- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-27
- Bylos Nr.
- II-878-882/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00526-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Z.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Šiaulių apskrities VPK, atstovei D. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) 2021 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities VPK 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2021 m. gegužės 25 d. 13.20 val. viešoje vietoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė minėto nutarimo 2.1.5.2. papunkčio reikalavimų. Už padarytą administracinį nusižengimą A. Z. skirta 500 eurų bauda.
Šalies argumentai
A. Z. pateikė skundą, kuriame prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir motyvuota nutartimi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar Vyriausybės Nutarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui ir Konstitucijos 22 straipsniui, skundžiamą Šiaulių apskrities VPK nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti jį priėmusiai institucijai, o netenkinus šių prašymų, skundžiamame Šiaulių apskrities VPK nutarime nurodytą veiką perkvalifikuoti į ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (kadangi padarytasis pažeidimas de facto nesukėlė pavojaus išplisti Covid-19 ligai) ir už padarytą administracinį nusižengimą skirti jam ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinę nuobaudą — įspėjimą. Savo skunde A. Z. nurodo, jog teritorijų karantinas, kaip specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, gali būti nustatomas tik užkrėstose teritorijose, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo 20 straipsnis nustato, jog ta teritorija, kurioje nuolat išlieka galimybė užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis, turi būti paskelbta užkrėsta teritorija, darytina išvada, kad karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar tam tikroje jos dalyje gali būti nustatytas tik tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos teritorija ar tam tikra jos dalis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo nustatyta tvarka visų pirma yra paskelbiama užkrėsta teritorija. Kadangi karantiną nustatantis Vyriausybė Nutarimas, kurio atitikimą Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymui jis kvestionuoja, nustatė karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo (ir iki šiol nėra) paskelbta užkrėsta teritorija, todėl jis pagrįstai mano, kad Vyriausybės Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymui, dėl šios priežasties jo nagrinėjamoje byloje teismas neturi teisinio pagrindo vadovautis šiuo Vyriausybės Nutarimu. Taip pat mano, kad karantinas yra taikytinas asmenų, kurie serga arba, kurie yra įtariami, kad serga, veiklos apribojimui ir jų atskyrimui nuo kitų asmenų, tačiau karantino režimo priemonės privaloma tvarka nėra ir negali būti taikomos asmenims, kurie neserga užkrečiamosiomis ligomis, nėra įtariami, kad serga užkrečiamosiomis ligomis, todėl nėra užkrečiamąją ligą platinančio užkrato nešiotojais. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, 2¹ dalis bei 5 dalis nustato, kad asmenys, kurie neprivalo būti izoliuoti ar hospitalizuoti, nėra laikomi pavojingais asmenims, kadangi, kaip paaiškina įstatymo 9 straipsnis, nuo jų negali užsikrėsti kiti asmenys. A. Z. mano, kad Vyriausybės Nutarimo 2.1.5.2. punktu nustatytas įpareigojimas asmenims, kurie įstatymo nėra laikomi pavojingais asmenimis, dėvėti kaukes, yra vertintinas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniu žmogui garantuotos konstitucinės teisės į jo privatų gyvenimą (žmogaus orumo) pažeidimas ir (ar) neteisėtas bei nepagrįstas jos suvaržymas, kuris yra galimas tik įstatymu, o ne Vyriausybės Nutarimu. Atsižvelgiant į tai A. Z. mano, kad Vyriausybės Nutarimas yra priimtas pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymo teisės normas, todėl galimumas nagrinėjamoje byloje vadovautis šiuo teisės aktu turi būti įvertintas (patikrintas). Neginčija to, kad 2021 m. gegužės 25 d. apie 13 val. 20 min. viešoje vietoje nedėvėjo kaukės, kita vertus kategoriškai nesutinka su tuo, kad jo veika sukėlė realų pavojų išplisti Covid-19 ligai. A. Z. nuomone, skundžiamame Šiaulių apskrities VPK nutarime nėra nustatyta, t. y. nėra įrodyta, jog tokia jo veika sukėlė realų pavojų išplisti užkrečiamai ligai, nes skundžiamame nutarime nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jo veika sukėlė realų pavojų išplisti Covid-10 ligai. A. Z. manymu, administracinio nusižengimo byloje nenustačius (neįrodžius) aplinkybių, kurios leistų daryti patikimą ir įtikinamą išvadą apie tai, kad skundžiamame nutarime nurodytas pažeidimas realų pavojų išplisti pavojingai užkrečiamai ligai, jo padaryta veika negalėjo būti kvalifikuota pagal ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytą teisės normą, nes administracinio nusižengimo byloje nėra nustatytas vienas iš esminių administracinio nusižengimo požymių - sukeltas pavojus išplisti užkrečiamai ligai, būtinų administracinei atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti. Pasak A. Z., išvadą apie tai, kad jo veika sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai, būtų buvę galima daryti tik tuo atveju, jei administracinio nusižengimo tyrimo metu arba administracinės bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu būtų buvę nustatyta, kad jis pats arba kiti asmenys, su kuriais jis turėjo kontaktą, jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu, buvo Covid-19 ligą sukeliančio užkrato nešiotoju (nešiotojais). Tokių aplinkybių byloje nebuvo ir nėra nustatyta. Taip pat A. Z. skunde nurodo, jog jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu jis net nebuvo Covid-19 ligą sukeliančio užkrato nešiotoju, o byloje, nėra jokių duomenų, kurie leistų tvirtinti priešingai. Be to, A. Z. nurodo, jog Vyriausybė neturi teisės nustatyti tokios asmens judėjimo laisvės ribojimo priemonės, koks jis yra (buvo) nustatytas Vyriausybės Nutarimo 2.1.5.2. punkte. Pasak A. Z., įpareigojimas dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę, vertinant tai turinio požiūriu, net nėra laisvės judėti ribojimo priemonė - toks įpareigojimas neturi nieko bendro su asmens laisvo judėjimo instituto samprata. Kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytą teisės normą, būtina nustatyti ir įrodyti, jog tuo atveju, jei pažeidimas nebūtų buvęs padarytas, pavojus išplisti užkrečiamai ligai nebūtų kilęs. Kitaip tariant, byloje turi būti patikimai ir įtikinamai įrodyta, kad kaukės dėvėjimas visiškai eliminuoja pavojų išplisti Užkrečiamai ligai. Byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta ir nėra įrodyta, todėl Skundžiamu nutarimu institucija padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad netinkamas kaukės dėvėjimas sukėlė pavojų išplisti Užkrečiamai ligai, kadangi kaukės dėvėjimas šio pavojaus neeliminuoja, o tik (geriausiu atveju) gali jį sumažinti.
Šiaulių apskrities VPK atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, nes Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas pagrįstai ir teisėtai, ištyrus visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą, todėl nėra pagrindo jį pakeisti.
A. Z. teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo žinoma (teismo šaukimas policijos pagalba buvo įteiktas asmeniškai), prašymų skundo nagrinėjimą atidėti nebuvo gauta.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities VPK atstovė D. A. teisme palaikė atsiliepimą prašė nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities E. S. reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, sukėlusias pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
A. Z. 2021 m. birželio 30 d. Šiaulių apskrities VPK nutarimu pripažintas padaręs ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir jam paskirta 500,00 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. gegužės 25 d. 13.20 val. viešoje vietoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė minėto nutarimo 2.1.5.2. papunkčio reikalavimų.
Kaip numatyta Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnyje, karantino tikslas yra nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1267 patvirtintų „Užkrėstų teritorijų ir teritorijų karantino Lietuvos Respublikoje skelbimo, jo atšaukimo bei užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių užkrėstose teritorijose naudojimo tvarkos“ 20.1. punktas nurodo, kad visoje Lietuvos teritorijoje ar keliose savivaldybėse karantiną skelbia ir atšaukia, jo dydį, ribas, trukmę bei režimą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė sveikatos apsaugos ministro teikimu. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ preambulės, karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas ir karantino režimas patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymu. Minėto nutarimo 1 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, o 2 punktu patvirtintas karantino režimas. Nusižengimo padarymo metu aktuali Nutarimo 2.1.5.2 punkto redakcija įpareigojo visus vyresnius nei 6 metų, asmenis, kurie nepateko į asmenų, kuriems šis įpareigojimas netaikomas, sąrašą, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Įpareigojimas viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) reglamentuotas nurodytame teisės akte, kuris privalomas visiems asmenims (su nustatytomis išimtimis, kurios nagrinėjamu atveju nėra aktualios), todėl šio teisės akto reikalavimų, remiantis byloje esančiais duomenimis, privalėjo laikytis ir A. Z..
A. Z. kaltės nepripažino, tačiau neginčijo, jog, būdamas viešoje vietoje – parduotuvėje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės - kaukės. Byloje surinkti šie įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas paties A. Z. paaiškinimas, kad kaip žmogus jis neprivalo dėvėti kaukės, nes ji yra vergo simbolis (b. l. 1); BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 4); UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo J. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog 2021 m. gegužės 25 d., apie 13.20 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas asmuo ne pirmą kartą nesilaikantis karantino reikalavimų dėvėti veidą dengiančią kaukę uždarose patalpose, perspėtas apsaugos darbuotojo, pirštu parodė į galimai padirbtą leidimą nenešioti veido kaukės, kaskart paprašytas užsidėti veidą dengiančią kaukę kelia konfliktines situacijas, į prekybos centrą atvyko automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie tarnybinio pranešimo pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jos asmuo (kaip vėliau pareigūnų buvo nustatyta – A. Z.) parduotuvėje veža pirkinių vėžimėlį ir nedėvi nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip pat prie apsaugos darbuotojo prie tarnybinio pranešimo pridėta fotonuotrauka, iš kurios matyti kaip tas pats asmuo ketina sėsti į transporto priemonę ir išvykti iš prekybos centro automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6); Regitros duomenų bazėje esanti informacija, iš kurios matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. Z. (b. l. 9); Šiaulių apskrities VPK tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog paskambinus A. Z. jam buvo pranešta, kad jo atžvilgiu yra pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl karantino reikalavimo pažeidimų, A. Z. nurodė, jog niekada jokios kaukės nedėvėjo ir nedėvės, o paklaustas, ar gali pateikti dokumentą, leidžiantį jam nedėvėti nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, jis pažymėjo, jog tokio dokumento neturi, kadangi jam jo nereikia (b. l. 7).
Žemesnės instancijos teismas
Nors A. Z. pripažino, jog, būdamas parduotuvėje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės - kaukės, tačiau skunde kategoriškai nesutiko, kad toks jo elgesys sukėlė realų pavojų išplisti COVID-19 ligai, kadangi, pasak jo, nebuvo nustatyta, kad jis sirgo COVID-19 liga, nebuvo COVID-19 sukeliančio užkrato nešiotu, o duomenų, kad jis pažeidimo padarymo metu turėjo kontaktą su COVID-19 sukeliančio užkrato nešiotoju (nešiotojais), taip pat nebuvo nustatyta.
Veiką kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Šiuo atveju nustatyta, kad A. Z. nesilaikė vieno iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 nustatytų įpareigojimų, būtent 2.1.5.2 punkto reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė, ar galėjo užkrėsti kitus COVID-19 liga, ar ne. Teismas pažymi, jog aplinkybę, kad konkretus asmuo užsikrėtė nuo konkretaus asmens įrodyti yra praktiškai neįmanoma. Be to, ne visais atvejais įmanoma nustatyti, kad konkretus asmuo konkrečiu metu serga Covid-19 liga, ar yra šio užkrato nešiotojas (dėl testo neatlikimo, dėl testų ribotos galimybės nustatyti užsikrėtusį asmenį tam tikrose ligos stadijose ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Imdamasi priemonių grėsmei dėl COVID-19 suvaldyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė ribojimus ne tik sergantiems COVID-19 liga, bet ir šia liga dar neužsikrėtusiems asmenims, ir tai, kad asmuo tam tikru metu neserga ar nesijaučia sergantis, nereiškia, kad jis turi teisę nesilaikyti visoje šalies teritorijoje ar tam tikroje jos dalyje tam tikru metu nustatytų ribojimų.
Nagrinėjamu atveju, parduotuvėje, be A. Z., buvo pardavėjos ir apsaugos darbuotojas, galimai ir daugiau asmenų, kas leidžia teigti, kad esant tiesioginiam kontaktui tarp asmenų, A. Z. nedėvint nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), pavojus išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai COVID-19 buvo realus, o ne tik tariamas. A. Z. nurodo, kad jis nusižengimo padarymo metu nesirgo COVID-19 liga, kad nebuvo nustatyta, kad jis serga šia liga, todėl pavojaus išplisti ligai nebuvo. ANK 45 straipsnio 4 dalies normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti kaip vertinamieji, konkrečiai nesiejant jų su tuo, ar pažeidimą darantis asmuo serga COVID-19 liga, ar ne. Taigi, asmeniui atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla įvertinus visas bylos aplinkybes, jo padarytais veiksmais sukeltą realų pavojų išplisti pavojingai ligai.
ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, o ne asmens sirgimas tokiomis ligomis. Šis požymis yra vienas iš kertinių atskiriant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už panašias veikas. Asmeniui, kuris būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 277 straipsnio 1 dalyje. Taigi, A. Z. nurodytos aplinkybės administracinio nusižengimo kvalifikavimui pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį reikšmės neturi.
Be to, nors ir nebuvo nustatyta, kad A. Z. jam inkriminuoto nusižengimo metu sirgo COVID-19 liga, ar buvo šią ligą sukeliančio viruso nešiotojas, ar turėjo kontaktą su viruso nešiotoju (nešiotojais), tačiau vien tik pats nustatyto įpareigojimo dėvėti nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonę pažeidimo faktas yra pakankamas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui ir tai nesudaro pagrindo jo veiką kvalifikuoti kaip švelnesnį administracinį nusižengimą. A. Z. veiksmų vertinimui ir kvalifikavimui reikšmės neturi jo svarstymai apie tai, kad kaukės jis neprivalo dėvėti, nes negalėjo užkrėsti kitų asmenų, ir nėra duomenų, jog būtų sirgęs COVID-19 liga. Atsižvelgiant į tai, jog yra galimi besimptomiai ligos atvejai, jei asmuo tuo metu nebuvo pasidaręs testo, jis negalėjo būti užtikrintas, jog pats nebuvo užsikrėtęs COVID-19 virusu.
Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. Z. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – karantino metu padarytas visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai, todėl A. Z. padarytos veikos perkvalifikuoti į ANK 45 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo. Kaip buvo minėta, ANK 45 straipsnio 4 dalyje padaryto pažeidimo kvalifikavimui užtenka nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) nepriklausomai, ar tai sukėlė kokias nors pasekmes kitiems asmenims, t. y. užkrėtė juos COVID-19 ar ne, be to pažeidimo kvalifikavimui visiškai nesvarbu ar pažeidėjas pats sirgo užkrečiama liga.
Pareiškėjas taip pat teismo prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimas Nr. 1226 prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymui ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui.
Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra išaiškinęs, jog žmogaus teisė į asmens neliečiamybę esant būtinybei gali būti ribojama. Tai gali būti daroma tik įstatymuose nustatytais pagrindais bei tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė karantiną Lietuvoje paskelbė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalimi ir 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymą. Būtent Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnis numato karantino metu taikomas priemones, ribojimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos paskelbimo“ nustatė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnyje numatytų ribojimų įgyvendinimo tvarką. Taigi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 paskelbto karantino metu žmogaus teisės ir laisvės buvo ribojamos įstatymo pagrindu. Bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 atitikties Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymui nekyla, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar šis teisės aktas atitinka Konstituciją ar kitus įstatymus (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartis Nr. AN2-213-795/2021).
Atsakant į skundo argumentus, susijusius su minėto Vyriausybės nutarimo teisėtumu, t. y. karantino paskelbimo ir reikalavimo viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, pažymėtina, jog tai nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AN2-43-354/2021 yra išaiškinęs, kad klausimai, susiję su Vyriausybės nutarimo ir jame nurodytų konkrečių punktų, papunkčių teisėtumu, gali būti sprendžiami tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pagrindu (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-43-354/2021). Kadangi šiuo metu nei minėtas Vyriausybės nutarimas, nei atskiri jo punktai, papunkčiai nėra pripažinti neteisėtais įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismas minėtu nutarimu nustatytos tvarkos pagrindo kvestionuoti neturi, todėl plačiau dėl skundo argumentų, susijusių su minėto Vyriausybės nutarimo teisėtumu, pagrįstumu, ANK 45 straipsnio 4 dalies kontekste, teismas nepasisako.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Šiaulių apskrities VPK visapusiškai ir objektyviai įvertinusi byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą pripažindamas A. Z. kaltu padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei skirdamas jam minimalaus dydžio nuobaudą – 500 Eur baudą. Todėl tenkinti A. Z. skundą jame nurodytais motyvais ir panaikinti skundžiamą nutarimą, ar perkvalifikuoti padarytą nusižengimą į ANK 45 straipsnio 1 dalį, nėra jokio pagrindo. Dėl šių priežasčių Šiaulių apskrities VPK priimtas 2021 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir A. Z. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.