Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2023-12-11 · Civilinė byla Nr. e2-5915-887/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-11
Bylos Nr.
e2-5915-887/2023
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00774-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
J. Č., E. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5915-887/2023Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00774-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
ALYTAUS apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 11 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,sekretoriaujant Rasai Marcinkonei,

dalyvaujant ieškovo J. K. atstovui advokatui B. V., atsakovų J. Č. ir E. Č. atstovui advokato padėjėjui V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams J. Č. ir E. Č. dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su vindikaciniu ieškiniu (2023-06-22 Nr. CBP-4669), prašydamas išreikalauti iš atsakovų E. Č. ir J. Č. ¼ dalį ūkinio pastato 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir perduoti ieškovui bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), statinyje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1m, kartu su 1/4 dalimi ūkinio pastato 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Šių metų pavasarį atsakovė J. Č. jam nurodė, kad jis negali naudotis 1/4 dalimi ūkinio pastato 2I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir turi iš jo iškraustyti savo asmeninius daiktus. Paaiškėjo, kad 2004 m. sausio 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi Lazdijų rajono savivaldybės taryba, E. Č., J. Č. sudarė sutartį, kuria Lazdijų rajono savivaldybės taryba pardavė, o E. Č. ir J. Č., nupirko butą Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 3/4 dalimis ūkinio pastato 2I1 m, 1/2 dalimi ūkinio pastato 3I1 m, esančius (duomenys neskelbtini). A. T., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir E. Č. 2005 m. balandžio 26 d. sudarė sutartį, kuria A. T. pardavė E. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine J. Č. butą Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), statinyje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1m, kartu su 1/4 dalimi ūkinio pastato 2I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini). Sudarant 2004 m. sausio 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria Lazdijų rajono savivaldybės taryba pardavė, o E. Č. ir J. Č., nupirko butą Nr. 4, niekas nekonkretizavo, kuriems butams, kuri konkrečiai dalis priklauso ūkinio pastato 2I1 m. Niekas to nedarė ir sudarant 2005 m. balandžio 26 d. sutartį, kuria A. T. pardavė E. Č. ir J. Č. butą Nr. 3. 1/4 dalis ūkinio pastato 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra buto Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statinyje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A1m, priklausinys, t. y. jam priklausančio nuosavybės teise. Jis niekam niekada neperleidinėjo ¼ dalies minėto ūkinio pastato, visą gyvenimą naudojosi šia nuosavybe, niekas jokių pretenzijų nereiškė. Mano, kad E. Č. ir J. Č. įgydami iš A. T. butą Nr. 3 kartu su 1/4 dalimi ūkinio pastato 2I1 m, įgijo jau savo įgytą iš Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 3/4 dalis ūkinio pastato 2I1 m, 1/2 dalimi ūkinio pastato 3I1m, kai iš Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nupirko butą Nr. 4.

Ieškovo J. K. atstovas advokatas B. V. teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko pilna apimtimi. Ieškinį grindžia tuo, jog J. K. privatizavo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su ¼ ginčo ūkiniu pastatu. Teigė, kad ieškovui priklauso butas Nr. 1, esantis (duomenys neskelbtini), todėl remiantis loginiu mąstymu ir buto unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-07-10 išraše nurodytas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingas, mano, kad padaryta klaida. Pripažino, kad byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai bei pirkimo – pardavimo sutartys galiojantys, nenuginčyti.

Atsiliepimas

Atsakovai J. Č. ir E. Č. pateikė atsiliepimą (2023-08-08 Nr. DOK-32462), kuriuo prašė ieškinį atmesti visiškai ir priteisti iš ieškovo jų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad J. K. nepriklauso ir niekada nepriklausė butas, unikalus daikto numeris Nr. (duomenys neskelbtini). J. K. priklauso ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jiems. Minėtą butą, kartu su priklausiniu ¼ dalimi ūkinio pastato, kadastro duomenų byloje pažymėto indeksu 2I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jie įsigijo iš ankstesnės savininkės A. T. pagal 2005 m. balandžio 26 d. nekilnojamojo turo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1593. Buto, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys yra ¼ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje pažymėto indeksu - 2I1/m. Likusios ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalys, yra priklausinys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jie įsigijo iš Lazdijų rajono savivaldybės pagal 2004 m. sausio 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 241, t. y. jiems nuosavybės teise priklauso visas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje pažymėtas indeksu 2I1/m. Jie 2013 m. pradžioje padavė Lazdijų rajono apylinkės teismui ieškinį su prašymu įpareigoti J. K. per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti jiems nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pašalinti J. K. savavališkai įrengtus durų užraktus, trukdančius jiems patekti į minėtą ūkinį pastatą. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-159-780/2013 jų ieškinį tenkino visiškai. Pažymėjo, kad minėtame sprendime konstatuota, jog jų nuosavybės teisę į ūkinį pastatą patvirtina byloje pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie nuo jų įrašymo į registrą laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu, J. K. praėjus 10 metų, iškėlė bylą dėl to paties dalyko, kurio teismas jau yra pasisakęs. Taip pat 2013 m. J. K. padavė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2004 m. sausio 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 241, tarp J. Č. ir E. Č. bei Lazdijų rajono savivaldybės į ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 2I1m; panaikinti J. Č. ir E. Č. teisinę registraciją į ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 2I1m, esančio (duomenys neskelbtini). Teisme 2013-09-10 buvo gautas ieškovo J. K. prašymas dėl ieškinio atsisakymo. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-274-780/2013 priėmė ieškovo J. K. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. 2-274-780/2013 nutraukė.

Šalies argumentai

Atsakovų J. Č. ir E. Č. atstovas advokato padėjėjas V. R. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodė, kad reikalavimas galėtų būti reiškiamas jeigu ieškovas būtų statinio savininkas, o atsakovai būtų jį užėmę, tačiau visas statinys priklauso atsakovams. Argumentas, kad buto numeris nesutampa su unikaliu numeriu, nėra pakankamas pagrindas paneigti atsakovų nuosavybę. Įrodymai byloje nepateikti, ieškinys grindžiamas tik prielaidomis. Šalys dėl šio statinio 2013 m. teisme turėjo dvi bylas. Lazdijų rajono apylinkės teismas J. K. įpareigojo atlaisvinti patalpas. J. K. ginčijo sandorius tarp savivaldybės ir atsakovų, tačiau ieškinio atsisakė, todėl jis nebegali reikšti ieškinio, nes šia teise jau pasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsniu savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi į teismą su vindikaciniu ieškiniu, prašydamas teismo išreikalauti iš atsakovų ir perduoti jam nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį ūkinio pastato 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, kad jam nuosavybės teise priklauso ¼ dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), motyvuodamas tuo, kad jam nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, todėl ir unikalus numeris turėtų būti (duomenys neskelbtini), o ne Nr. (duomenys neskelbtini). Jo vertinimu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra padaryta klaida. Tuo tarpu atsakovai su tokia ieškovo argumentacija nesutinka, teigdami, kad ieškovas galimai yra supainiojęs buto durų numerį su daikto unikaliuoju numeriu, nes butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Iš byloje esančių 2023-08-07 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įrašų (2023-08-08 Nr. DOK-32462, priedai Č. butas 0001, 0004) matyti, kad butas Nr. 3, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei butas Nr. 4, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams J. Č. ir E. Č.. Butas Nr. 3 įgytas 2005-04-26 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1593 pagrindu, o butas Nr. 4 – 2004-01-21 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 241 pagrindu.

Iš 2023-02-06 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įrašo (2023-06-22 Nr. CBP-4669, priedas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įrašas) matyti, kad pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalis priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ¾ dalys priklauso butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. visas pastatas – ūkinis pastatas nuosavybės teisė priklauso atsakovams J. Č. ir E. Č..

Bei iš 2023-07-10 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įrašo (2023-07-17 Nr. DOK-29539, priedas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas) matyti, kad ieškovui J. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto Nr. 1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir CK 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nagrinėjamu atveju, duomenų apie tai, kad byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai yra nuginčyti ar ginčijami, ieškovas į bylą nepateikė. Priešingai, ieškovo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai yra galiojantys, nenuginčyti.

Kaip minėta, ieškovas, reikšdamas vindikacinį ieškinį, privalo įrodyti vieną iš pagrindinių aplinkybių, kad ieškinio pareiškimo metu jis yra teisėtas ginčo turto savininkas, o atsakovai ginčo turtą valdo neteisėtai. Teismas įvertinęs byloje pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenis, kurie nėra nuginčyti ir galiojantys, bei, kurie patvirtina, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso pastatas - ūkinis pastatas 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad ieškovas minėtos įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Ieškovo argumentas, kad jo buto numeris yra 1, todėl ir unikalus numeris turėtų būti (duomenys neskelbtini), o ne Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti pagrindu paneigti atsakovų nuosavybę.

Be to, teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-159-780/2013 pagal ieškovų J. Č. ir E. Č. ieškinį atsakovui J. K. dėl reikalavimo pašalinti savininkų teisės pažeidimus konstatavo, kad ieškovams J. Č. ir E. Č. nuosavybės teise priklauso du butai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir visas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra šių butų priklausinys, esantys (duomenys neskelbtini), o atsakovas J. K. yra užėmęs ¼ dalį ieškovams priklausančio ūkinio pastato. Teismas minėtu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą J. K. per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti ieškovams nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei pašalinti savavališkai įrengtus durų užraktus, trukdančius ieškovams J. Č. ir E. Č. patekti į ūkinį pastatą. Teismo sprendimas įsiteisėjęs.

CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Faktas yra prejudicinis, jeigu jis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (yra įrodinėjimo dalykas ar jo dalis). Tokios šios normos aiškinimo taisyklės nuosekliai formuojamos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje 3K-3-205-415/2017). Taigi, Lazdijų rajono apylinkės teismui 2013 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-159-780/2013 konstatavus, kad visas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. Č. ir E. Č., šis faktas byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniu faktu, kurio kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jis negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje.

Teismas, atsižvelgdamas į vindikacinio reikalavimo tenkinimui būtinąsias sąlygas, bei nagrinėjamojoje byloje konstatuotas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas neįrodė pirmosios pagrindinės vindikacinio ieškinio sąlygos, jog jis turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovams, iš kurių reikalaujama grąžinti daiktą, bei neįrodė visų kitų ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl ieškovo reikalavimas dėl daikto išreikalavimo netenkintinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsakovai pateikė į bylą įrodymus, jog patyrė 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (2023-08-08 Nr. DOK-32462, 2023-11-21 Nr. DOK-47445). Atsakovų patirtos advokato padėjėjo pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovams iš ieškovo priteistina 350,00 Eur jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė