- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- 2-159-780/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00065-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- J. Č., E. Č.
- Atsakovas
- J. K.
- Advokatai
- Antanas Pliauga, Virginijus Ražukas
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovų J. Č. ir E. Č. atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui, atsakovui J. K. ir jo atstovui advokatui Antanui Pliaugai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl reikalavimo pašalinti savininkų teisės pažeidimus pagal ieškovų J. Č. ir E. Č. ieškinį atsakovui J. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai prašo įpareigoti atsakovą J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti ieškovams nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pašalinti savavališkai įrengtus durų užraktus, trukdančius ieškovams patekti į ūkinį pastatą.
Ieškovų atstovas paaiškino, kad ieškovai yra viso ūkinio pastato savininkai, jų nuosavybės teisės yra įregistruotos viešame registre, ką patvirtina viešo registro duomenys, o atsakovas neturi jokių teisių į šį nekilnojamąjį daiktą, tačiau naudojais jo dalimi ir ūkiniame pastate laiko savo daiktus, yra užrakinęs vienas duris. Dėl tokių atsakovo veiksmų yra pažeidžiamos ieškovų teisės nes jie negali naudotis savo daiktu ir šio pažeidimo negalima pašalinti kitaip kaip tik patenkinus ieškinį. Paskutinį ieškovų valdymo pažeidimo faktą patvirtina 2011-07-16 ieškovų raštas atsakovui, kuriuo buvo reikalaujama atlaisvinti ieškovų patalpas, tačiau atsakovas to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Jis pripažįsta, kad naudojasi ¼ dalimi ūkinio pastato, kuris priklauso ieškovams ir jame laiko savo daiktus, pripažįsta, kad jo naudojamos patalpos yra rakinamos, o raktą turi tik jis, todėl ieškovai be jo žinios negali patekti į tą ūkinio pastato dalį. Tačiau atsakovas teigia, kad jam privatizuojant butą, esantį (duomenys neskelbtini), jam priklausė ir ¼ dalis šio ūkinio pastato, kurios jis neprivatizavo dėl savivaldybės kaltės, nes tuo metu šis ūkinis pastatas nebuvo inventorizuotas. Tuo tarpu vėlesniais metais tame pačiame name privatizuodami du butus ieškovai neteisėtai privatizavo ir atsakovo butui priklausančią ¼ dalį šio ūkinio pastato. Kadangi ieškovai nepagrįstai tapo viso ūkinio pastato savininkais, o atsakovas kitoje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu ginčija 1/4 dalį ieškovų ir savivaldybės sandorio teisėtumo, tai jis nesutinka atlaisvinti jo naudojamų patalpų
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovams J. Č. ir E. Č. nuosavybės teise priklauso du butai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir visas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra šių butų priklausinys, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-10). Atsakovas J. K. yra užėmęs ¼ dalį ieškovams priklausančio ūkinio pastato, laiko jame savo daiktus ir rakindamas jo naudojamos ūkinio pastato dalies duris trukdo ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilojamuoju daiktu, todėl teismo sprendimu jis įpareigotinas nutraukti ieškovų nuosavybės teisių pažeidimą ir atlaisvinti užimtas ieškovų patalpas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvados grindžiamos šiais motyvais ir įrodymais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tokio pobūdžio bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu. Negatorinis ieškinys reiškiamas tada, kai savininkui trukdoma naudotis, valdyti ar disponuoti turtu.
Ieškinyje nurodytų pažeidimų prigimtis leidžia daryti išvadą, jog ieškovai savo teises gina siekdami pašalinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis jiems priklausančiu daiktu, todėl yra pagrindas ginti jų teises CK 4.98 straipsnyje numatytu būdu.
Pabrėžtina, kad atsakovas visiškai pripažįsta ieškovų nurodytus jo veiksmus, kuriais jis pažeidžia ieškovų nuosavybės teisę, o nuo ieškinio ginasi ne neigdamas valdymo pažeidimo faktą, o kvestionuodamas savo teisę į dalį ieškovams priklausančio ūkinio pastato. Tuo tikslu atsakovas kitoje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu prašo panaikinti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dalį į ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovams, bei teisinę šios pastato dalies registraciją (b. l. 44-45). Tačiau bylų dėl daikto valdymo pažeidimų ypatumus reglamentuojantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste CPK) 422 straipsnis numato, kad nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios. Tokiose bylose atsakovui neleidžiama pareikšti ir priešieškinio. Pagal CK 4.35 straipsnio 1 dalį, valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą. Šiuo atveju ieškovai į teismą kreipėsi būtent dėl trukdymo valdyti nekilnojamąjį daiktą ir juo naudotis, todėl šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tik CPK 422 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės - paskutinis valdymo bei jo pažeidimo faktas. Tuo tarpu atsakovo keliami klausimai dėl jo teisių į ¼ dalį ieškovams priklausančio ūkinio pastato ir atitinkamos dalies ieškovų sudaryto sandorio teisėtumo nėra šios bylos dalykas, nes, kaip minėta, teismas tokioje byloje neturi aiškintis nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios. Netgi atsakovo nurodomos ieškovų ir savivaldybės sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimas neteisėta bei negaliojančia ir nuosavybės teisių į ¼ dalį ūkinio pastato registracijos panaikinimas nebūtų kliūtis tenkinti ieškovų ieškinį šiems įrodžius, kad atsakovas pažeidžia jų valdymą, nes asmens, nurodyto kaip valdymo pažeidėjo, įrodinėjimas, kad pareiškėjo valdymas atsirado neteisėtai iš trečiojo asmens, nėra pagrindas pripažinti, jog asmuo, kuris nurodytas kaip valdymo pažeidėjas, nepažeidė valdymo (CK 4.35 straipsnio 3 dalis). Tokios praktikos analogiškose bylose laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-742-370/2011).
Atsižvelgiant į tokius šios kategorijos bylų ypatumus teismui šioje byloje reikia nustatyti tik tai ar ieškovai turi teisę valdyti daiktą, dėl kurio jie pareiškė ieškinį, ir paskutinį tokio valdymo pažeidimo faktą. Kaip minėta, atsakovas pripažįsta ieškovų valdymo pažeidimo faktą, todėl ši aplinkybė yra įrodyta (CPK 187 straipsnis), o paskutinį valdymo pažeidimo faktą patvirtina ieškovų 2011-07-16 raštas atsakovui, kuriuo buvo reikalaujama atlaisvinti ieškovų patalpas (b. l. 11) ir Lietuvos pašto duomenys apie šio rašto siuntimą atsakovui (b. l. 12). Tuo tarpu ieškovų nuosavybės teisę į ūkinį pastatą patvirtina byloje pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys (b. l. 4-10), kurie nuo jų įrašymo į registrą laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Tokią praktiką dėl nekilnojamojo turto registro duomenų patikimumo nuosekliai plėtoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-412/2009, 3K-3-50/2010, 3K-3-176/2012). Todėl iki to momento kol ieškovų nuosavybės teisę į ūkinį pastatą patvirtinantys duomenys nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, jų pažeista valdymo teisė turi būti ginama, nepriklausomai nuo to kokias teises į tą daiktą reiškia atsakovas. Be to, atsakovas pats pripažįsta, kad dėl kitoje byloje reiškiamo ieškinio, kuriuo jis ginčija dalį ieškovų sandorio, ieškovų kaltės dėl atsakovo galimai pažeistų teisių nėra, nes dėl susidariusios padėties, atsakovo nuomone, kalta yra savivaldybė, o ne ieškovai. Todėl atsakovo atsisakymas pašalinti ieškovų nuosavybės teisių pažeidimą dėl to, kad paties atsakovo teises galimai pažeidė trečiasis asmuo – savivaldybė, yra nepagrįstas ir negali būti pagrindu šioje byloje atsisakyti ginti pažeistas ieškovų daiktines teises.
Ieškovų teisių pažeidimą galima pašalinti tik sudarius jiems teisines galimybes netrukdomai patekti ir naudotis visu jiems priklausančiu ūkiniu pastatu, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir atsakovas įpareigotinas pašalinti jo įrengtus durų užraktus, trukdančius ieškovams patekti į savo patalpas, bei atlaisvinti šias patalpas.
Visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovams ir valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovai ieškinyje prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė savo bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai pagrindimą ir apskaičiavimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad 250 Lt sudaro išlaidos už ieškinio paruošimą (b. l. 17-18), o 200 Lt ir 400 Lt išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose (b. l. 17-18, 43). Išlaidos už ieškinio paruošimą neviršija 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos), numatyto maksimalaus dydžio (8.2. punktas), todėl jos priteistinos iš atsakovo. Tačiau priteistinų išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose dydis viršija minėtose Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra mažintinas.
Rekomendacijų 8.18. punktas numato, kad už vieną atstovavimo valandą teisme nustatomas maksimalus dydis minimalią mėnesinę algą (MMA) dauginant iš koeficiento 0.15., kuris pagal minėtų Rekomendacijų 5. Punktą, mažinamas iki 80 procentų šios sumos, nes ieškovus atstovavo advokato padėjėjas (b. l. 14-15). Tai reiškia, kad maksimali priteistina išlaidų suma už vieną advokato padėjėjo atstovavimo valandą teisme yra 120 Lt (1000 Lt MMA x 0,15 x 80 %). Rekomendacijų 9. punktas numato, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Bylos nagrinėjime įvyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė sudaro 1 val. 40 min. (b. l. 40, 47-49). Pagal Rekomendacijų 9. punktą, šis laikas apvalinamas iki 2 valandų, todėl ieškovams priteistinos atstovavimo išlaidos už 2 valandas, t. y. 240 Lt (120 Lt x 2 val.). Bendra ieškovų išlaidų už advokato padėjėjo atstovavimą teismo posėdžiuose suma yra 600 Lt, todėl priteisiant šias išlaidas iš atsakovo ji mažintina iki minėtos 240 Lt sumos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškovams iš atsakovo priteistinas ir paduodant ieškinį jų sumokėtas žyminis mokestis – 144 Lt (b . l. 16).
Viso ieškovams priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 634 Lt (250 Lt + 240 Lt + 144 Lt), todėl kiekvienam ieškovui iš atsakovo priteistina po 317 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 31,50 Lt, tačiau atsakovas yra 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (b. l. 37), todėl valstybei iš jo priteistina 15,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes sprendimas byloje priimtas ne atsakovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovą J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti ieškovams nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pašalinti savavališkai įrengtus durų užraktus, trukdančius ieškovams J. Č. ir E. Č. patekti į ūkinį pastatą.
Priteisti ieškovams J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 317 Lt (tris šimtus septyniolika litų) bylinėjimosi išlaidų kiekvienam ieškovui.
Priteisti iš atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15,75 (penkiolika litų 75 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.