso nuo programos ir nuo gamintojo; antra: įsigijimo dokumentai, nes dažniausiai licencijos yra ne vardinės, iš jų nesimato, kam ta licencija priklauso, kaip ir bet kuris kitas daiktas, ant kurio nėra parašyta, kas yra jo savininkas. Tam, kad nustatytum, kad ta licencija priklauso tam tikrai įmonei, reikia pateikti įsigijimo dokumentus. Jei nepateikta licencija, o įsigijimo dokumentuose dažniausiai nurodytas tik licencijos, programos, pavadinimas: vien tik iš sąskaitos dažniausiai neįmanoma nustatyti, ar ta licencija naudojama tame kompiuteryje. C. D. G. S. X3, C. D. G. S.-12, Adobe Creative InDesign, Adobe Creative GoLive, Photoshop programos skirtos dirbti su grafiniais elementais, dirbti su nuotraukomis, paveiksliukais ar pan. Patvirtino, kad šitoms programoms reikalingos licencijos. R. Č. teismui aiškino, kad būdavo atvejų, kad surašinėdavo į išvadas ir patikrinimo aktą tik tas programas, kurioms tiksliai žino, kad reikalingos licencijos, nes nemokamų programų kompiuteriuose būna labai daug arba jie tiesiog neturim pakankamai žinių, mokamos jos ar nemokamos, ar joms reikalingos licencijos. Ne visoms programoms reikalingos licencijos. Teisiamojo posėdžio metu į prokurorės klausimus specialistas R. Č. atsakė, kad kai atliko tyrimą, kai fiksavo duomenis, prie kiekvieno kompiuterio, kur surašytos programos, turi būti nurodyta ir data. Pasižiūrėdavo, kokia yra nurodyta kompiuteryje data, įrašydavo į patikrinimo aktą tą datą. Posėdžiu metu apžiūrint byloje esančius kompiuterių ekranvaizdžius, R. Č. patvirtino, kad jei sąskaita yra išrašyta 2008 metais, o programa įdiegta 2007 metais, t.y. licencija įsigyta vėliau nei programa yra įdiegta. Ar toks naudojimas yra teisėtas, reiktų žiūrėti kiekvieno gamintoje licencijavimo politiką, (duomenys neskelbtini) atveju programos nebuvo įdiegtos, tik buvo turimi jų dokumentai. Jeigu programa buvo įdiegta 2007 metais, o licencija įsigyta 2008 metais, tą laikotarpį nuo įdiegimo iki licencijos įsigijimo ji buvo naudota be autorių sutikimo, t.y. naudota be licencijos. Prielaida, kad tam tikra licencija buvo įsigyta pagal tam tikrą sąskaitą-faktūrą daroma, kadangi, kai atliekamas tyrimas arba surašoma specialisto išvada, būna pateikiama specialistui tam tikrai kiekis dokumentas, kartais, sakykim, būna pateikiami ne visi turimi dokumentai. Dokumentai galėjo būti pateikti netgi ir po specialisto išvados surašymo. Specialistas R. Č. teigė, kad tiek, kiek jis turėjo informacijos, tiek galėjo ir į išvadą parašyti. Atsakydamas į papildomus prokurorės klausimus, R. Č. nurodė, kad paprastai taikoma praktika, kad OEM programinė įranga parduodama arba su kompiuteriu, kad ji būtų teisėtai naudojama, ji turi būti įsigyjama su kažkokiu daiktu - kompiuteriu, kietuoju disku ar pan. Paprastai pardavėjai sąskaitose, jeigu parduoda kompiuterį su programine įranga, pačioje sąskaitoje nurodo ir kompiuterį, ir programinę įrangą. Kiekvienas gamintojas gali turėti savo licencijavimo taisykles. R. Č. patvirtino, kad jo surašyta dalis yra protokolo sudedamoji dalis. Jis, surašydamas išvadą, naudojosi tais duomenimis, kurie jam buvo pateikti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu buvo padaryti ekranvaizdžiai - konkretaus kompiuterio ekrano vaizdas, kuris yra atspausdintas ant popieriaus - ir juose yra visa informacija. Paprastai ekranvaizdžiai būna pasirašomi tiek specialisto, tiek pareigūnų ir įmonės atstovų ir kartu pridedami prie patikrinimo akto. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, R. Č. atsakė, kad kainos yra sutartinis dalykas, kainų specialistas nevertina. Jeigu pateikta licencija ir sąskaita, užfiksuojamas faktas, kad atitinka. Jei nėra licencijų, kaina nustatoma ne pagal kažkokią sąskaitą, o pagal tą tvarką, kuri yra aprašyta specialisto Kainos buvo pateiktos iš distributorių, kurie įveža tą programinę įrangą į Lietuvą, kadangi įranga yra amerikietiška, jie parduoda mažmenininkui, o mažmenininkai – klientui, pateikiama standartinė kaina be jokių nuolaidų, už kurią parduoda didmenininkas mažmenininkui. Kainos buvo pateiktos rinkos kainos. R. Č. aiškino, kodėl ženkliai skiriasi kainos, nurodytos sąskaitose ir specialisto išvadoje: apie tris šimtus litų kainavo OEM'inės programos, įsigytos kartu su kompiuteriu. Naujesnė Windows Vista versija apskritai yra kita versija, negali sulyginti skirtingų versijų kainų. Kai nepateikiama licencija, specialistas pateikia standartinės licencijos kainas, standartinė licencija yra ne OEM'inė licencija. Kadangi yra speciali sąlyga, jog OEM'inė licencija įsigyjama su kompiuteriu, specialistas neturėjo informacijos, kad buvo įsigyta su kompiuteriu, todėl buvo pritaikyta standartinė kaina, ne OEM'inė kaina, ne kaina su nuolaidomis, o standartinė kaina, už kurią atskirai įsigyji licenciją, todėl kainos gali skirtis ir toks kainų skirtumas rinkoje yra. Jei įsigyji su kompiuteriu, įsigyji ženkliai pigiau, o jei jau turi kompiuterį ir reikia tik Windows'ų, tai atskirai perki pakuotę, kuri kainuoja kelis kartus brangiau. Kai OEM licenciją įsigyji su kompiuteriu, yra viena kaina, kai įsigyji mažmeninę licenciją, yra kita kaina, nors produktą naudoji tą patį. Kadangi nenustatyta, kad tai yra OEM, kaina nurodoma ne E. S. yra ne OEM'inis. Sąskaitą faktūra rodo, kad nurodytas OEM'inis, pagal kainą turėtų būti OEM'inis. Specialistas nenustatė, kad tai yra OEM'inė. pagal turimus duomenis, buvo nustatyta, kad tai yra standartinė licencija, ne OEM'inė. OEM'as yra specializuota licencija. Skirtingų licencijų tipai parduodami už skirtingą kainą. Tam, kad OEM programinė įranga būtų naudojama teisėtai, ji turi atitikti tam tikras sąlygas, kurios yra nurodytos licencijos, - viena iš sąlygų yra ta, kad ta licencija yra parduodama su kompiuteriu, org.technika. Atskirai OEM programinė įranga nėra pardavinėjama. Yra tokios licencijavimo sąlygos: įsigyti gali, bet negali teisėtai naudoti. Kalbėdamas apie Adobe C. S. įdiegimo atvejį, R. Č. nurodė, kad galėjo būti instaliuota iš laikmenos, ar pardavėjas perdavė rinkinį ar perdavė jo dalį, specialistas negalėjo pasakyti, patvirtino, kad įdiegta tik tam tikra programa, kuri priklauso rinkiniui. Jeigu instaliuota dalis, ar tos dalies kaina galėtų būti mažesnė, negalėjo atsakyti, gamintojas nustato, jei perki rinkinį ir instaliuoji iš rinkinio yra viena kaina, jei perki atskirą programą, yra kita kaina. Rinkinių dalys yra parduodamos atskirai. Galutinė kaina susideda iš didmeninės kainos ir mažmeninės kainos maržos. Pavadinimas buvo D. S. - į Suit įeina keletas programų. InDesign CS, jei vartotojui reikia iš tos programos naudoti tik tam tikras jos dalis, tai tu paprastai diegiesi ne visą, o tik tam tikrą dalį, kuria vartotojas ruošiasi naudotis. Adobe C. S. - tai yra Adobe kompanijos rinkinys, kuris čia nurodytas, kai pasileidžiama bandoma paleisti visas programas iš to rinkinio, buvo paleista Adobe InDesign CS, daugiau kompiuteryje to rinkinio kitų dalių nebuvo įdiegta. Pagal instaliacinę laikmeną buvo galima įdiegti daugiau, tikriausiai darbuotojui kitų dalių nereikėjo, todėl ir neįdiegė, kad neapkrautų kompiuterio. Vartotojas pasirenka, ar įdiegti visą rinkinį ar dalį, bet jis įdiegė būtent iš rinkinio. Prie išvados, pradžioje, yra nurodyta, kas buvo perduota specialistui prieš surašant išvadą. Atsakydamas į klausimą dėl išvadoje nurodytų programų kainų, specialistas nurodė, kad patikrinimo dieną buvo prekiaujama jau Office naujesnėmis versijomis, o senesnių versijų nebuvo galima įsigyti, bet iš esmės čia ta pati programa, todėl pateikta naujesnės kaina, nes tos pačios versijos kainos nebuvo galima gauti.

Teisiamojo posėdžio metu specialistu apklaustas V. V. teismui paaiškino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) atliko veiksmus kaip IT specialistas, tyrė pateiktus kompiuterius; jis yra Vilniaus pedagoginiame universitete įgijęs aukštąjį universitetinį fizikos astronominės informatikos srities išsilavinimą. Specialistas V. V. paaiškino, kad į jį kreipėsi ikiteisminio tyrimo tarnyba, jam buvo pateiktas licencijų paketas ir buvo prašyta patikslinti, ar jie pagrindžia programinės įrangos teisėtą buvimą kompiuteriuose, legalumą, ar pagal pateiktus dokumentus galima pagrįsti programinės įrangos buvimą vienoje ar kitoje vietoje. Nepamenu, kokia informacija buvo pateikta. Specialistas aiškino, jog tam, kad pagrįstum kompiuteriuose programinės įrangos buvimą, turi būti įsigijimo dokumentai, kuriuose atsispindėtų kad ta įranga yra būtent ta, kuri nurodyta dokumentuose. (duomenys neskelbtini) atveju, neatitiko aptikta programinė įranga, specialistas jos negalėjo pagrįsti turimais dokumentais, negalėjo pagrįsti jos legalumo. Yra identifikaciniai numeriai, kurie aptinkami pačiame kompiuteryje, dokumentų pateikimo datos, matoma programinės įrangos įdiegimo data, programinės įrangos identifikaciniai numeriai, šiuo atveju, atitikimų nebuvo. Identifikacinis numeris yra serijinis numeris. Kiekviena programinė įranga, esanti tame kompiuteryje, turi savo identifikacinį numerį. Specialistas nurodė, kad jo tyrimas buvo atliktas remiantis pirminiu tyrimu. V. V., atsakydamas į teisėjo klausimus, aiškino, kad siekdamas nustatyti, ar jam pateiktos kompiuterinės programos yra įdiegtos teisėtai, jis tikrina patį programinės įrangos įdiegimą, žiūri, su kokiais serijiniais numeriais įdiegta programinė įranga, nurodė, kad jis yra atlikęs nemažą kiekį tyrimų, daug metų dėstytojavęs, dėstęs operacines sistemas, atlikęs programinės įrangos testavimus ir bandymus, todėl pirmiausia žiūri, kokia yra licencija, jos gali būti dviejų tipų: vadinama OEM‘inė – licencija, kuri parduodama kartu su kompiuteriu, kartu su technine įranga, ji negali būti atskiriama. Ir yra korporatyvinė, įmonės licencija, kuri turi būti pagrįsta pateiktais dokumentais. Specialistas tikrina, koks yra licencijos tipas, kokie pateikiami dokumentai tai licencijai pagrįsti. Pirmiausia identifikuoja, kokią turi programinę įrangą, su kokiais numeriais, koks licencijos tipas, reikia tos programinės įrangos įsigijimo dokumentų, jei jie nėra pateikiami, tą programinę įrangą specialistas identifikuoja kaip neteisėtą. Nurodė, kad Microsoft Office paketuose dažnas variantas yra tie patys pasikartojantys identifikaciniai numeriai, kurie viešai platinami internete, todėl dažnai pasitaiko viešoje erdvėje publikuojami neteisėti serijiniai numeriai. OEM programinė įranga parduodama su technine įranga, specialistas, iš jam pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, tokios programinės įrangos su tokiais numeriais, kokie ten nurodyti, nerado. Kompiuteris yra skaičiavimo mašina, kuri vykdo vartotojo pateiktas komandas, tai yra, programos, datos, parametrų pakeitimas priklauso nuo žmogaus, kuris sėdi prieš tą kompiuterį, jei jis tikrai bus geros kompetencijos, įdiegimo datą pakeisti įmanoma, bet tai nėra paprasta pakeisti kodus, laikus. Tai yra susiję su pačios operacinės sistemos veikimu: yra nustatymai, yra registrai, yra keliose vietose tai techniškai įsiuvama. Kompiuteris yra mašina, su kuria galima viską padaryti, tai priklauso nuo žmogaus, kuris su juo dirba, bet tai yra ne sekundės ir ne dviejų sekundžių reikalas. Specialistas negalėjo atsakyti, kam ir kokiu tikslu reiktų piktybiškai keisti datas. Pakeisti yra įmanoma, bet nėra taip paprasta. Specialistas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nuo įsigijimo datos, t.y., nuo 2008 sausio 31 dienos, kai įsigyta korporatyvinė licencija, buvo galima naudotis žemesne versija, bet, kaip pažymėjo V. V., tik būtent nuo tos datos. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimą, specialistas nurodė, kad surašydamas išvadą naudojosi dokumentų analizės metodu. Taip pat gynėjo prašymu specialistui parodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras (1 tomas, bylos lapas 119-122), V. V. paaiškino, kad korporatyvinės licencijos įsigijimo data 2008-01-20, tai reiškia, kad nuo 2008-01-20 dienos buvo galima diegti Microsoft legaliai, bet prie minėtos faktūros turėjo būti Microsoft atsiųstas licencinės sutarties lapas, kuriame turėjo būti nurodyti įdiegimo numeriai, kuriais turėjo būti įdiegiama šita programinė įranga. Sąskaita faktūra yra griežtos atskaitomybės blankas, perkant registruojamas Owner‘is, nurodoma jo kontaktiniai numeriai, elektroninio pašto adresai, kuriais jis gauna prisijungimus prie Microsoft erdvės, iš kurios pats Microsoft vartotojo nurodytais adresais atsiunčia su kodais.

Specialistas V. V. paaiškino, kad OEM versija yra programinė įranga, kuri parduodama kartu su technine įranga, jos negalima iškomplektuoti, ji pririšama prie techninės įrangos, jos negalima išskirti, jei kalbama apie operacinę sistemą, ji turėjo būti tam tikrame kompiuteryje, nes ji yra pririšta prie techninės įrangos. OEM versijos identifikaciniai lipdukai privalomai turi būti užklijuoti ant sisteminio bloko matomoje vietoje. Lipdukas turi būti ne ant kompakto. Išduodamas toks vienintelis lipdukas. Jei yra tikimybė, kad kompiuteris stovi nuolat žmonių lankomoje vietoje, yra galimybė dėti po sisteminio bloko dangčiu, iš vidinės pusės. Taip pat pabrėžė, kad ne kiekvienai programai turi būti lipdukas, čia yra Microsoft Windows operacinei sistemai, kuri paleidžia kompiuterį darbui, ant operacinės sistemos pagrindo yra dedama taikomoji programinė įranga. Šiuo atveju, tai yra operacinė sistema, kuri paleidžia kompiuterį darbui. Jeigu tai yra OEM versija, pirkta kartu su technine įranga arba pririšta prie techninės įrangos, tam ir yra lipdukas naudojamas, kadangi jis yra pririštas prie tos įrangos. V. V. teigė, kad „Rivilė“ negalima naudotis be operacinės sistemos, kompiuteris neveiks, turi būti operacinė sistema. Vartotojas turi kompiuterį - techninę įrangą kartu su operacine sistema, tik tada gali kelti taikomąją programinę įrangą. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimą, specialistas pabrėžė, kad ne visais atvejais pirkėjas gali naudotis senesne versija įsigijęs naujesnę versiją, yra tam tikros išimtys.

- įsigyta teisėtai, naudojama neteisėtai. Programinė įranga bus naudojama nuo to momento, kai įsigyta. Jeigu naudojo nuo 2007 metų, kaip gali būti teisėtas naudojimas, jei įsigijo 2008 metais.

- Nuo to momento, kada jos įsigytos, jos būtų naudojamos teisėtai, bet jei jos buvo naudojamos prieš tai, jos buvo naudojamos neteisėtai. Nuo įsigijimo momento naudojamos teisėtos.

Papildomos specialisto V. V. apklausos teisiamajame posėdyje metu, jis nurodė, kad specialisto išvadai gauti buvo pateikta specialisto R. Č. išvada ir programinės įrangos įsigijimo dokumentai, šiuo atveju, pačių kompiuterių specialistas nematė, rėmėsi prieš tai daryta specialisto išvada ir pateiktais dokumentais, jam reikėjo atsakyti į pateiktus klausimus pagal pateiktą užduotį, buvo pateikta atsakyti dėl 11 vienetų kompiuterių, bet buvo užduoti konkretūs klausimai tam tikram kompiuteriui apie tam tikrą programinę įrangą: Kompiuteris Nr.5 – K., Nr.3 – T., kompiuteris Nr.2 – J., Nr.9 – A., kompiuteris Nr. 8 - ZAX, kompiuteris Nr.4 vardu R., kompiuteris Nr. 11 vardu P., kompiuteris Nr.7 vardu Spauda, kompiuteris Nr. 6 vardu P., kompiuteris Nr.10 vardu G. ir taip toliau. Tyrimo metu specialistui buvo pateikti duomenys dėl apžiūros protokolo, jis gavo tik G.Č. išvadą su joje esančiais priedais. Patys identifikavimo lipdukai nebuvo pateikti, buvo pateiktos įsigytos programinės įrangos skanuotos lipdukų kopijos. Specialistui buvo pateikta sąskaitos faktūros, (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros, (duomenys neskelbtini) važtaraščiai, (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros, buvo „(duomenys neskelbtini)s“ vadovės pateiktos Microfost licencijų kopijos ir informacija apie licenciją, lipdukų kopijos ir autentiškumo kortelės, t.y. autentiškumo kortelių kopijos, ne pačios kortelės. Pateikti duomenys patvirtino teisėtą programinės įrangos buvimą kompiuteriuose arba ne. Specialisto galutinė išvada buvo tokia, kad kompiuteriams pirmam, antram, penktam, septintam, aštuntam, dešimtam yra pateikti kompiuterio dokumentai, šiuose kompiuteriuose įdiegtų programų datos yra žymiai ankstesnės negu pateiktų sąskaitų faktūrų išrašymo datos, trečio kompiuterio techniniai duomenys galėtų atitikti su PVM sąskaita faktūra LEB5840600 įsigytų prekių techniniais duomenimis, tačiau PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta programinė įranga yra Microsoft XP Home edition OEM versija ir neatitinka aptiktos programinės įrangos pačiame kompiuteryje, buvo aptikta XP Professional su tam tikru numeriu, ir įdiegimo data 2004-09-14, todėl šiuo atveju specialistas negalėjo sakyti, kad konkreti sąskaita faktūra pateisina konkrečios programinės įrangos buvimą. Specialistas V. V. konstatavo, kad nesutampa datos ir versijos. Datos – tai įdiegimo data, kada buvo atgaminta programinė įranga šitame kompiuteryje: pirmas kompiuteris - 2007 metų įdiegimas, antras kompiuteris – 2005 m., trečias kompiuteris - 2004 m., ketvirtas kompiuteris – 2006 m., penktas kompiuteris – 2004 m., šeštas kompiuteris – 2006 m., septintas kompiuteris – 2006 metai, aštuntas kompiuteris – 2006 m., devintas kompiuteris – 2005 m., dešimtas kompiuteris – 2007 m., vienuoliktas kompiuteris – 2006 m. Specialistas aiškino, jog tam, kad jis konstatuotų, kad tam tikra programinė įranga naudojama teisėtai, jis turi matyti įsigijimo sąskaitą faktūrą, įdiegimo datą ir būtent tuos registracijos numerius, kurie yra pateikti prie sąskaitos faktūros. Pagal Microsoft rekomendacijas, registracijos numerio lipdukas turi būti užlipdytas matomoje vietoje. Ten yra įdiegimo kodas, raktas, tai yra skaičių ir raidžių seka. Tai yra tam tikrų skaičių ir raidžių kombinacija, einantys per brūkšnelį, tai keturi blokai po penkis ženklus. Jei perkama atskirai, perkamos korporatyvinės licencijos, įmonė tą patį kodą gali taikyti keliems kompiuteriams, ši licencija gali būti perkelta iš vieno kompiuterio į kitą, sąlyga tokia, kad, tarkim, nuperkama penkioms darbo vietom, tai gali būti bet kuriose penkiose darbo vietose, nepririšama prie konkrečios darbo vietos, yra vienetų skaičius.

Kaltinamasis T. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis direktoriumi (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2002 iki 2007 metų. Kaltinamojo teigimu jį priimant į direktoriaus pareigas buvo pasirašytas kažkoks įsakymas, kažkoks akcininkų protokolas, jis, T. P., gaudavo atlyginimą kaip direktorius. Priimant tam tikrus sprendimus, turėjo teisę atstovauti įmonei, pasirašyti dokumentus kaip vadovas, tačiau teigė, kad įmonės veiklą kontroliavo tam tikrais klausimais, bendrą įmonės vadovavimą realiai atliko kiti žmonės (tomas 5, b. l. 189-191).

Tačiau tokie kaltinamojo teiginiai prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems duomenimis, iš kurių seka, jog nuo (duomenys neskelbtini) įregistravimo dienos šios įmonės vadovu buvo paskirtas T. P. (tomas 3, b. l. 59-63). Tai, jog T. P. minėtos bendrovės 2002-10-04 – 2007-12-10 laikotarpyje vykdė direktoriaus pareigas patvirtina ne tik 2002-10-01 (duomenys neskelbtini) steigiamojo susirinkimo protokolas, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuro išduotas liudijimas Nr. 087810 bei ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos teisės departamento Rejestro tarnyboje bendrovės įregistruoti įstatai (tomas 3, b. l. 67-76). Minėtų įstatų 5 punktas reglamentuoja, kad administracijos vadovo kompetencijai priklauso šios pagrindinės funkcijos, kaip savarankiškas gamybinių, organizacinių, finansinių klausimus sprendimas, bendrovės valdymo struktūros nustatymas, bendrovės turto apsauga ir darbuotojų darbo sąlygų užtikrinimą. Teismas kritiškai vertina T. P. teiginius, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu bendrovei realiai vadovavo ne jis, o kiti asmenis. Bylos duomenimis, tai jog kaltinamasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigose patvirtina įvairioms valstybinėms institucijoms pateikti finansinės atskaitomybės duomenis (tomas 3, b. l. 78-93), kurios dokumentuose kaip vadovas pasirašė T. P.. Pažymėtina, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad aukščiau minėtose finansinės atskaitomybės dokumentuose yra jo parašai (tomas 5, b. l. 194). Tai, jog bendrovei 2002-2007 metų laikotarpyje vadovavo direktorius T. P. patvirtino ir liudytojai R. M., G. V., A. Š., P. K., kurie nurodė, kad esant būtinumui jie kreipėsi į kaltinamąją, kaip vadovą, sprendžiant darbo metu iškilusius klausimus.

Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis T. P. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal užimamas pareigas turėjo teisę atstovauti šiai bendrovei, jos vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti bendrovės veiklą. Teismo manymu, kaltinamasis būdamas vadovu turėjo ne tik teises, bet ir pareigas. T. P. savo pareigas, susijusias su programinės įrangos laikymu vykdė netinkamai, nes tai akivaizdžiai matyti iš jo parodymų (teigia, kad pats nesidomėjo šiuo klausimu, atsakingo darbuotojo nepaskyrė ir pan.). Bet būtent jis, direktorius, privalėjo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti vadovaujamos bendrovės darbą bei imtis priemonių, kad šios įmonės kompiuteriuose būtų laikomos legalios programos. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog kaltinamasis vadovaujamos bendrovės šios veiklos srityje nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kaip vadovas.

Taip pat teismas kritiškai vertina kaltinamojo T. P. teiginius, kad jis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo atsakingas už programinės įrangos laikymą įmonėje, netvarkė šių reikalų. Liudytojos R. M. duotais parodymais nustatyta, kad nuo 2005 m. kovo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyr. finansininkės padėjėjos pareigose. Įsidarbinimo metu bendrovei vadovavo T. P.. Vykdant darbinės funkcijas liudytojai buvo suteiktas darbo kompiuteris, kuriame buvo įdiegta programa „Microsoft Office“ bei programa „Rivilė“. Liudytoja patvirtino, kad jai teko dirbti su programomis Windows XP, Word,as, „Rivilė“, kurios jau buvo instaliuotos jos darbiniame kompiuteryje, (tomas 4, b. l. 102-103).

Liudytojo T. A. teisme duotais parodymais nustatyta, kad(duomenys neskelbtini) dirbo(duomenys neskelbtini). Liudytojas turėjo savo darbo vieta su kompiuteriu, kuriame buvo įdiegtos programos Windows, Microsoft Outlook, C. D. Graffic. Bendrovė užsiminėjo reklamos gamyba, todėl aukščiau minėtos programos buvo naudojamos jos veikloje. Papildomai atsakant į teismo klausimą, liudytojas nurodė, kad bendrovė dirbo pelningai, atlyginimai darbuotojams buvo mokami laiku, o(duomenys neskelbtini) turėjo apie 10 vnt. kompiuterių, (tomas 4, b. l. 103).

Liudytojos G. V. duotais parodymais, kad bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo(duomenys neskelbtini). Vykdant darbinės funkcijai liudytojai teko dirbti su kompiuteryje jau instaliuotomis programomis – Photoshopas, C. D., kompiuteryje taip pat buvo įdiegta ir programa Adobe Creative, tačiau liudytoja šią programa nesinaudojo. Pasak G. V., darbo kompiuteryje naujų programų įdiegta nebuvo, o aukščiau minėtų programų naudojimas buvo tiesiogiai susijusios su reklamos gamybą ir neturint jų (programų) būtų sudėtinga vykdyti veiklą, (tomas 5, b. l. 9-10).

Liudytojo R. Š. teisme duotais parodymais, kad (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) ir savo veikloje naudojo kompiuterinė įranga, kurios kompiuteryje buvo įdiegtos programos Windows paketas, Excel, specializuota O. P. Shop. Pasak liudytoją, jis pats reklamos produktą nebekurdavo, tik gaudavo sumaketuota plakatą ir aukščiau minėtų programų pagalba išdėliodavo ant spausdintuvo medijos ir spausdindavo print. Liudytojas atsakydamas į teisėjo klausimą nurodė, kad savo darbo vietoje jis dirbo vienas, užsakymus gaudavo per interneto elektroninį paštą, (tomas 5, b. l. 10).

Liudytojos A. Š. parodymais, kad (duomenys neskelbtini) ir jos darbas pagrindė buvo susijęs su failų atidavimu spaudai. Dirbo su darbo kabinete esančiu kompiuteriu, kuriame jau buvo įdiegtos programos Corell, Photoshop, Adobe Creative, šios programos buvo nuolat naudojamos kuriant reklamos failus. Ar aukščiau minėtoms programoms bendrovė turėjo licencijas, liudytoja nurodyti negalėjo. Naudojant šias programas buvo kuriami reklamos failai, jų redagavimas, sukūrimas, (tomas 5, b. l. 51-52).

Liudytojo P. K. teisme duotais parodymais, kad (duomenys neskelbtini) dirbo apie 4-5 metus. Darbo metu liudytojo teigimu jis naudojo kompiuterį, kuriame buvo įdiegtos programos C. D., Windows XP, Office. Šios programos padėdavo atlikti užsakymus, susijusius su reklamos gamyba, t.y. gamino lipdukus ant stiklo, šviesdėžes, pakabinamus tentus, lipdukus ant vitrinų. Pats liudytojas savo iniciatyva į darbo kompiuterį jokių kitų programų neinstaliavo ir bendrovės ūkinėje veikloje buvo naudojami apie 10 vnt. kompiuteriu, (tomas 5, b. l. 82-83).

Liudytojos J. R. teisme duotais parodymais, kad (duomenys neskelbtini) kurios buveinės vieta yra adresu Savanorių pr. 178, Vilniuje, dirbo administratorė. Vykdant darbinės funkcijas jai teko dirbti su kompiuteriu, kuriame buvo įdiegtos programos Windows, Word, Exell, Rivilė. Kadangi bendrovė buvo reklamos agentūrą, liudytojai teko dažnai bendrauti su klientais ir šioje veikloje buvo naudojamas kompiuteris. Bendrovės darbuotojai kūrė eskizus, ruošdavo maketus ir projektus, kiekvienas darbuotojas turėjo atskirą darbo vietą su darbo kompiuteriu, kuriuose buvo instaliuotos tam tikros programos. Ar šios programos turėjo licencijas, liudytojai nėra žinoma. Bendrovės veikloje buvo nuolat bendraujama su klientais, visi duomenis buvo ruošiami kompiuteriu. Pasak liudytoją, jį matė, kad ant T. P. darbo stalo stovėjo irgi kompiuteris, (tomas 4, b. l. 128-129).

Liudytojo V. K. teisme duotais parodymais, kad (duomenys neskelbtini) dirbo vadybininko pareigose ir vykdant darbinės funkcijas liudytojui buvo suteiktas darbo kompiuteris, kuriame buvo įdiegtos programos Windows XP bei C. D. Suit, Adobe Photoshop, tačiau minėtomis dviems programomis liudytojas nesinaudojo, nors jos ir buvo instaliuotos. Bendrovė vykdė reklamos gamybą ir su klientais V. K. bendravo elektroninio pašto pagalba, pasak liudytoją, kompiuteris ir telefonas buvo pagrindinės darbo priemonės. Su potencialiais klientais teko nuolat bendrauti, buvo stengiamasi gauti kuo daugiau užsakymų, nes tokiu nuo sudarytų užsakymų priklausė ir bendrovės gaunamas pelnas. Bendrovėje iš viso dirbo apie 10 darbuotojų ir visi turėjo darbo kompiuterį, (tomas 5, b. l. 82).

2008-01-28 apžiūros protokolo duomenimis (tomas 1, b. l. 26-29), kad (duomenys neskelbtini) buveinės vietoje adresu(duomenys neskelbtini), bendrovei priklausančiose 10 vnt. kompiuteriuose neteisėtai laikytos neteisėtai įdiegta įvairi programinę įrangą – D. G. Suite X3, Microsoft Office 2003 Professional, Adobe C. S. 2, Microsoft Windows XP Professional, kuriai nebuvo pateikti kompiuteriniu programų įsigijimo licencijos.

Liudytojo S. Z. parodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2008-01-28 patikrinime dalyvavo policijos pareigūnas K. ir specialistas R. Č.. Patikrinimo metu buvo atliktas tyrimas, ar bendrovė savo ūkinėje-komercinėje veikloje naudojo kompiuterius, ir, ar šiuose kompiuteriuose legaliai yra įdiegtos licencijuotos programos. Būnant bendrovės buveinės vietoje, liudytojas S. Z. apžiūrėjo patalpas, nusifotografavo darbo vietas su programinė įranga, o specialistas R. Č. atliko visų bendrovėje esančių darbo kompiuterių tyrimą, t.y. specialistas peržiūrėjo programų įdiegimo datas, įdiegtų programų pavadinimus. Liudytojas S. Z. atsakymas į teismo klausimą patvirtino, kad šio patikrinimo metu buvo rastos kompiuteriuose neteisėtai įdiegtos programos. Siekiant įtvirtinti patikrinimo rezultatus buvo padaryti visų bendrovėje esančių darbo kompiuteriu ekranvaizdžių kopijos (tomas 1, b. l. 30-79). Pažymėtina, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai R. M., G. V., A. Š., P. K., R. Š. patvirtino, jog jų darbo vietos yra užfiksuotos prie 2008-01-28 apžiūros protokolo pridėtuose fotonuotraukose (tomas 1, b. l. 80-88).

Specialisto R. Č. teigimu, bendrovėje aptiktos programos C. D. G. S. X3, C. D. G. S.-12, Adobe Creative InDesign, Adobe Creative GoLive, Photoshop programos skirtos dirbti su grafiniais elementais, dirbti su nuotraukomis, paveiksliukais ar pan. Patvirtino, kad šitoms programoms reikalingos licencijos. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo T. P. teiginius, jog aukščiau minėtoms programoms bendrovė (duomenys neskelbtini) turėjo licencijas, nes šios programos pasak kaltinamąjį buvo įsigytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytas sąskaitas – faktūras (tomas 1, b. l. 118-120). Tačiau tokie kaltinamojo teiginiai prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems duomenimis, nes specialisto R. Č. išvadoje nurodyta (tomas 2, b.l. 52-57), kad pagal PVM sąskaitas – faktūras (serija TLT Nr. 3193612, TLT Nr. 3193744, TLT Nr. 3194150) įsigytos programos su licencijomis suteikia teisė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bet kuriuose kompiuteriuose apgaminti programinę įrangą. Liudytojo R. Č. teigimu, sprendžiant iš aukščiau minėtų sąskaitų-faktūrų išrašymo datos, t.y. griežtos apskaitos dokumentuose nurodyta data 2008-01-20 ir 2008-01-31, o bendrovėje(duomenys neskelbtini) aptiktuose kompiuteriuose esančių programų įdiegimo datos yra 2004, 2005, 2006, 2007 metais, t.y. licencijos įsigytos vėliau nei programos yra įdiegtos. Pažymėtina, kad specialistas V. V. teikiant išvadą įvertino K. P. papildomai pateiktus programinės įrangos įsigijimo dokumentus (tomas 2, b.l. 82-129) bei padarė išvadą, jog šie duomenis nepagrindžia minėtų kompiuteriniu programų įsigijimo legalumą. Tai, jog kompiuterinės programos įsigijimo legalumas nustatomas pagal šios įrangos įsigijimo datą, patvirtino ir liudytojas V. D., kuris nurodė, kad vartotojas kompiuterinėmis programomis teisėtai gali naudotis tik nuo prekių įsigijimo momento (pvz. nuo išrašytos sąskaitos-faktūros datos momento). Teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) darbo kompiuteriuose aptiktos programos buvo laikomos neteisėtai ir pagal duomenis, kurie buvo surinkti 2008-01-28 apžiūros metu (tomas 1, b.l. 26-79). Teismas atkreipia dėmėsi, jog specialistui R. Č. atliekant minėtos bendrovės esamose darbo kompiuteriuose patikrinimą buvo atliktas kiekvienos programinės įrangos tyrimas. Specialistas surašė patikrinimo aktą, kur būdavo nurodyta programos pavadinimas, gamintojas - autoriaus teisių turėtojas, registracijos numeris, kompiuterinės programos įdiegimo data. Pagal operacinėje sistemoje nurodytą datą R. Č. paleisdamas aptiktas programas nustatydavo įdiegimo datą, esančią sisteminiame bloke. Specialistas nurodė, kad yra techninių būdų pakoreguoti įdiegimo datą, bet tai galima pakoreguoti įdiegimo metu, ne paskui. Pažymėtina, kad visų kompiuterių padarytų ekranvaizdžio fotonuotraukose (tomas 1, b. l. 31, 38, 44, 47, 50, 55, 59, 63, 66, 71, 77) atlikto tyrimo datą bei laikas sutampa, nes kiekvieno kompiuterio patikrinimas vidutiniškai užtrukdavo apie 10 minučių. Liudytojas S. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad patikrinimo metu specialistas R. Č. prisėsdavo prie kiekvieno kompiuterio ir tikrindavo sisteminėse blokuose esamas įdiegtas programas, o liudytojas rašė protokolą. Įvykio vietos apžiūros protokolą pasirašė ir direktorė K. P., kuri irgi dalyvavo apžiūroje, iš K. P. pastabų dėl atlikti patikrinimo ir gautų duomenų sulaukta nebuvo.

Be to, teismas kritiškai vertina kaltinamojo T. P. parodymus dalyje, ar 2002-2007 metais buvo perkami nauji kompiuteriai, programinės įrangos, kaltinamojo teigimu jis nežinojo, nes su finansais susijusius klausimus buvo perleidęs spręsti K. P.. Tokie kaltinamojo teiginiai prieštarauja jo paties teisme duotiems parodymams, iš kurių seka, kad T. P. turi aukštąjį išsilavinimą, jis yra baigęs poligrafinę inžineriją, yra spausdinimo įrangos specialistas (tomas 5, b.l. 192), todėl kaltinamojo turimas išsilavinimas turi pagrindą teigti, jog T. P. vadovaujant (duomenys neskelbtini) jis suvokė bendrovės veiklos pobūdį ir kompiuterinės įrangos (programų) svarba vystant ūkinė-komercinė veiklą. Turint duomenin, jog bendrovė specializavosi reklamos gamyboje, byloje apklausti liudytojai nurodė, kad dirbo su jiems skirtose darbo kompiuteriuose jau įdiegtomis programomis, naujų programų liudytojai neinstaliavo ir savo darbinės užduotis (bendravimas su klientais naudojant elektroninį paštą, užsakymų priėmimas bei gautų pirminių duomenų apdorojimas naudojant esamas programas, gamybos produktų paruošimas ir kt.) atlikdavo tik su darbo vietose esančiais kompiuteriais. Neabejotina, kad laikydamas neteisėtas kūrinių kopijas T. P. suvokė, kad šiai veiklai reikalingos licencinės sutartys su jo laikytų kūrinių autorių ar gretutinių teisų subjektais, jų teisų perėmėjais ar jų įgaliotais asmenimis, taip pat suprato, kad be atitinkamo leidimo toliau vykdydamas tokią veiklą, jis pažeidžia autorių ar gretutinių teisų subjektų, jų teisų perėmėjais ar jų įgaliotų asmenų teises, ir norėjo taip daryti.

Pagal LR BK 192 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo, meno ar kitokį kūrinį ar jo dalį arba importavo, eksportavo, platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija). Vadinasi, baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį už literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio (pvz., kompiuterio programų) ar jo palies neteisėtų kopijų importą, eksportą, platinimą, gabenimą ar laikymą kyla tuo atveju, kai veikos padarytos komercijos tikslais, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant gauti ekonominės ar komercinės naudos. Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog komercijos tikslai tai yra tikslai, susiję su veikla, kuri vykdoma ne tik tiesiogiai pajamoms, pelnui ar kitokiai turtinei naudai gauti, bet ir veikla kuri netiesiogiai susijusi su pajamų gavimu (komercine-ūkine veikla), pvz. bendrovės darbuotojai neteisėtas kompiuterio programų kopijas naudojo darbui ir taip gavo ekonominės naudos, nes šios programos padėjo operatyviau atlikti pavestus darbus, gauti didesnių pajamų (kasacinės bylos Nr. 2K-7-201/2008, 2K-265/2008, 2K-538/2009).

Teismo vertinimu, byloje surinktą pakankamai duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai komerciniais tikslias buvo laikomos kompiuterinės programos C. D. G. S. X3, C. D. G. S.-12, Adobe Creative InDesign, Adobe Creative GoLive, Photoshop, Microsoft Office 2003 Professional, Microsoft Windows XP Professional, kurias bendrovės darbuotojai naudojo darbui ir nors bendrovė tiesiogiai iš šių programų pajamų negavo, tačiau tokių programų panaudojimas yra susijęs su komercinė veikla ir siekimu pelningai vystyti šią veiklą bei gauti pelną. Tai, jog minėtos kompiuterinės programos buvo naudojamos bendrovės veikloje patvirtino apklausti aukščiau minėti liudytojai, kurių teigimu vykdant savo tiesioginės darbo funkcijas buvo naudojamos kompiuterinėse įdiegtos programos, kurios padėdavo sukurti darbo produktą (reklamos failų sukūrimą, gautų duomenų apdorojimą ir koregavimą ir kt.). Pažymėtina, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) savo veikloje naudojamo tos instaliuotos programos, kurių funkcijos atitinka ir bendrovės veiklos pobūdį, t. y. reklamos gamyba, nes juos buvo naudojamos siekiant geresnių darbo rezultatų.

Kaltinamajam T. P. yra inkriminuojama, jog jis neturėdamas kompiuterio programų autorių teisų turėtojų leidimo nuo 2004-07-22 iki 2007-12-10 (duomenys neskelbtini) kompiuteriuose komercijos tikslais laikė neteisėtai atgamintas kompiuterių programų kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmeninės kainas viršijo 100 MGL.

Neteisėta kopija laikoma kūrinio kopija, laikoma be autorių teisų subjekto leidimo (nesudarius licencinės sutarties ar pažeidžiant jos sąlygas) (ATGTĮ 2 str. 22 d.). Nusikalstamą veiką padariusio asmens naudojamų kompiuterinių programų kopijų neteisėtumas apibūdinamas tuo, kad asmuo darė LR BK 192 str. dispozicijoje nurodytas veikas, nesudaręs licencinės sutarties, suteikiančios teises laikyti ar kitaip naudoti kompiuterių programas ar jų dalis.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, jog pats autorių teisų pažeidimas ex facto reiškia žalos padarymą, kadangi dėl kiek vieno neteisėto kūrinio panaudojimo teisų subjektas praranda pajamas, gali būti pakenkta jo reputacijai, o teisų pažeidėjas pasipelno nemokėdamas nustatyto licencinio mokesčio už įgyjamas kūrinio naudojimo teises (LAT 2002-02-22 konsultacija Nr. A3-64).

Teismo manymu, kad nustatant teisėto kūrinio pardavimo kainą nusikalstamos veikos padarymo metu, būtina įvertinti, kokia šio kūrinio teisėta vertė (įskaitant didmeninės prekybos platintojų naudojamus antkainius) buvo pateikiama galutiniam vartotojui. Kaip seka iš byloje esančiu duomenų (tomas 5, b.l. 158-159, 169-176), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaip kompiuterinės įrangos dileriai (platintojai) prekiauja minėta produkciją, kurių vartotojams teikiamos kompiuterinių programų įkainiai skiriasi priklausomai nuo teikiamos programos tipo, įrangos komplektacijos, teikiamos programos funkcijų apimtimi ir pan., teismui vertinant šiuos duomenimis, konstatuotina, jog ne visų programų pardavimo kainose yra įskaityti mokesčiai, tame tarpe ir PVM, todėl teismo vertinimu skiriasi aukščiu minėtų įmonių pateiktų duomenų galutinę produkto pardavimo kainą, kurį gali skirtis nuo padavimo apimties, pateikimo galutiniam vartotojui termino ir dėl kitų veiksnių. Pažymėtina, kad liudytojo V. T. teigimu, kompiuteriniu programų galutinę kainą(duomenys neskelbtini) gali priklausyti nuo to, kokiomis sąlygomis šią produkciją yra gaunama ir gamintojo, nes gamintojas nurodo tik rekomendacinės produkcijos pardavimo kainas, o pati įmonė į mažmeninė kaina įtraukinėja savo nuožiūra esamą antkainį, kurios dydis gali skirtis. Be to, pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) aptiktuose kompiuteriuose buvo rastos ne pavieniai atskiri produktai (programos), o jų taip vadinami paketai. Kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) pateiktuose duomenyse produktų kainos yra įvardintos kaip pavieni kompiuteriniu programų dalis. Teismas konstatuoja, kad kaltinamajam akte nurodytos kompiuterinių programų kopijų vertė (50 774, 56 Lt) atitinka oficialių teisėtų kompiuterinių programų kopijoms (tomas 4, b.l. 37, 87), kurios buvo parduodamos pažeidimo dienai, t.y. 2008 m. sausio 28 d. Tai, jog galutinio produkto (kompiuterio programos) kainos gali skirtis, patvirtino ir liudytoja G. K., kurį paaiškino, kad su kainodara yra skirtingų variantų: yra standartinės kainos ir yra kainos, kurios yra žemesnės nei standartinės, kurios buvo suteiktos tam tikram vienam pirkimui, didesnei produktų partijai, konkursiniam pirkimui, taip pat gali būti prekių nukainavimas, kurios per ilgai užsigulėjo sandėlyje, todėl kaina gali būti tikslinama.

Teismui vertinant kompiuterių programų neteisėtų kopijų vertė buvo vadovautasi specialisto R. Č. pateiktą specialisto išvadą bei kitais baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą, kurioje nurodytos kiekvienos programos teisėtos kopijos kaina yra mažmeninė ir jų bendra vertė 2008-01-28 sudarė 50 774, 56 Lt, t.y. virš 100 MGL.

Nenustatyta, kad liudytojai A. Š., R. Š., T. A., R. M., J. R., G. V., V. K., P. K., G. K., V. S., G. Č., D. R., S. Z., V. T., V. D. bei specialistai R. Č., V. V., dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį T. P.. Jų parodymai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir juos laiko kaltinamojo T. P. kaltės įrodymais.

Be to, aukščiau paminėtuose protokoluose, specialisto išvadose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamojo kaltės įrodymais.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis T. P. nuo 2004-07-22 iki 2007-12-10 eidamas vadovaujančias –(duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti juridinio asmens vardu sprendimus bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, kompiuterių sisteminiuose blokuose komerciniais tikslais, siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominės, komercinės naudos, neteisėtai laikė tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai atgamintas kompiuterių programų kopijas, kurių bendra vertė 2008-01-28 dienai buvo 50.774,56 Lt. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo T. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 192 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo T. P. kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam T. P. bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytą nusikalstama veika buvo tyčinė, tęstinę, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis T. P. administracine tvarka baustas (3 tomas, b.l. 142-144), neteistas (3 tomas, b.l. 145). Psichikos sveikatos centre ir RVPL įskaitas neįrašytas (3 tomas, b.l. 150, 151), priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (3 tomas, b.l. 152). Šios aplinkybės rodo, kad jis nelinkęs nusikalsti, jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.

Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti kaltinamajam T. P. paskiriant baudą, jos dydį atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes paskiriant artimam baudos minimumui.

Civilinis ieškovas(duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 13148, 74 litų turtinės žalos atlyginimo, civilinis ieškovas C. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3398,00 litų turtinės žalos atlyginimo, civilinis ieškovas Microsoft Korporacijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 34227,82 litų turtinės žalos atlyginimo. Taip pat civiliniu ieškovu atstovė advokatė R. A. prašo teismo iš kaltinamojo T. P. aukščiau minėtu civiliniu ieškovu naudai priteisti 5 procentų dydžio procesinės palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti (4 tomas, b.l. 71-88).

Pagal LR BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieškinį. Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog specialisto V. V. išvadoje, (duomenys neskelbtini) (tomas 5, b.l. 158-159) rašte nurodytos kainos skiriasi nuo civiliniu ieškovu (tomas 4, b.l. 71-75) pateiktu duomenų (kompiuterinių programų kainų). Šis kainų skirtumas susidaro dėl Lietuvoje esančių kompiuterinės įrangos platintoju skirtingai taikomu galutinio realizuojamo produkto vartotojui antkainių, įskaitant ir būtinus mokesčius, kurių antkainių dydis skiriasi priklausomai nuo platintojo siekio gauti ekonominę naudą, t.y. kainodara yra skirtingų variantų: yra standartinės kainos ir yra kainos, kurios yra žemesnės nei standartinės, kurios buvo suteiktos tam tikram vienam pirkimui, didesnei produktų partijai, konkursiniam pirkimui, taip pat gali būti prekių nukainavimas, kurios per ilgai užsigulėjo sandėlyje, todėl kaina gali būti tikslinama. Teismo vertinimu, byloje surinktą pakankamai duomenų, jog civiliniai ieškovai (duomenys neskelbtini) dėl neteisėtų kaltinamojo T. P. veiksmu, kaltinamasis laikė neteisėtai atgamintas kompiuterių programų kopijas, kurių bendra vertė 2008-01-28 dienai buvo 50.774,56 Lt, todėl civiliniu ieškovu pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, bei iš kaltinamojo T. P. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 13148, 74 litų dėl turtinės žalos atlyginimo; iš kaltinamojo T. P. civilinio ieškovo C. K. naudai priteisti 3398,00 litų dėl turtinės žalos atlyginimo; iš kaltinamojo T. P. civilinio ieškovo Microsoft Korporacijos naudai priteisti 34227,82 litų dėl turtinės žalos atlyginimo.

Patikslintame civiliniame ieškinyje (tomas 5, b.l. 71-75) civilinių ieškovų atstovė advokatė R. A. prašo priteisti iš T. P. aukščiau minėtų civilinių ieškovu naudai 5 procentų dydžio procesinės palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei prašo priteisti atstovavimo išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad „palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja“. CK 6.37 str. 2 d. nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. <...>Terminas „procesinės palūkanos“ visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 str. 2 d. nustatytų pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. CK 6.37 str. 2 dalies ir 6.210 str. sąveika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 str. pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 str. 2 d. pagrindu. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 str. nustatytas atitinkamas dydis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 plenarinės sesijos nutarimas Nr. 3K-P-537/2011).

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.210 str. 2 d., 6.261 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog dažniausiai aptariamos palūkanos yra išieškomos už sutarties pažeidimą, tačiau teisės doktrinoje nurodoma, kad jos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda kitais pagrindais, pvz., dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti procesines palūkanas dėl prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą bei procesines išlaidas nevykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės mėn. 11 d. nutartyje priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010 pažymėjo, kad „tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 str., turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos nemokamos. Kaip tik antroji sąlyga yra esminė šioje byloje. <...> Todėl pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistiesiems atsirado nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti.“ (Teismų praktika Nr. 34, psl. 338-348).

Atsižvelgiant į tai, jog procesinės palūkanos dėl prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nevykdymo gali būti skaičiuojamos ir priteisiamos tik po to, kai ši prievolė konstatuojama įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir šis nuosprendis pateikiamas vykdyti, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo įsiteisėjimo netenkinamas.

2011-11-08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjo M.Gvozdovičiaus nutartimi, siekiant užtikrinti pareikštą(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį bendrai 50 774,56 Lt sumai, buvo apribotos kaltinamojo T. P. nuosavybės teisės į turtą – dvejų kambarių butą adresu(duomenys neskelbtini), 72.97 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tomas 5, b.l. 13-14). 2012-02-01 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjo nutartimi nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas, (5 tomas, b.l. 108-109). Kadangi baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinių ieškovų(duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys, todėl kaltinamajam T. P. taikytą procesinės prievartos priemonę - nuosavybės teisių apribojimą į dvejų kambarių butą adresu(duomenys neskelbtini), 72.97 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nukreipti į A. S. (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio išieškojimą.

Kadangi civilinių ieškovu(duomenys neskelbtini) atstove advokatė R. A. šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl advokatės R. A. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

pripažinti T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 192 straipsnio 1 dalį ir paskirti 30 MGL, t.y. 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) baudą.

Nustatyti šešių mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudai sumokėti į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą LT247300010112394300, esančią banke AB „Swedbank“, įmokos mokesčio kodas 6800. Sumokėjus baudą, mokėjimo dokumentą pristatyti Vilniaus m. 2 apylinkės teismui.

Įspėti T. P., kad nustatytu laiku, tai yra per šešis mėnesius, nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Iš kaltinamojo T. P. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 13148, 74 litų (trylika tūkstančių vienas šimtas keturiasdešimt aštuoni litai ir 74 centai) dėl turtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo T. P. civilinio ieškovo C. K. naudai priteisti 3398,00 litų (tris tūkstančiai tris šimtai devyniasdešimt aštuoni litai) dėl turtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo T. P. civilinio ieškovo(duomenys neskelbtini) naudai priteisti 34227,82 litų (trisdešimt keturi tūkstančiai du šimtai dvidešimt septyni litai ir 82 centai) dėl turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajam T. P. taikytą procesinės prievartos priemonę - nuosavybės teisių apribojimą į dvejų kambarių butą adresu(duomenys neskelbtini), 72.97 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nukreipti į (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio išieškojimą.

Netenkinti civilinių ieškovu (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės R. A. prašymą dėl jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas GvozdovičiusNuorašas tikrasTeisėjas M.Gvozdovičius