Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-821-149-2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-10-26
Bylos Nr.: 1A-821-149-2012
Teisminio proceso Nr.: 1-10-1-00236-2008-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Leonarda Gurevičienė (pirm.), Arūnas Kisielius, Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis: T. P.
Civilinis ieškovas: Adobe Systems Incorporated, Corel Korporacijos, Microsoft Korporacijos
Advokatai: Jonas Leikauskas

Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1A-821-149/2012

Teisėjas M.Gvozdovičius Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00236-2008-4

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.15.2.;2.4.1.;2.4.5.2.;2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Arūno Kisieliaus, Vitalijos Norkūnaitės,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Laurai Golubkienei,nuteistajam T. P.,nuteistojo gynėjui advokatui Jonui Leikauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. gynėjo advokato Jono Leikausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-22 nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 192 str. ir nubaustas 30 MGL, t. y. 3 900 Lt (trys tūkstančiai devyni šimtai litų) bauda, nustatant paskirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš T. P. civilinių ieškovų Adobe Systems Incorporated, Corel Korporacijos, Microsoft Korporacijos naudai priteisti atitinkamai 13148, 74 Lt (trylika tūkstančių vienas šimtas keturiasdešimt aštuoni litai ir 74 centai), 3398,00 Lt (tris tūkstančiai tris šimtai devyniasdešimt aštuoni litai), 34227,82 litų (trisdešimt keturi tūkstančiai du šimtai dvidešimt septyni litai ir 82 centai) dėl turtinės žalos atlyginimo.

T. P. taikyta procesinės prievartos priemonė – nuosavybės teisių apribojimas į dvejų kambarių butą, adresu Jonažolių g. 13-52, Vilniuje, 72.97 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. 4400-0997-3851-9488, nukreipta į Adobe Systems Incorporated, Corel Korporacija, Microsoft Korporacija civilinio ieškinio išieškojimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. nuteistas už tai, kad nuo 2002-10-04 iki 2007-12-10, būdamas UAB „Idėjų oazė“, kurios įmonės kodas 126058225, buveinė registruota Metalo g. 6A, Vilniuje, direktoriumi ir asmeniu, atsakingu už bendrovės veiklą, neteisėtai, pažeisdamas 2003-03-05 Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1355 (Žin., 2003-03-21, Nr.28-1125) 15 straipsnio 2 dalyje numatytą nuostatą, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus), 73 straipsnio 2 punkto nuostatą, numatančią, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomas kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, taip pat, pažeisdamas minėto 2006-10-12 įstatymo 73 str., kuris numato, kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio Įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės (Žin., 2006-10-31, Nr.116-4400), neturėdamas kompiuterio programų autorių teisių turėtojų leidimo nuo 2004-07-22 iki 2007-12-10 UAB „Idėjų oazė“ kompiuteriuose, Savanorių pr. 178, Vilniuje, komerciniais tikslais laikė tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai atgamintas kompiuterių programų kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL (minimalių gyvenimo lygių) dydį, o būtent:

neturint kompanijos Microsoft Corporation leidimo kompiuteryje Intel Celeron 2.0 GHz, Ram – 1GB, DVD – ROM (Nr. 5 „Kristina“) laikė 2004-07-22 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje Intel Celeron 2.40 GHz, Ram – 512 MB, DVD – ROM (Nr. 3 „Tomas-A“) laikė 2004-09-14 įdiegtą programą „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt;

kompiuteryje Intel Celeron 2.40 GHz, Ram – 512 MB, DVD – ROM (Nr. 3 „Tomas-A“) laikė 2004-09-15 įdiegtą programą ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje Intel Pentium 4 1.60 GHz, Ram – 256 MB, DVD/CD-RW (Nr. 2 „Jurgita“) laikė 2005-03-08 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje Intel Pentium 4 2.80 GHz, Ram – 2.0 GB, DVD – ROM (Nr. 9 „Agne 1“) laikė 2005-06-03 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje Intel Celeron 2.53 GHz, Ram – 504 MB, CD-RW (Nr. 8 „ZYX“) laikė 2006-04-03 įdiegtą programą ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje Intel Celeron 2.53 GHz, Ram – 504 MB, CD-RW (Nr. 8 „ZYX“) laikė 2006-04-04 įdiegtą programą „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt;

kompiuteryje Intel Pentium 4 2.80 GHz, Ram – 512 MB, CD –ROM (Nr. 4 „Rita“) laikė 2006-05-03 įdiegtą programą „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt;

kompiuteryje Intel Pentium 4 2.80 GHz, Ram – 512 MB, CD –ROM (Nr. 4 „Rita“) laikė 2006-05-04 įdiegtą programą ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje Intel Celeron 2.40 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD-RW (Nr. 11 „paulius“) laikė 2006-05-14 įdiegtą programą ,,Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt;

kompiuteryje Intel Celeron 2.40 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD-RW (Nr. 11 „paulius“) laikė 2006-05-15 įdiegtą programą ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje Intel Pentium 4 3.0 GHz, Ram – 1.0 GB, CD – ROM (Nr. 7 „Spauda“) laikė 2006-07-01 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje Intel Celeron 2.66 GHz, Ram – 512 MB, DVD-RAM (Nr. 6 „Pavel“) laikė 2006-10-26 įdiegtas kompiuterines programas: ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt, „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt;

kompiuteryje Intel Pentium 4 3.0 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD-RAM (Nr. 10 „Gitana“) laikė 2007-02-15 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

kompiuteryje Intel Pentium 4 3.06 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD-RW (Nr. 1 „Tadas“) laikė 2007-06-05 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;

neturint kompanijos Adobe Systems Incorporated leidimo kompiuteryje Intel Celeron 2.0 GHz, Ram – 1 GB, DVD – ROM (Nr. 5 „Kristina“) laikė 2004-07-22 įdiegtą programą „Adobe Photoshop CS“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 2807,22 Lt; kompiuteryje Intel Pentium 4 2.80 GHz, Ram – 2.0 GB, DVD – RAM (Nr. 9 „Agne1“) laikė 2005-06-06 įdiegtą programą Adobe Creative Suite (Indesing CS), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 5170,76 Lt,

kompiuteryje Intel Pentium 4 3.0 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD – RAM (Nr. 10 „Gitana“) laikė 2007-02-19 įdiegtą programą Adobe Creative Suite 2 (GoLive, Illustrator, InDesing, Photoshop), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 5170,76 Lt;

neturint kompanijos Corel Corporation leidimo kompiuteryje Intel Celeron 2.40 GHz, Ram -512 MB, DVD-ROM (Nr. 3 Tomas A“) laikė 2006-01-12 įdiegtą programą CorelDraw Graphics Suite 12, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1699,00 Lt,

kompiuteryje Intel Pentium 4 3.06 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD-RW (Nr. 1 „Tadas“) laikė 2007-06-18 įdiegtą programą CorelDraw Graphics Suite X3, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1699 Lt.

Tokiu būdu T. P., nuo 2004-07-22 iki 2007-12-10 eidamas vadovaujančias – UAB „Idėjų oazė“ direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti juridinio asmens vardu sprendimus bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, kompiuterių sisteminiuose blokuose komerciniais tikslais, siekiant UAB „Idėjų oazė“ ekonominės, komercinės naudos, neteisėtai laikė tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai atgamintas kompiuterių programų kopijas, kurių bendra vertė 2008-01-28 dienai buvo 50.774,56 Lt.

2012-07-16 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo T. P. gynėjo advokato Jono Leikausko apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo: atnaujinti procesą ir atlikti įrodymų tyrimą byloje; apklausti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertą Vytautą Vaitiekūną dėl datų reikšmės, instaliuojant kompiuterio programas, sukuriant failus ir kt.; išreikalauti iš UAB „TD Baltic“ sutartis su kompiuterio programų teisių perėmėjais, kuriose nustatyta kompiuterio programos originalo pardavimo kainos, nes jų pagrindu turi būti nustatinėjama byloje įvardintų kompiuterio programų vertė; atlikus bylos tyrimą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-22 nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti arba T. P. išteisinti, nepadarius jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 192 str. 1 d. Apeliantas prašo civilinį ieškinį šioje byloje atmesti kaip nepagrįstą arba palikti nenagrinėtą.

Žemesnės instancijos teismas

Teigia, kad šioje byloje T. P. nuteistas nepagrįstai, neįrodžius jo kaltės numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 192 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi negaliojančia BK 192 str. normos redakcija tuo pablogindamas nuteistojo padėtį, nepilnai ir netinkamai ištyrė ir vertino įrodymus nagrinėjant baudžiamąją bylą, nepagrįstai atmetė gynėjo prašymus apklausti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertą dėl kompiuterio programų instaliavimo datų vertinimo, nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš TD Baltic bendrovės sutarčių su kompiuterių programų teisių turėtojais, tikslu nustatyti programų originalo kainas. Pasak apelianto, teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą visiškai nenurodė motyvų, kuriais atmetė gynybos pateiktus įrodymus bei prašymus pateiktus byloje.

Pažymi, kad pirmos instancijos teismas neteisingai pritaikė įstatymą šioje byloje. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 192 straipsnį privaloma nustatyti teisingą kopijų kainą. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyta kokiu būdu ši kaina nustatoma, t.y. kaina nustatoma, pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas, kurių bendra vertė turi viršyti 100 MGL dydžio sumą. Tuo tarpu apylinkės teismas priimdamas nuosprendį, vadovavosi iki 2009 m. liepos 29 d. galiojusia redakcija, kuri sunkino teisiamojo padėtį bei numatė kitą vertės nustatymo būdą. Teismas vertę skaičiavo mažmeninėmis kainomis, t.y. negaliojančio įstatymo pagrindu. Apeliantas pabrėžia, kad teisėtų kopijų, o kai jų nėra, atgamintų kūrinių originalų kaina yra būtinasis šios nusikaltimo sudėties požymis ir jis turi būti aiškinamas ir nustatomas tiksliai. Šioje byloje neteisėtai atgamintų kompiuterio programų vertė balansuoja ties baudžiamąja ir administracine atsakomybe (ATPK 214(10) str.), kadangi būtent objektų vertės dydis lemia kokia teisinės atsakomybės forma turi būti taikoma. Teisingas objektų vertės nustatymas šios bylos situacijoje akivaizdžiai rodo, kad nėra nusikaltimo sudėties ir byla turėjo būti nutraukta BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apie tai, jog kaltinamasis aktas, nustatant kompiuterio programų vertę surašytas negaliojančios BK 192 straipsnio 1 dalies redakcijos pagrindu teismui buvo pateiktas prašymas grąžinti bylą tyrimui papildyti, tačiau į tai nebuvo reaguota ir gynybos argumentai dėl įstatymo negaliojančios redakcijos taikymo, taip pat atsisakymo išreikalauti sutartis UAB „TD Baltic“ su teisių turėtojais, kurių pagrindu turėjo būti nustatyta kompiuterio programų originalų kainą, kaip tą nustato įstatymas, nuosprendyje yra visai neaptarti.

Pasak apelianto, teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi taip pat negaliojančia specialaus įstatymo, ATGTĮ, 2003 kovo 05 d. 73 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje buvo nustatyta, kad neteisėtai atgamintų kūrinių laikymas yra autoriaus teisių pažeidimas. Kompiuterio programų patikrinimo metu - 2008 m. sausio 28 d. galiojo nauja 2006 m. spalio 12 d. priimta ATGTĮ 73 straipsnio redakcija, kurioje neliko 2 dalies. Naujojoje redakcijoje nenurodyta, kad kūrinio laikymas yra autoriaus teisių pažeidimas.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad BK 3 str. 2 d. nustayta, kad, skiriant bausmę, taikomas baudžiamasis įstatymas, kuris švelnina ar kitu būdu lengvina teisiamojo padėtį. Jo esmė yra tai, kad kaltininkui taikomas ne įstatymas, kuris galiojo jo veikos padarymo metu, o vėlesnis įstatymas, jei remiantis baudžiamosios teisės doktrina ir teismų praktika jis pripažįstamas švelninančiu kaltinamojo padėtį. Teismas priimdamas nuosprendį šioje byloje pažeidė įstatymą ir taikė negaliojančią baudžiamojo įstatymo straipsnio redakciją, kuria buvo nustatyta, kūrinių vertę skaičiuoti mažmeninėmis kainomis, o ne teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas. Teismas taikydamas negaliojančią baudžiamojo įstatymo redakciją iškreipė BK 192 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos turinį ir prasmę. Negaliojančios BK 192 straipsnio 1 dalis šiuo konkrečiu atveju kūrinių vertės nustatymas originalo kainomis sudaro mažiau negu 100 MGL, ši aplinkybė teikia pagrindą baudžiamąją bylą peržiūrėti ir ją nutraukti įstatymo numatytais pagrindais.

Apelianto teigimu, specialistas, remdamasis Ekonominių nusikaltimų skyriaus 2008-01-28 atlikto patikrinimo metu nustatytais duomenimis, surašė specialisto išvadą Nr. S-08-04-21/02, kuri neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, yra nekonkreti bei su klaidomis. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas neatsižvelgė į kompiuterinių programų legalumą patvirtinančius įrodymus, t. y. į tai, kad tuometinė įmonės direktorė pateikė policijos pareigūnams kompiuterinių programų įsigijimą patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) bei visų kompiuterinių programų pakuotes, nesivadovavo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklaustų liudytojų (V. T., V. S., G. K.) parodymais.

Pasak apelianto, apylinkės teismas nepagrįstai vertino kritiškai T. P. parodymus apie tai, kad nuo pat įmonės įsikūrimo įmonei vadovavo 4 direktoriai, kiekvienas kurių buvo atsakingas už jam priskirtą veiklos sritį. T. P. turėjo teisę atstovauti įmonę priimant tam tikrus sprendimus, tačiau kompiuterinių programų priežiūrą realiai atliko kiti bendrovės direktoriai, o jis buvo atsakingas už klientų paiešką. Skunde pažymima, kad tai, jog ant kai kurių valstybės įstaigoms pateiktų dokumentų buvo pasirašęs T. P., nesukelia jam tiesioginės atsakomybės už kompiuterio programų laikymą komerciniais tikslais. Be to, teismas nepagrįstai iškreipė liudytojų R. B., G. V., A. Š., P. K. parodymus nuteistojo nenaudai. Apeliantas nurodo, kad minėtų liudytojų parodymai yra prieštaringi, o vertinant juos kartu su kitų buvusių UAB „Idėjų oazė“ darbuotojų (V. K., T. A., R. Š.) parodymais, dėl kurių kažkodėl teismas nepasisakė, situacija tampa iš viso neaiški. Pirmos instancijos teismas turėjo nustatyti kas bendrovėje buvo atsakingas už kompiuterinės įrangos pirkimą ir priežiūrą, tačiau to nepadarė.

Apeliantas tvirtina, kad apylinkės teismas, pilnai neištyręs bylos aplinkybių bei negalėdamas pašalinti visų abejonių dėl T. P. kaltumo, turėjo jas vertinti kaltinamojo naudai. Taip pat iš nuosprendžio nėra aišku kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais jis yra grindžiamas.

Skunde nurodoma, kad pagrindiniu įrodymu byloje pirmos instancijos teismas laikė 2008-04-21 Ramūno Čižo pateiktą specialisto išvadą, kuri neatitinka BPK 90 str. 3 d. nustatytų jai keliamų reikalavimų – specialisto išvadoje nėra pateikiama informacija apie specialistą, nenurodoma kokie tyrimo metu buvo naudojami tyrimo metodai ir techninės priemonės, nėra aišku kokiais būdais yra gautos programų instaliavimo datos, registracijos numeriai. Be to, pasak apelianto, šioje specialisto išvadoje yra ir klaidų – netiksliai nurodoma kada atliktas tyrimas; nurodoma, kad kompiuteryje aptikta programa Microsoft Windows XP Professional buvo įdiegta vėliau nei Microsoft Office 2003 programa, nors operacinė sistema negali būti instaliuota vėliau nei taikomoji programa; netiksliai nurodyti programų registracijos numeriai, pažymint, kad juos pakeisti yra labai sunku, nors Internete yra laisvai prieinama jų pakeitimo instrukcija; nurodomos ne visos kompiuteriuose įdiegtos programos. Specialistas R.Čižas daro prielaidą, kad kompiuterio programas UAB ‚Idėjų oazė“ įsigijo jam pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu, tačiau kompiuterio programos buvo įdiegtos anksčiau negu kad buvo įsigytos. Apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad apklaustas teisme R.Čižas patvirtino, jog buvo įsigyta 10 licencijų Windows Vista Business, tuo tarpu pagal anksčiau galiojusią tvarką įsigijus licenciją nereikėjo perdiegti Windows XP programų, galima buvo naudoti senesnę versiją, kad ir įdiegta nelegaliai. Taigi, Windows XP buvo naudojamos teisėtai. Be to, kompiuterių programų įdiegimo data negali būti laikoma įrodymu byloje, kadangi minėti duomenys yra paimti iš kompiuterio laikrodžio, kurio parodymai gali būti laisvai kaitaliojami į bet kurią pusę, nepaliekant jokių pėdsakų. Vertinant kompiuterių programų įdiegimo datų reikšmę, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, buvo prašoma apklausti ekspertą Vytautą Vaitiekūną, tačiau teismas iš pradžių patenkinęs pastarąjį prašymą, vėliau apklausti ekspertą atsisakė, tuo pažeisdamas BPK įtvirtintą šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus baudžiamajame procese.

Pasak apelianto, specialisto Vaido Valukonio išvada Nr. 11/03 taip pat negali būti laikoma įrodymu byloje, kadangi atlikdamas tyrimą specialistas vadovavosi Ramūno Čižo pateikta išvada bei pastarojo nurodytais klaidingais programų registracijos numeriais, nematęs kompiuterių, jų neanalizavęs.

Apeliantas pažymi, kad BK 192 str. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tuo tarpu byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjimo teisme metu nesurinkta jokių įrodymų, sudarančių pagrindą T. P. pripažinti kaltu, bei patvirtinančių, kad jis pats tiesiogiai pažeidė įstatymo reikalavimus, davė nurodymus kitiems laikyti neteisėtai įdiegtas kompiuterių programas.

Šalies argumentai

Apelianto nuomone, civilinis ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas, kadangi civiliniu ieškiniu prašoma priteisti ne žalą, o kompensaciją, kurią vertina kaip žalą, ne autoriams, o ieškovams – juridiniams asmenims. Negautų pajamų kompensacijos priteisimo klausimai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. 2001 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijoje išaiškinta, kad baudžiamosiose bylose dėl pažeistų autoriaus teisių gynimo, kompensacijos priteisimo toks ieškinys, kuris pareiškiamas dėl nusikaltimo, turėjusio materialinės žalos, kartu su baudžiamąja byla nenagrinėtinas. Ieškovai prašė priteisti kompensaciją, teismas šioje byloje priteisė turtinę žalą, kuri nenustatyta.

Be to, pasak apelianto, turtinę žalą galėjo patirti tik kompiuterio programų autoriai – fiziniai asmenys, nes juridiniai asmenys kompiuterio programų nekuria. Autorių turtinės teisės gali būti perduotos sutartimi, paveldėjimo ar kita įstatymo nustatyta tvarka (ATGTĮ 38 str. 1 d.) Autorių sutartys dėl turtinių teisių perdavimo sudaromos raštu (ATGTĮ 42 str. 1 d.) Taigi visos teisės į sukurtą programą priklauso ją sukūrusiam autoriui – fiziniam asmeniui. Subjektas, rašytinės sutarties pagrindu perėmęs autoriaus teises, laikomas autoriaus teisių perėmėju ir veikia autoriaus vardu, atstovaudamas kūrėjo interesams, tačiau civiliniai ieškovai, jų atstovas nepateikė teismui įrodymų, kokiu pagrindu įgijo teisę atstovauti kompiuterio programų kūrėjų – fizinių asmenų turtinėms teisėms.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog kompiuterio programos UAB „Idėjų oazė“ 2008 m. sausio 28 d. buvo įsigytos ir naudojamos bendrovės veikloje teisėtai. Civilinio ieškovo atstovė teisme pripažino, kad dalis programų buvo įsigytos teisėtai, tik nenurodė kokios ir jų kiekio. Nežiūrint to, teismas priteisė civiliniams ieškovams ir už tas programas, kurios buvo įgytos teisėtai. T. P. programų neįsigijo, nedavė nurodymų jas naudoti ir laikyti bendrovėje. Be to, net jei ir būtų pagrindas civiliniam ieškiniui patenkinti, jis turėtų būti nukreiptas bendrovei, o ne jos vienam iš buvusių vadovų. Paskelbus bendrovei bankrotą, kompiuteriai su juose instaliuotomis programomis buvo parduoti, T. P. iš to jokios naudos neturėjo.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas civiliniams ieškovams priteisė nepagrįstai dideles sumas, nenustačius kompiuterio programos originalo vertės, nesivadovavo kompiuterio programų teisėto pardavimo kainomis, kurios yra pateiktos byloje. Microsoft korporacijai teismas priteisė 34227,82 Lt, o teisėto pardavimo kainos, patvirtintos sąskaitomis faktūromis, pardavėjų parodymais sudaro 21517,76 Lt, t.y. 12710,06 Lt daugiau negu jų mažmeninė kaina (vertė rinkoje, kartu su pardavėjų antkainiu, PVM ir kitais mokesčiais). Be to, teismas nepagrįstai priteisė Adobe System ir Corel korporacijoms 13148,74 Lt ir 3398,00 Lt, nes specialisto išvadose nurodytų programų buvimo nepatvirtino apylinkės teisme apklausti asmenys, dirbę su kompiuteriais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo advokato Jono Leikausko apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Dėl nuteistojo gynėjo advokato Jono Leikausko apeliacinio skundo argumentų

Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje, nepagrįstai taikė nusikalstamos veikos metu galiojusio baudžiamojo įstatymo redakciją, mano, kad teismas privalėjo vadovautis šiuo metu galiojančia LR BK 192 str. redakcija. Teigia, kad iki 2009 m. liepos 23 d. galiojusi LR BK 192 str. redakcija sunkina teisiamojo padėtį, kadangi nauja redakcija pakeitė galiojusią dispoziciją ir neteisėtų kompiuterių programų vertės nustatymo būdą. Apelianto manymu, teismas privalėjo kompiuterinių programų vertę nustatyti pagal jų originalų, o ne kopijų vertę.

Šie apelianto teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 3 str. veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 3 d.). Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos BK 192 str. straipsnio redakcija sugriežtino atsakomybę, jeigu neteisėtai atgamintų kūrinių kopijų vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, t.y. pagal šio straipsnio 2 d., yra numatytas ir laisvės atėmimas iki trejų metų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė 2009 m. liepos 23 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos BK 192 str. redakcijos, nes ji sunkina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį ir pagrįstai taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją, kadangi bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią (LR BK 3 str. 2 d.).

Taip pat pažymėtina, kad apeliantas, pasisakydamas dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo, nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos ATGTĮ įstatymo nuostatomis, kadangi šiuo konkrečiu atveju nusikalstamą veiką padaręs asmuo atsako ne pagal ATGTĮ, o pagal baudžiamojo įstatymo teisės normas. Be to, apeliantas vėl neteisingai aiškina įstatymą, kadangi jo nurodytos vėlesnės ATGTĮ redakcijos ne susiaurino, o praplėtė neteisėtų veiksmų, kuriais gali būti pažeistos autorių teisės, sąrašą – 2006 m. spalio 12 d. LR ATGTĮ redakcijos 73 str. nustatyta, kad autorių teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės.

Taigi, neteisėtas kūrinių kopijų laikymas yra vienas iš neteisėtų veiksmų, kuriuo pažeidžiamos autorių teises.

Tiek pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos respublikos BK 192 str., tiek pagal ankstesnių redakcijų dispozicijas baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas padarė bent vieną iš šių alternatyvių veikų: neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą, todėl apelianto teiginys, kad ATGTĮ požiūriu – laikymas nėra autoriaus teisių pažeidimas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantas taip pat neteisingai aiškina įstatymą, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo kompiuterinių programų vertę nustatyti pagal jų originalų kainas. Pažymėtina, jog pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos BK 192 str. redakciją kompiuterinių programų vertė pagal jų originalų kainas nustatoma tik tuomet, jeigu nėra žinoma kompiuterinių programų kopijų kaina. Kadangi šiuo konkrečiu atveju kopijų kainos yra nustatytos, apelianto argumentai, kad kompiuterinių programų vertė turi būti nustatyta pagal jų originalų kainas atmestini kaip nepagrįsti.

Tai, kad UAB „Idėjų oazė“ kompiuteriuose, Savanorių pr. 178, Vilniuje, nuo 2004-07-22 iki 2007-12-10 neteisėtai komerciniais tikslias buvo laikomos kompiuterinės programos Corel Draw Graphic Suit X3, Corel Draw Graphic Suit-12, Adobe Creative InDesign, Adobe Creative GoLive, Photoshop, Microsoft Office 2003 Professional, Microsoft Windows XP Professional, kurias bendrovės darbuotojai naudojo darbui yra įrodyta liudytojų: A. Š., R. Š., T. A., R. M., J. R., G. V., V. K., P. K., G. K., V. S., G. Č., D. R., S. Z., V. T., V. D. parodymais bei specialistų Ramūno Čižo, VaidoValukonio išvadomis bei paaiškinimais, kitais rašytiniais bylos įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. M. parodė, kad nuo 2005 m. kovo mėn. UAB „Idėjų oazė“ dirbo vyr. finansininkės padėjėjos pareigose. Įsidarbinimo metu bendrovei vadovavo T. P.. Vykdant darbinės funkcijas liudytojai buvo suteiktas darbo kompiuteris, kuriame buvo įdiegta programa „Microsoft Office“ bei programa „Rivilė“. Liudytoja patvirtino, kad jai teko dirbti su programomis Windows XP, Word,as, „Rivilė“, kurios jau buvo instaliuotos jos darbiniame kompiuteryje, (tomas 4, b. l. 102-103).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. A. parodė, kad jis UAB „Idėjų oazė“ dirbo vadybininko pareigose. Liudytojas turėjo savo darbo vieta su kompiuteriu, kuriame buvo įdiegtos programos Windows, Microsoft Outlook, Corel Draw Graffic. Bendrovė užsiminėjo reklamos gamyba, todėl aukščiau minėtos programos buvo naudojamos jos veikloje. Papildomai atsakant į teismo klausimą, liudytojas nurodė, kad bendrovė dirbo pelningai, atlyginimai darbuotojams buvo mokami laiku, o „Idėjų oazė“ turėjo apie 10 vnt. kompiuterių, (tomas 4, b. l. 103).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. V. parodė, kad ji bendrovėje „Idėjų oazė“ dirbo dizainere. Vykdant darbinės funkcijai liudytojai teko dirbti su kompiuteryje jau instaliuotomis programomis – Photoshopas, Corel Draw, kompiuteryje taip pat buvo įdiegta ir programa Adobe Creative, tačiau liudytoja šia programa nesinaudojo. Pasak G. V., darbo kompiuteryje naujų programų įdiegta nebuvo, o aukščiau minėtų programų naudojimas buvo tiesiogiai susijusios su reklamos gamyba ir neturint jų (programų) būtų sudėtinga vykdyti veiklą, (tomas 5, b. l. 9-10).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. Š. parodė, kad jis UAB „Idėjų oazė“ dirbo spaudėju ir savo veikloje naudojo kompiuterinę įrangą, kurios kompiuteryje buvo įdiegtos programos Windows paketas, Excel, specializuota Onix Poster Shop. Pasak liudytojo, jis pats reklamos produktą nebekurdavo, tik gaudavo sumaketuotą plakatą ir aukščiau minėtų programų pagalba išdėliodavo ant spausdintuvo medijos ir spausdindavo print. Liudytojas atsakydamas į teisėjo klausimą nurodė, kad savo darbo vietoje jis dirbo vienas, užsakymus gaudavo per interneto elektroninį paštą, (tomas 5, b. l. 10).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. Š. parodė, kad ji UAB „Idėjų oazė“ dirbo dizainere ir jos darbas pagrinde buvo susijęs su failų atidavimu spaudai. Dirbo su darbo kabinete esančiu kompiuteriu, kuriame jau buvo įdiegtos programos Corell, Photoshop, Adobe Creative, šios programos buvo nuolat naudojamos kuriant reklamos failus. Ar aukščiau minėtoms programoms bendrovė turėjo licencijas, liudytoja nurodyti negalėjo. Naudojant šias programas buvo kuriami reklamos failai, jų redagavimas, sukūrimas, (tomas 5, b. l. 51-52).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. K. parodė, kad jis UAB „Idėjų oazė“ reklamos gamyboje dirbo apie 4-5 metus. Darbo metu, liudytojo teigimu, jis naudojo kompiuterį, kuriame buvo įdiegtos programos Corel Draw, Windows XP, Office. Šios programos padėdavo atlikti užsakymus, susijusius su reklamos gamyba, t.y. gamino lipdukus ant stiklo, šviesdėžes, pakabinamus tentus, lipdukus ant vitrinų. Pats liudytojas savo iniciatyva į darbo kompiuterį jokių kitų programų neinstaliavo ir bendrovės ūkinėje veikloje buvo naudojami apie 10 vnt. kompiuterių, (tomas 5, b. l. 82-83).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. R. parodė, kad ji UAB „Idėjų oazė“, kurios buveinės vieta yra adresu Savanorių pr. 178, Vilniuje, dirbo administratore. Vykdant darbines funkcijas jai teko dirbti su kompiuteriu, kuriame buvo įdiegtos programos Windows, Word, Exell, Rivilė. Kadangi bendrovė vykdė reklamos gamybą, liudytojai teko dažnai bendrauti su klientais ir šioje veikloje buvo naudojamas kompiuteris. Bendrovės darbuotojai kūrė eskizus, ruošė maketus ir projektus, kiekvienas darbuotojas turėjo atskirą darbo vietą su darbo kompiuteriu, kuriuose buvo instaliuotos tam tikros programos. Ar šios programos turėjo licencijas, liudytojai nėra žinoma. Bendrovės veikloje buvo nuolat bendraujama su klientais, visi duomenis buvo ruošiami kompiuteriu. Pasak liudytojos, ji matė, kad ant T. P. darbo stalo irgi stovėjo kompiuteris (tomas 4, b. l. 128-129).

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. K. parodė, kad jis UAB „Idėjų oazė“ dirbo vadybininko pareigose ir vykdant darbines funkcijas liudytojui buvo suteiktas darbo kompiuteris, kuriame buvo įdiegtos programos Windows XP bei Corel Draw Suit, Adobe Photoshop, tačiau minėtomis dviems programomis liudytojas nesinaudojo, nors jos ir buvo instaliuotos. Bendrovė vykdė reklamos gamybą ir su klientais V. K. bendravo elektroninio pašto pagalba, pasak liudytoją, kompiuteris ir telefonas buvo pagrindinės darbo priemonės. Su potencialiais klientais teko nuolat bendrauti, buvo stengiamasi gauti kuo daugiau užsakymų, nes nuo sudarytų užsakymų priklausė ir bendrovės gaunamas pelnas. Bendrovėje iš viso dirbo apie 10 darbuotojų ir visi turėjo darbo kompiuterį, (tomas 5, b. l. 82).

Iš 2008-01-28 apžiūros protokolo (tomas 1, b. l. 26-29) matyti, kad UAB „Idėjų oazė“ buveinės vietoje adresu Savanorių pr. 178, Vilniuje, bendrovei priklausančiose 10 vnt. kompiuteriuose neteisėtai įdiegta įvairi programinė įranga – CorelDraw Graphics Suite X3, Microsoft Office 2003 Professional, Adobe Creative Suite 2, Microsoft Windows XP Professional, kuriai nebuvo pateikti kompiuterinių programų įsigijimo licencijos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje specialistas R.Čižas paaiškino, jog bendrovėje aptiktos programos Corel Draw Graphic Suit X3, Corel Draw Graphic Suit-12, Adobe Creative InDesign, Adobe Creative GoLive, Photoshop programos skirtos dirbti su grafiniais elementais, dirbti su nuotraukomis, paveiksliukais ar pan. Patvirtino, kad šitoms programoms reikalingos licencijos.

Apelianto argumentai, kad teismas nesivadovavo G. K., V. S. ir V. T. parodymais taip pat atmestini, kaip nepagrįsti.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. T. parodė, kad dirba UAB „Baltic Amadeus“ prezidentu. Turi tiesioginę sutartį su firmomis: Adobe, Corel, Microsoft, Progrese Software. Kainos kainininke nurodytos be PVM, jos rekomenduotos tiems tarpininkams, kurie perka iš UAB „Baltic Amadeus“, galutinė kaina yra dviejų šalių susitarimo objektas, įgijusi prekę įmonė savo rizika gali pardavinėti pigiau ar brangiau. Kopijų kaina gali siekti ir 3000 Lt ir 5000 Lt. Jie prekiauja kopijomis, kopijų ir originalo kaina nieko bendro neturi, programinėje įrangoje originalų niekas neduoda. Jei kalbėti apie originalų kainą tai jų kaina – 100 mln. JAV dolerių (t.5 b.l 128-139).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. K. parodė, kad ji dirba „TD Baltic“ kompanijoje, kuri užsiima IT didmenine prekyba, ji yra pardavimų direktorė, Microsoft programinės įrangos pardavimų vadovė Baltijos šalims. Aiškino, kad buvo pasirašyta tarp jų įmonės ir UAB „Idėjų oazė“ bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią UAB „Idėjų oazė“ galėjo tiesiogiai iš jų pirkti reikalingas jiems prekes, tame tarpe ir programinę įrangą. Dėl reklamos bendradarbiavo su Pauliumi ir dar su kažkuo, dabar neprisimena. Nėra tikra, kad teisėjo parodytoje fotolentelėje (t.2, b.l. 1) 100% yra buhalteriniai dokumentai. Neprisimena tiksliai ar UAB „Idėjų oazė užsakymai buvo 2008 m. Patvirtino, kad ant sąskaitų faktūrų, kurių paskutiniai skaitmenys yra 744, 759, 612 ir 150, įgijimo data yra sausio 20. Negali atsakyti tiksliai, kada UAB „Idėjų oazė“ gavo programinę įrangą ir galėjo ja disponuoti. Elektroninių licencijų atveju yra suteikiamas unikalus numeris, suteikiamas raktas, kurį reikia įsivesti prieš paleidžiant programinę įrangą. Pirkėjas nuo įsigijimo datos turėjo teisę naudotis licencijomis. OEM yra licencijavimo programa, tai yra paprasčiausia licencijavimo programa, kas Microsoft požiūriu, turėtų būti kiekviename kompiuteryje. Jei buvo pirkta home versiją, o naudoja Professional, tai yra skirtingos versijos ir naudoti savo kompiuteryje yra nelegalu. Kompiuterius su home versija naudoti gali tik švietimo įstaigos. Verslo kompanijos home versijas naudoja, bet tai yra kitos institucijos, kurios turi prižiūrėti legalų programinės įrangos naudojimą. UAB „TD Baltic“ neatlieka priežiūros funkcijos. Adobe Creative Design yra specifinė programinė įranga, kurios kainos ji nežino, nes kiekvienais metais keičiasi versijos ir atitinkamai keičiasi produktų kainos. 2005 m. galėjo siekti arti 5000 Lt priklausomai nuo programinės įrangos, spektras yra labai didelis, kaina galėjo svyruoti nuo 1000 Lt iki 10000 Lt. UAB „TD Baltic“ sąskaitoje faktūroje, kurios paskutiniai skaitmenys – 759 (1 tomas 98 lapas), yra elektroninės licencijos po 1600 Lt už vieną. UAB „Idėjų oazė“ prekes pardavė kaip savo partneriui. Sudėjus grandį – distributorius, reseleris ir galutinis vartotojas – galutinė kaina daugmaž ir būtų tokia, kaip nurodė specialistas. Adobe ir Corel įrangą naudoja dizaineriai, šios programos yra tinkamos reklamos vystymui. Jai nebuvo žinomos aplinkybės, kada UAB „Idėjų oazė“ buvo įdiegtos licencijos, įmonė, kurioje ji dirba, neteikia įdiegimo paslaugų (t.4, b.l. 7-9).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. S. parodė, kad ji dirba UAB „TD Baltic“ kredito kontrolės vadybininke, yra atsakinga už kreditų valdymą. UAB „TD Baltic“ programų nediegia, tik parduoda produkciją. 2008 m. nurodyta produkcija galėjo kainuoti tiek kiek nurodyta sąskaitoje. Tuo metu, kai UAB „Idėjų oazė“ buvo išrašytos sąskaitos, ji nedirbo, augino vaiką, kokios buvo kredito sąlygos ir kokia šio kliento apyvarta, pasakyti negali, patvirtina, kad minėta technika už tam tikrą kainą buvo parduota UAB „Idėjų oazė“ (t. 4, b.l. 35).

Pažymėtina, kad V. T., G. K. ir V. S. parodymai nepaneigia specialisto R.Čižo pateiktoje specialisto išvadoje nurodytos kiekvienos programos teisėtos kopijos mažmeninės kainos, kurių bendra vertė 2008-01-28 sudarė 50 774, 56 Lt, t.y. virš 100 MGL.

Apelianto teiginius, jog aukščiau minėtoms programoms bendrovė „Idėjų oazė“ turėjo licencijas, nes šios programos teisėtai buvo įsigytos iš UAB „TD Baltic“ pagal išrašytas sąskaitas – faktūras (tomas 1, b. l. 118-120), neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia specialisto R.Čižo išvada (t. 2, b.l. 52-57), kurioje nurodyta, kad, nors pagal PVM sąskaitas – faktūras (serija TLT Nr. 3193612, TLT Nr. 3193744, TLT Nr. 3194150) įsigytos programos su licencijomis UAB „Idėjų oazė“ suteikia teisę bet kuriuose kompiuteriuose atgaminti programinę įrangą, tačiau griežtos apskaitos dokumentuose nurodyta data – 2008-01-20 ir 2008-01-31, o bendrovėje „Idėjų oazė“ aptiktuose kompiuteriuose esančių programų įdiegimo datos yra 2004, 2005, 2006, 2007 metais, t.y. licencijos įsigytos vėliau nei programos yra įdiegtos.

Pažymėtina, kad, R.Čižas, atlikdamas minėtai bendrovei priklausančių kompiuterių patikrinimą, atliko kiekvienos programinės įrangos tyrimą. Specialistas surašė patikrinimo aktą, kur nurodė programos pavadinimą, gamintoją – autoriaus teisių turėtoją, registracijos numerį, kompiuterinės programos įdiegimo datą. Pagal operacinėje sistemoje nurodytą datą R.Čižas, paleisdamas aptiktas programas, nustatė įdiegimo datą, esančią sisteminiame bloke. Specialistas nurodė, kad yra techninių būdų pakoreguoti įdiegimo datą, bet tai galima pakoreguoti įdiegimo metu, ne paskui. Pažymėtina, kad visų kompiuterių padarytų ekranvaizdžio fotonuotraukose (tomas 1, b. l. 31, 38, 44, 47, 50, 55, 59, 63, 66, 71, 77) atlikto tyrimo data bei laikas sutampa, nes kiekvieno kompiuterio patikrinimas vidutiniškai užtrukdavo apie 10 minučių.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. Z. parodė, kad UAB „Idėjų oazė“ 2008-01-28 patikrinime dalyvavo policijos pareigūnas Kateščenko ir specialistas R.Čižas. Patikrinimo metu buvo atliktas tyrimas, ar bendrovė savo ūkinėje-komercinėje veikloje naudojo kompiuterius, ir, ar šiuose kompiuteriuose legaliai yra įdiegtos licencijuotos programos. Būnant bendrovės buveinės vietoje, liudytojas S. Z. apžiūrėjo patalpas, nufotografavo darbo vietas su programine įranga, o specialistas R.Čižas atliko visų bendrovėje esančių darbo kompiuterių tyrimą, t.y. specialistas peržiūrėjo programų įdiegimo datas, įdiegtų programų pavadinimus. Liudytojas S. Z. patvirtino, kad šio patikrinimo metu buvo rastos kompiuteriuose neteisėtai įdiegtos programos. Siekiant įtvirtinti patikrinimo rezultatus buvo padaryti visų bendrovėje esančių darbo kompiuterių ekranvaizdžių kopijos (tomas 1, b. l. 30-79). Pažymėtina, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai R. M., G. V., A. Š., P. K., R. Š. patvirtino, jog jų darbo vietos yra užfiksuotos prie 2008-01-28 apžiūros protokolo pridėtuose fotonuotraukose (tomas 1, b. l. 80-88). Patikrinimo metu specialistas R.Čižas sėsdavo prie kiekvieno kompiuterio ir tikrindavo sisteminėse blokuose esamas įdiegtas programas, o jis rašė protokolą. Įvykio vietos apžiūros protokolą pasirašė direktorė K. P., kuri irgi dalyvavo apžiūroje, iš K. P. pastabų dėl atlikti patikrinimo ir gautų duomenų sulaukta nebuvo (t.5, b.l. 68-69).

Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad ne tik specialisto R.Čižo, bet ir specialisto Vaido Valukonio išvada Nr. 11/03 taip pat negali būti laikoma įrodymu byloje, kadangi atlikdamas tyrimą specialistas Vaidas Valukonis vadovavosi Ramūno Čižo pateikta išvada bei pastarojo nurodytais klaidingais programų registracijos numeriais, nematęs kompiuterių, jų neanalizavęs.

Specialistas Vaidas Valukonis, įvertinęs K. P. papildomai pateiktus programinės įrangos įsigijimo dokumentus (tomas 2, b.l. 82-129), padarė išvadą (t.2, b.l. 62-63), jog tyrimui pateikti programinės įrangos dokumentai nepagrindžia minėtų kompiuterinių programų įsigijimo legalumą.

Teismo posėdyje V.Valukonis paaiškino, kad 2008-01-20 yra data, kai buvo įgyta korporatyvinė licencija su identifikaciniu numeriu, pagal kurią naudotis žemesne versija galima būtent nuo licencijos įgijimo dienos. Specialisto R.Čižo UAB „Idėjų oazė“ patikrinimo metu buvo padaryti ekranvaizdžiai – konkretaus kompiuterio ekrano vaizdas, kuris yra atspausdintas ant popieriaus, t.y. juose yra visa informacija, reikalinga tyrimui atlikti. Surašant išvadą buvo naudojama dokumentų analizė. Jam nebuvo nurodyta tikrinti specialisto R.Čižo išvados teisingumo, jo užduotis buvo pagal K. P. pateiktus dokumentus ir R.Čižo išvadą, kurioje pateikta: programų įdiegimo versijos, įdiegimo kodai, įdiegimo datos, atlikti tyrimą, ar UAB „Idėjų oazė“ įgytos programos buvo instaliuotos. Išvadą, kad jos nebuvo instaliuotos, jis padarė iš R.Čižo išvados. Pagal K. P. pateiktus kompiuterinių programų įsigijimo dokumentus jis nerado nei vieno kodo, nurodyto R.Čižo išvadoje (t.5, b.l. 103-106, 112-15).

Tai, kad kompiuterinės programos įsigijimo legalumas nustatomas pagal šios įrangos įsigijimo datą pirmos instancijos teismo posėdyje patvirtino liudytojas V. D., kuris parodė, kad jis yra UAB „Matrix“ direktorius, jo vadovaujamos įmonės veiklos sritis yra prekyba kompiuterine ir programine įranga. Corel Draw Graphics Suite 3 2008 metais galėjo apytiksliai kainuoti su PVM per 1400 Lt. Jis vadovaujasi rinkos kainomis, kainininkais, kuriuos gauna iš tiekėjų ir gamintojų, galutinė kaina priklauso nuo to, kas ir už kiek parduoda, maržos dydis priklauso nuo konkretaus pardavėjo, jo teigimu, gamintojas taiko tam tikras nuolaidas. Adobe Creative Suite pirmoji versija kainavo 2600 Lt plius PVM, antroji versija – apie 3100 Lt plius PVM. UAB „Matrix“ Adobe ir Corel produkciją perka iš įgaliotų platintojų – „Baltic Amadeus“, kurie šiuo metu yra įgalioti platintojai Lietuvoje, tiesioginiai atstovai, kurie parduoda kitoms parduotuvėms. UAB „Matrix“ tiesiogiai produktą parduoda vartotojui. Vartotojas gali naudotis kompiuterinėmis programomis tik nuo prekių įsigijimo momento (pvz. nuo išrašytos sąskaitos-faktūros datos momento) (t.5, b.l. 140-142).

Taigi, viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad UAB „Idėjų oazė“ kompiuteriuose įdiegtos programos nėra tos, kurios buvo pirktos pagal minėtas sąskaitas faktūras, t.y. neatitinka jų versijos ir datos, jos nebuvo įdiegtos tirtuose UAB „Idėjų oazė“ kompiuteriuose.

Kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad teismas, apklausdamas tik kaltinimo pusės specialistus, kurie, pasak apelianto, neaišku kokiomis sąlygomis dirba, ir atsisakydamas tenkinti nuteistojo ir jo gynėjo prašymą apklausti ekspertą Vytautą Vaitiekūną, tam, kad nustatyti, kokią reikšmę informacinių technologijų bylose turi data instaliuota į kompiuterių programas, ar ji gali būti įrodymas kaltinant ar teisinant tam tikrus juridinius ar fizinius asmenis dėl tam tikrų programų instaliavimo, tuo pažeidė BPK įtvirtintą šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus baudžiamajame procese.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tenkino nuteistojo gynėjo prašymą (t.4, b.l. 17-19) ir apklausė specialistą V. D.. Taip pat pažymėtina, kad specialistas nėra vienos ar kitos pusės liudytojas, – tai reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo ir jo gynėjo prašymą, kadangi specialistai R.Čižas ir V.Valukonis pateikė išvadas ir teismo posėdyje davė išsamius paaiškinimus, taip pat, patenkinus nuteistojo gynėjo skundą, teismo posėdyje buvo apklaustas specialistas V. D..

Dėl apelianto argumentų, jog T. P. nuteistas nepagrįstai, neįrodžius jo kaltės, pažymėtina, jog pagal BK 192 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo, meno ar kitokį kūrinį ar jo dalį arba importavo, eksportavo, platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija). Vadinasi, baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį už literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio (pvz., kompiuterio programų) ar jo dalies neteisėtų kopijų importą, eksportą, platinimą, gabenimą ar laikymą kyla tuo atveju, kai veikos padarytos komercijos tikslais, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant gauti ekonominės ar komercinės naudos. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog komercijos tikslai tai yra tikslai, susiję su veikla, kuri vykdoma ne tik tiesiogiai pajamoms, pelnui ar kitokiai turtinei naudai gauti, bet ir veikla, kuri netiesiogiai susijusi su pajamų gavimu (komercine–ūkine veikla), pvz., bendrovės darbuotojai neteisėtas kompiuterio programų kopijas naudojo darbui ir taip gavo ekonominės naudos, nes šios programos padėjo operatyviau atlikti pavestus darbus, gauti didesnių pajamų (kasacinės bylos Nr. 2K-7-201/2008, 2K-265/2008, 2K-538/2009, 2K-7-35/2011).

Tai, kad T. P. 2002-10-04 – 2007-12-10 laikotarpyje UAB „Idėjų oazė“ ėjo direktoriaus pareigas, patvirtina minėtos bendrovės 2002-10-01 steigiamojo susirinkimo protokolas, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuro išduotas liudijimas Nr. 087810 bei ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos teisės departamento Rejestro tarnyboje bendrovės įregistruoti įstatai (tomas 3, b. l. 67-76), kurių 5 punktas reglamentuoja, kad administracijos vadovo kompetencijai priklauso šios pagrindinės funkcijos: savarankiškas gamybinių, organizacinių, finansinių klausimus sprendimas, bendrovės valdymo struktūros nustatymas, bendrovės turto apsauga ir darbuotojų darbo sąlygų užtikrinimą. T. P. turi aukštąjį išsilavinimą, jis yra baigęs poligrafinę inžineriją, yra spausdinimo įrangos specialistas (tomas 5, b.l. 192), todėl jam vadovaujant UAB „Idėjų oazė“ jis suvokė bendrovės veiklos pobūdį ir kompiuterinės įrangos (programų) svarbą, vystant ūkinę-komercinę veiklą, o laikydamas neteisėtas kūrinių kopijas, T. P. suvokė, kad šiai veiklai reikalingos licencinės sutartys su jo laikytų kūrinių autorių ar gretutinių teisių subjektais, jų teisių perėmėjais ar jų įgaliotais asmenimis, taip pat suprato, kad be atitinkamo leidimo, vykdydamas tokią veiklą, jis pažeidžia autorių ar gretutinių teisų subjektų, jų teisių perėmėjų ar jų įgaliotų asmenų teises, ir norėjo taip daryti. Duodamas parodymus pirmos instancijos teisme, T. P. patvirtino, jog įmonėje naudojamos programinės įrangos legalumu nesidomėjo, netikrino, ar įmonėje yra naudojama legali programinė įranga. Be to, jis pripažino, jog jam buvo žinoma, kad kompiuterių programos yra licencijuojamas ir kad siekiant jas naudoti teisėtai, reikia įgyti autorių teisių turėtojo leidimą (licenciją). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atmetė apelianto argumentus, kad kompiuterių programų priežiūrą realiai atliko kiti įmonės bendrovės direktoriai, kad jis su finansais susijusius klausimus buvo perleidęs spręsti K. P. ir nežinojo, kad 2002-2007 metais buvo perkami nauji kompiuteriai ir programinės įrangos.

Viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad K. P. UAB „Idėjų oazė“ direktorės pareigas pradėjo eiti tik 2007 m. gruodį, iki tol, ji dirbo projektų vadove. Įsakymo, ar kito dokumento, patvirtinančio, kad T. P. pastarąją ar kitą asmenį būtų paskiręs atsakinga už teisėtą kompiuterių programų naudojimą šioje įmonėje, byloje nėra. Šios aplinkybės sąlygoja išvadą, kad direktorius – T. P. privalėjo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti vadovaujamos bendrovės darbą bei imtis priemonių, kad šios įmonės kompiuteriuose būtų laikomos legalios programos. Taip pat pažymėtina, kad ta faktinė aplinkybė, kad UAB „Idėjų oazė“ 2008 m. sausio mėn. teisėtai įsigijo kompiuterines programas, nepaneigia T. P. kaltės, kadangi jis UAB „Idėjų oazė“ vadovavo iki 2007-12-10.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-538/2009 yra pažymėjęs, kad aplinkybės, kai bendrovės vadovas organizuoja bendrovės veiklą, aprūpina darbuotojus darbu ir darbo priemonėmis, santykiuose su trečiaisiais asmenimis atstovauja savo vadovaujamą juridinį asmenį, priima sprendimus jo vardu, o veikla yra vykdoma juridinio asmens interesais, visiškai atitinka LR BK 192 str. numatytas fizinio asmens atsakomybės sąlygas.

Be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad liudytojai A. Š., R. Š., T. A., R. M., J. R., G. V., V. K., P. K., G. K., V. S., G. Č., D. R., S. Z., V. T., V. D. bei specialistai Ramūnas Čižas, Vaidas Valukonis, dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį T. P. ar sąmoningai pakeisti ar ištrinti kompiuterinių programų instaliavimo datas ir tokiu būdu pakenkti T. P.. Jų parodymai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino juos T. P. kaltę patvirtinančiais įrodymais.

Kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad teismas civiliniams ieškovams priteisė nepagrįstai dideles sumas, nenustačius kompiuterio programos originalo vertės, nesivadovavo kompiuterio programų teisėto pardavimo kainomis, kurios yra pateiktos byloje. Microsoft korporacijai teismas priteisė 34227,82 Lt, o teisėto pardavimo kainos, patvirtintos sąskaitomis faktūromis, pardavėjų parodymais sudaro 21517,76 Lt, t.y. 12710,06 Lt daugiau negu jų mažmeninė kaina (vertė rinkoje, kartu su pardavėjų antkainiu, PVM ir kitais mokesčiais), kad teismas nepagrįstai priteisė Adobe System ir Corel korporacijoms 13148,74 Lt ir 3398,00 Lt, nes specialisto išvadose nurodytų programų buvimo nepatvirtino apylinkės teisme apklausti asmenys, dirbę su kompiuteriais.

Tai, kad Adobe Systems Incorporated, Corel ir Microsoft korporacijų kompiuterinių programų kopijos buvo neteisėtai instaliuotos ir laikomos UAB „Idėjų oazė“ kompiuteriuose yra visiškai įrodyta ir kolegija dėl to jau pasisakė.

Dėl apelianto argumentų, kad civiliniai ieškovai prašo priteisti ne žalą, o kompensaciją ir todėl civilinis ieškinys turėtų būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, taip pat kad kompiuterinių programų kainos nepagrįstai didelės, pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1, 2 dalys). Vadinasi, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti paliekamas nenagrinėtas tuo atveju, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos.

Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kartu pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (kasacinė byla Nr. 2K-7-35-2011), pirmosios instancijos teismas pagrįstai negautas pajamas traktavo kaip turtinę žalą. Taip pat iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas civiliniams ieškovams turtinę žalą (negautas pajamas), vadovavosi baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, tame tarpe specialisto R.Čižo 2008 m. balandžio 21 d. išvadoje Nr. S-08-04-21/02 (t.2, b.l. 52-57) nurodytomis kompiuterio programų mažmeninėmis kainomis, kaip to reikalaujama BK 192 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš T. P. civilinio ieškovo Adobe Systems Incorporated naudai priteisė 13148, 74 Lt (trylika tūkstančių vienas šimtas keturiasdešimt aštuoni litus ir 74 centus); civilinio ieškovo Corel Korporacijos naudai – 3398,00 Lt (tris tūkstančiai tris šimtai devyniasdešimt aštuonis litus); civilinio ieškovo Microsoft Korporacijos naudai – 34227,82 Lt (trisdešimt keturi tūkstančiai du šimtai dvidešimt septynis litus ir 82 centus) turtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo T. P. gynėjo advokato Jono Leikausko apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas jį panaikinti ar pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo T. P. gynėjo advokato Jono Leikausko apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Leonarda GurevičienėTeisėjai (parašai) Arūnas KisieliusVitalija NorkūnaitėNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Leonarda Gurevičienė