Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-09-26 · Civilinė byla Nr. e2-513-553/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-26
Bylos Nr.
e2-513-553/2024
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00097-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
V. J.
Kategorijos

Civilinės bylos Nr. e2-513-553/2024 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00097-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.1.14.2.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 26 d.

VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui antstoliui Artūrui Augliui dėl žalos ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. (toliau – ieškovas) padavė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš antstolio Artūro Auglio 175 905 Eur (152 961 Eur žalos ir 22 944 Eur nuostolių) bei procesines 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš antstolio Artūro Auglio žyminį mokestį ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pagal šį ieškinį Kauno apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-777-324/2024.

3. Antstolis Artūras Auglys 2024 m. balandžio 12 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad ieškovas skirtinguose teismuose pareiškė skirtingus (alternatyvius) reikalavimus, kuriais iš esmės siekiama apginti vieną ir tą pačią jo tariamai pažeistą teisę. Antstolis įvertino, kad yra galima situacija, kai V. J. viena ir ta pati pažeista teisė skirtingų teismų bus apginta skirtingais teisių gynimo būdais, be to, atsakovo civilinę atsakomybę yra apdraudusi draudimo įmonė, todėl, teismui pripažinus ieškovo ieškinį pagrįstu, prašomą priteisti sumą galimai turėtų atlyginti draudikas – uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“. Atsižvelgiant į nurodytą antstolis prašė:

3.1. sustabdyti Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-777-324/2024 iki Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose bus išnagrinėta civilinė byla Nr e2-14-374/2024;

3.2. civilinėje byloje Nr. e2-777-324/2024 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo antstolio Artūro Auglio pusėje įtraukti uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „Colemont draudimo brokeris“, juridinio asmens kodas 124495055, buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl bylos baigties Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-14-374/2024.

5. Pirmosios instancijos teismas, palyginęs ieškovo ieškinių reikalavimus, nagrinėjamus Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-777-324/2024 ir Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-14-374-2024, nurodė, kad ieškovas savo teises, kylančias iš tų pačių civilinių teisinių santykių, pirmiausia siekia apginti natūra susigrąžindamas žemės sklypo nuosavybės teisę, o nesant galimybės taikyti restituciją natūra – gauti piniginę kompensaciją.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio, pareikšto Marijampolės apylinkės teisme, tenkinimo atveju ieškovo nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą būtų sugrąžintos natūra arba priteisiant jam atitinkamą piniginę kompensaciją. Tai reiškia, kad tenkinus šį reikalavimą išnyktų pagrindas Kauno apygardos teisme reikalauti iš antstolio žalos, kurią sudaro skirtumas tarp antrųjų varžytynių metu buvusios ieškovo turto rinkos kainos ir už jį sumokėtos kainos, nes ieškovo nurodoma pažeista teisė būtų apginta pirmuoju būdu.

7. Kadangi ieškovas skirtinguose teismuose pateikė alternatyvius reikalavimus dėl iš esmės tos pačios pažeistos teisės, pirmosios instancijos teismas vertino, kad kol nebus išspręstas klausimas dėl pirmojo pasirinkto teisių gynimo būdo byloje Nr. e2-14-374/2024, nėra pagrindo svarstyti alternatyvaus reikalavimo nagrinėjamoje byloje, priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai ta pati ieškovo teisė bus ginama skirtingais būdais skirtinguose teismuose. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus dėl bylų sujungimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-777-324/2024 ir šios bylos sujungimo (sustabdymo) klausimą perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Atsižvelgiant į teismų praktiką, prioritetas turėtų būti teikiamas bylų sujungimui, o ne stabdymui. Todėl nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino, kad ieškovas abiejuose ieškiniuose savo teises kildina iš tų pačių civilinių santykių, pirmiausia turėjo spręsti dėl bylų sujungimo. Tik nustačius, kad bylų sujungti negalima, buvo galima svarstyti apie bylos stabdymą. Kadangi teismas netyrė bylų sujungimo pagrindų, skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Atsiliepimas

9. Atsakovas antstolis Artūras Auglys atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nors atskiruoju skundu yra skundžiama nutartis, kuria civilinė byla Nr. e2-777-324/2024 buvo sustabdyta, tačiau skundžiama nutartimi, be kita ko, buvo atmestas ieškovo prašymas dėl bylų sujungimo. Ieškovas atskiruoju skundu ginčija tą skundžiamos nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl civilinių bylų sujungimo, tačiau teismo nutartys, kuriomis yra išsprendžiamas atskirų bylų (ne)sujungimo klausimas, atskiraisiais skundais neskundžiamos, todėl atskirojo skundo reikalavimas civilinių bylų sujungimo klausimą perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo akivaizdžiai negali būti tenkintas.

9.2. Atskirajame skunde iš esmės nėra pateikta jokių argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas skundžiamą nutartį, kuria byla sustabdyta, pripažinti neteisėta, t. y. atskirajame skunde iš esmės nėra pateikta jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti pirmosios instancijos teismą netinkamai taikius civilinio proceso normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą. Atskirasis skundas iš esmės yra orientuotas tik į skundžiamos nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl bylų sujungimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas dėl bylos baigties Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-14-374/2024, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl privalomojo bylos sustabdymo pagrindo taikymo

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK 163 straipsnio normose nustatyti privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindai, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021, 33, 34 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

12. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu privalomuoju civilinės bylos sustabdymo pagrindu.

13. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022).

14. Pirmiau nurodytas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas siekiant išvengti situacijų, kai yra priimami prieštaringi teismų sprendimai tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat siekiant, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomas byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo lėšos bei laikas. Kita vertus, tik tai, kad keliose bylose skirtingais aspektais vertinami tie patys faktiniai duomenys, savaime nėra pagrindas sustabdyti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis byloje Nr. e2-704-790/2022).

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekiant tinkamai taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, būtina tinkamai nustatyti, kokie faktai yra įrodinėjimo dalykas byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir kokie faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Byloje nustatytinus faktus lemia ieškinio (priešieškinio) dalykas ir pagrindas, t. y. materialusis teisinis reikalavimas ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas. Jeigu kitoje nagrinėjamoje byloje nustatytini ir įrodinėjimo dalyku joje esantys faktai nėra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, tai nėra jokio pagrindo spręsti, kad kitoje byloje teismo gali būti nustatyti kokie nors prejudiciniai faktai, kurie būtų teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai, ir kad yra CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas civilinės bylos sustabdymo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008). Teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui kai jis gali pats nustatyti byloje visus teisiškai reikšmingus faktus, tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005).

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš antstolio Artūro Auglio 175 905 Eur (152 961 Eur žalą ir 22 944 Eur nuostolius).

17. Varžytinėse parduodamo V. J. priklausančio 3.1832 ha žemės sklypo Marijampolėje rinkos vertė UAB „Inreal“ 2018 m. ekspertizės aktu buvo nustatyta kaip 68 400 Eur. Dėl šio turto neįvyko nei paskelbtos pirmosios, nei antrosios varžytinės. Antstolis Artūras Auglys neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo nurodymą iš naujo įvertinti turtą pagal CPK taisykles po neįvykusių antrųjų varžytinių ir 2020 m. įkainojo turtą pagal senus duomenis (68 400 Eur). Varžytinėse sklypas 2021 m. buvo parduotas UAB „INTERADS“ už 45 939 Eur turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-21-23-1633. 2021 m. nekilnojamojo turto registro duomenimis, sklypo vertė buvo 136 000 Eur, o retrospektyviai vertinant 2021 m. datai, jo rinkos vertė galėjo būti 331 500 Eur. Ieškovas teigia, kad turtas buvo parduotas už per mažą kainą, todėl jam padaryta 175 905 Eur turtinė žala, kurią jis siekia prisiteisti iš antstolio Artūro Auglio. Ieškovas prašo teismo priteisti jam šią turtinę žalą, nes antstolis netinkamai vykdė savo pareigas vykdymo procese, nepaisė teismo nurodymų ir neįkainojo turto pagal esamą rinkos vertę.

18. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-14-374-2024 ieškovas prašo:

18.1. panaikinti nuo jo sudarymo momento 2021 m. vasario 18 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-21-23-1633;

18.2. panaikinti nuo jo sudarymo momento 2022 m. vasario 23 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1493, sudarytą tarp UAB „INTERADS“ ir UAB „Adampolis holding“;

18.3. priteisti ieškovui 3.1832 ha žemės sklypą, esantį Marijampolės savivaldybėje natūra, nesant galimybės kompensaciją pinigais.

19. Ieškovo patikslintas ieškinys Marijampolės apylinkės teisme yra iš esmės grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir ieškinys Kauno apygardos teisme. Skiriasi pateikti ieškinių reikalavimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip alternatyvius, t. y. kurių vieno iš jų tenkinimas panaikintų kito reikalavimo tenkinimo galimybę. Todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad kol nėra išspręstas klausimas dėl ieškovo pirmiau pasirinkto teisių gynimo būdo (ne)taikymo Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-14-374/2024, nėra pagrindo spręsti dėl alternatyvaus jo teisių gynimo būdo šioje byloje.

20. Taigi, pirmosios instancijos teismas siekė išvengti situacijos, kad ta pati pažeista ieškovo teisė nebūtų apginta skirtingais teisių gynimo būdais, taip pat, kad Kauno apygardos teismas ir Marijampolės apylinkės teismas nepriimtų prieštaringų teismų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose. Abiejuose teismuose pateiktuose ieškiniuose ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria, todėl nėra reikalingumo tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, šiuo atveju abejose bylose įrodinėjimo dalyko esantys faktai yra iš esmės tie patys, faktinės aplinkybės tiek Kauno apygardos teismo, tiek Marijampolės apylinkės teismo civilinėse bylose vertintinos tuo pačiu to paties turto vertės tinkamumo nustatymo aspektu.

21. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde nepateikti argumentai, siekiant paneigti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatymo pagrindus, tačiau pagal atskirojo skundo turinį, apeliantas siekia atskiro procesinio veiksmo įgyvendinimo, t. y. bylų sujungimo. Ieškovo prašymo dėl Kauno apygardos teisme ir Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamų bylų sujungimo, suformuluoto atsiliepime į Artūro Auglio 2024 m. balandžio 12 d. pareiškimą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netenkino.

22. CPK 136 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.

23. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga sujungti bylas į vieną bylą, jeigu teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, ir jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008).

24. Taigi, ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo pasinaudoti ne pareiga sustabdyti bylą CPK 136 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu, tačiau sujungti Kauno apygardos teisme ir Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamas bylas. Kaip minėta, teisinis reguliavimas nenustato pareigos bylą nagrinėjančiam teismui sujungti kelias bylas į vieną, tačiau taip pat civilinė byla negali būti stabdoma formaliai.

25. Atsižvelgiant į tai, kad bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, prioritetas teikiamas ne vienos iš susijusių bylų sustabdymui, o sujungimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2185/2014). Net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-342/2012).

26. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje esant formaliam bylos sustabdymo pagrindui, nepagrįstai neatsižvelgė į galimybę sujungti bylas taikant prioritetiniu laikomą bylų sujungimo institutą. Tiek Kauno apygardos teisme, tiek Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų faktinės aplinkybės esmingai nesiskiria, bylos šalimis yra ieškovas, o atsakovais, be kita ko, antstolis Artūras Auglis, įrodinėjimo dalyko esantys faktai yra iš esmės tie patys. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tenkinus Marijampolės apylinkės teisme reiškiamus reikalavimus išnyktų pagrindas Kauno apygardos teisme reikalauti iš antstolio žalos atlyginimo, nes ieškovo nurodoma pažeista teisė būtų apginta pirmuoju būdu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju sujungus bylas gali būti pasiekti tie patys tikslai, kurių siekiama bylą sustabdant, tačiau tokiu būdu kartu greičiau išnagrinėjant ginčą ir atkuriant tarp šalių teisinę taiką, taupant bylos šalių ir teismų darbo laiko sąnaudas.

27. Konstatavus, kad civilinės bylos sustabdymo galima išvengti sujungus susijusias bylas, negalima pripažinti, kad bylos išnagrinėjimui egzistuoja objektyvios kliūtys, nepriklausančios nuo teismo valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-687/2014). Šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad bylos sustabdymo galima išvengti sujungus aptartas civilines bylas, todėl vertintina, kad, CPK nustatyta tvarka neišsprendus bylų sujungimo klausimo, privalomasis bylos sustabdymo pagrindas pirmosios instancijos teismo nustatytas nepagrįstai.

28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teismų praktiką, Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis naikintina ir klausimai dėl bylos sustabdymo ir civilinės bylos Nr. e2-777-324/2024 bei civilinės bylos Nr. e2-14-374-2024 sujungimo perduodami spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atkreipiant dėmesį, kad nagrinėjamu atveju klausimai dėl ginčo bylų sujungimo priklauso Kauno apygardos teismo pirmininko ar Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir klausimus dėl bylos sustabdymo ir civilinės bylos Nr. e2-777-324/2024 bei civilinės bylos Nr. e2-14-374-2024 sujungimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Aldona Tilindienė