Šiaulių apygardos teismo nutartis, AN2-43-354/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-08
Bylos Nr.: AN2-43-354/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-36-3-00219-2020-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
Pažeidėjas: A. K.
Institucija: RASEINIŲ RAJONO POLICIJOS KOMISARIATAS, ŠIAULIŲ APSKRITIES VYRIAUSIASIS POLICIJOS KOMISARIATAS

Kategorijos

Administracinė byla Nr. AN2-43-354/2021Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00219-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1; 21.11.10; 21.11.11.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas A. K. skundas dėl 2020 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. 2020 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) nutarimu buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį 1000 Eur bauda už tai, kad ji 2020 m. spalio 17 d. 13.00 val. paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1069 „Dėl karantino Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas) R. rajono savivaldybės teritorijoje karantino metu, viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, buvo 5 asmenų grupėje ir nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip pažeisdama Vyriausybės Nutarimo 2.1.2.1. ir 2.1.2.2. punktų reikalavimus ir sukeliant pavojų išplisti Covid-19 ligai.

2. S. Š. apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartimi A. K. skundas dėl 2020 m. lapkričio 26 d. Institucijos nutarimo buvo atmestas. Teismas sprendė, jog A. K. buvo pagrįstai nubausta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, pagrindo šią veiką perkvalifikuoti nėra, taip pat teismas nenustatė pagrindų bylą grąžinti iš naujo tirti protokolą surašiusiai institucijai arba sušvelninti A. K. paskirtą nuobaudą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – jos, A. K., skundą dėl 2020 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato nutarimo patenkinti.

3.1. Skunde apeliantė nurodo, kad ji šioje administracinio nusižengimo byloje buvo kaltinama tik vieninteliu Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. punkte numatyto reikalavimo pažeidimu, tai yra viešoje vietoje buvus didesnėje nei 2 asmenų grupėje ir šį pažeidimą padarius 2020 m. spalio 17 d. 13.00 val. Apeliantė tvirtina, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas turėjo nustatyti, ar protokole ir nutarime nurodytu laiku ji buvo ar nebuvo didesnėje nei 2 asmenų grupėje, tačiau teismas to nepadarė ir ėmėsi vertinti su šios bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusias ir bylos nagrinėjimo ribas peržengiančias aplinkybes.

3.2. Apeliantės vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog byloje esantis vaizdo įrašas apima jai (pažeidėjai) inkriminuoto pažeidimo padarymo laiką, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis į bylą pateiktu vaizdo įrašu, kaip kaltę patvirtinančiu įrodymu. Apeliantės nuomone, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog vaizdo įrašas yra darytas 2020 m. spalio 17 d. 13.00 val. ir/ar kad šis laikas patenka į vaizdo įrašu užfiksuotą laiko tarpą.

3.3. Be to, pažeidėja skunde sutinka, jog vaizdo įraše yra matoma, kaip „anksčiau kalbėjusi moteris“ praeina pro ją (pažeidėją) akivaizdžiai nesilaikydama 2 metrų atstumo, tačiau ji (apeliantė) net nėra kaltinama tuo, kad ji nesilaikė saugaus 2 metrų atstumo, be to, atstumo nesilaikė ne apeliantė, o pro ją praėjusi moteris. Be to, apeliantė mano, kad terminas „būti grupėje su kitu asmeniu“, jį aiškinant Vyriausybės Nutarimo 2.1.2.1. punkto kontekste, turėtų būti suprantamas ir aiškinamas kaip nuolat, t. y. bent jau pakankamai ilgą, vadovaujantis protingumo kriterijumi, laiką besitęsiantis asmens buvimas vienas šalia kito mažesniu nei 2 metrų atstumu nevengiant artimo ir/ar tiesioginio fizinio kontakto.

3.4. Apeliantė akcentuoja, jog ji, pagal bylos aplinkybes, negali būti kaltinama Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. punkto pažeidimu, nesilaikius įpareigojimo būti ne didesnėse kaip 2 (dviejų) asmenų grupėse. Pagrindas kaltinti pažeidėją nesilaikius įpareigojimo viešose vietose būti ne didesnėje kaip 2 (dviejų) asmenų grupėje būtų tik tuo atveju, jei byloje būtų įtikinamai ir patikimai pagrįsta, jog jai (apeliantei) inkriminuoto pažeidimo padarymo momentu mažesnis nei 2 (dviejų) metrų atstumas buvo tarp jos ir dar bent 2 (dviejų) asmenų be pačios apeliantės, nes tik tokiu atveju asmenys galėtų būti laikomi esančiais didesnėje nei 2 (dviejų) asmenų grupėje.

3.5. Be kita ko, apeliantės įsitikinimu, byloje nėra pagrindo vadovautis esančiu vaizdo įrašu, kaip pakankamu įrodymu, patvirtinančiu jos kaltę. Pažeidėja mano, kad neatlikus vaizdo įrašo ekspertizės, negalima daryti išvados apie buvusį mažesnį nei 2 metrų atstumą tarp asmenų. Apeliantės įsitikinimu, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog asmenys laikėsi bent 2 metrų atstumo.

3.6. Apeliantė nekvestionuoja to, kad 2020 m. spalio 17 d. būdama prie (duomenys neskelbtini) teritorijos nedėvėjo kaukės. Kita vertus, kreipdamasi su skundu į teismą, pažeidėja prašė, kad teismas įvertintų Vyriausybės nutarimo 2.1.2.2. punkte asmenims nustatyto įpareigojimo dėvėti viešoje vietoje nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones teisėtumą, tačiau teismas šio prašymo neišnagrinėjo ir dėl jo nepriėmė jokio procesinio sprendimo.

3.7. Be to, pažeidėja teigia, jog nagrinėjamoje byloje būtina įrodyti, jog konkretaus asmens padarytas pažeidimas sukėlė pavojų išplisti ligai (šiuo konkrečiu atveju – Covid-19 ligai).

3.8. Apeliantė nurodo, jog Covid-19 liga plinta tik nuo infekuoto asmens, t. y. tik nuo tokio asmens, kuris yra šią ligą sukeliančio viruso Sars-Cov-2 nešiotoju ir/ar pats serga Covid-19 liga, todėl asmenys, kurie neserga minėta liga ir nėra minėtos ligos viruso nešiotojai, tarpusavyje bendraudami nekelia pavojaus išplisti Covid-19 ligai net ir tuo atveju, jei bendraudami (net ir artimo kontakto būdu) nedėvi kaukių.

3.9. Be to, apeliantė teigia, kad ne ji turi įrodyti, jog ji nebuvo Covid-19 ligą sukeliančio viruso nešiotoja ir/ar neserga Covid-19 liga, tai turi padaryti bylą tirianti institucija, teismas. Vien tik manyti, kad apeliantė galėjo būti viruso nešiotoja, nepakanka tam, kad konstatuoti, jog pastaroji tokį pavojų realiai ir sukėlė. Apeliantė pažymi, jog šie paaiškinimai yra grindžiami Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau — ŽULPKĮ) teisės normomis, o būtent ŽULPKĮ 9 straipsniu, kuris nustato, kad asmenys, kurie neprivalo būti hospitalizuoti ir/ar izoliuotis dėl užkrečiamos ligos, nėra laikomi pavojingais asmenims, kadangi, kaip paaiškina įstatymo 9 straipsnis, nuo jų negali užsikrėsti kiti asmenys. Asmuo, kuris neserga Covid-19 liga, kuris nėra įtariamas, kad serga Covid-19, o taip pat asmuo, kuris nėra pripažintas turėjęs sąlytį su sergančiuoju Covid-19, ŽULPKĮ kontekste yra laikomas nepavojingu asmeniu (nuo jo negali užsikrėsti kiti asmenys), todėl asmenys, kuriuos įstatymas laiko nepavojingais asmenimis, objektyviai negali kelti pavojaus išplisti užkrečiamai ligai.

3.10. Skunde paminima ir aktuali teismų praktika. Pavyzdžiui, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendime (bylos Nr. II-81-224/2020) teismas nurodė: „Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nedėvėjo kvėpavimo takus dengiančios apsauginės priemonės rūkydamas prie kebabais prekiaujančios įmonės ir gatvėje valgydamas kebabą. Tuo metu buvo paskelbtas karantinas. Tačiau nenustatyta (byloje nėra jokių duomenų), kad pareiškėjas, nedėvėdamas kvėpavimo takus dengiančios apsaugos priemonės, būtų sukėlęs pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Pareiškėjui nekonstatuotas Covid-19 virusas ir nėra duomenų, kad jis būtų buvęs šio viruso nešiotoju ar saviizoliacijoje.“. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas aptariamą sprendimą, vadovavosi ankstesnėje apeliacine tvarka išnagrinėtoje administracinių nusižengimų byloje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi Nr. AN2-307-873/2020) suformuota praktika: Vilniaus apygardos teismas minėtame sprendime išaiškino, kad policijos įstaigos priimtame nutarime skirti nuobaudą nenurodyti jokie duomenys, kurie pagrindžia, jog pareiškėjas viešoje vietoje nedėvėdamas apsauginės kaukės sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.“. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, perkvalifikavo asmens padarytą veiką į ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą ir asmeniui, viešoje vietoje nedėvėjusiam kaukės, skyrė ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą sankciją — įspėjimą.

3.11. Pažeidėjos nuomone, kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti ir įrodyti, kad tuo atveju, jei pažeidimas nebūtų buvęs padarytas, pavojus išplisti Covid-19 ligai nebūtų kilęs. Kitaip tariant, jei yra teigiama, kad kaukės nedėvėjimas viešoje vietoje sukelia pavojų išplisti Covid-19 ligai, byloje turėtų būta patikimai ir įtikinamai įrodyta ir tai, kad kaukės dėvėjimas pavojų išplisti Covid-19 ligai eliminuoja, t. y. ne sumažina pavojų išplisti ligai, o jį visiškai eliminuoja. Pažymi, jog tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, tiek ir visa eilė atliktų mokslinių tyrimų nurodo, jog kaukės dėvėjimas tik sumažina riziką užsikrėsti (užkrėsti) Covid-19 liga, tačiau visiškos apsaugos nuo ligos plitimo (užkrato perdavimo) negarantuoja. Apeliantės vertinimu, kaukės nedėvėjimas bet kuriuo atveju negalėtų būti traktuojamas kaip teisės pažeidimas, kuris sukelia pavojų išplisti ligai, kadangi pavojus plisti Covid-19 ligai egzistuoja tiek kaukės nedėvint, tiek ir kaukę dėvint. Aplinkybė, kad kaukės dėvėjimas tik sumažina riziką užsikrėsti Covid-19 liga, bet šio pavojaus visiškai neeliminuoja, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaukės nedėvėjimas sukelia pavojų išplisti Covid-19 ligai, kadangi pavojus plisti Covid-19 ligai kyla (egzistuoja) tiek kaukę dėvint, tiek jos nedėvint.

3.12. Apeliantės įsitikinimu, teismas privalėjo įvertinti tai, kad R. rajono savivaldybės teritorija, kaip to reikalauja ŽULPKĮ 20 str., nebuvo ir nėra paskelbta užkrėsta teritorija. Be to, pažeidėja teigia, jog karantinas R. rajono savivaldybės teritorijoje buvo paskelbtas neteisėtai, nes karantinas atitinkamoje teritorijoje gali būti nustatytas tik tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos teritorija ar tam tikra jos dalis ŽULPKĮ nustatyta tvarka visų pirma yra paskelbiama užkrėsta teritorija, o tai nebuvo ir iki šiol nėra padaryta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. K. savo apeliaciniu skundu apygardos teismui prašo tenkinti apylinkės teismui pateikto skundo reikalavimus, t. y. panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą grąžinti Institucijai, o netenkinus šio prašymo, veiką perkvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Taigi, skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

6. Apeliantė prašo bylą grąžinti Institucijai. Apygardos teismo vertinimu, šis prašymas visiškai nepagrįstas.

6.1. Pažymėtina, kad ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teismas priima sprendimą grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių.

6.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių esminių įrodymų trūkumų, dėl kurių reiktų A. K. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai tyrimui atlikti. Byloje esama pakankamai patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų (vaizdo įrašas, pareigūnės tarnybinis pranešimas, L. L., pačios pažeidėjos A. K. paaiškinimas bei pastarosios skunduose nurodytos aplinkybės), kurie patvirtina A. K. kaltę įvykdžius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Pagrindo kažką papildomai tirti ir aiškintis nėra. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog Institucija netinkamai atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Be kita ko, nors apeliantė ginčija jai inkriminuotus pažeidimus, savo apeliaciniame skunde bei pareigūnui teiktame paaiškinime iš esmės pripažįsta jai inkriminuotų Vyriausybės nutarimo punktų pažeidimų padarymą. Be to, nėra pagrindo abejoti byloje esančio vaizdo įrašo patikimumu, kadangi iš esmės pati apeliantė patvirtina, jog minėtame vaizdo įraše ir yra užfiksuotas jai inkriminuojamas administracinis nusižengimas, vaizdo įrašo patikimumą patvirtina ir policijos pareigūnės vaizdo įrašas.

7. Atsakant į skundo argumentus, susijusius su Vyriausybės nutarimo teisėtumu, t. y. karantino paskelbimo ir reikalavimo viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, pažymėtina, jog tai nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Klausimai, susiję su Vyriausybės nutarimo ir jame nurodytų konkrečių punktų, papunkčių teisėtumu, gali būti sprendžiami tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pagrindu. Kadangi šiuo metu nei Vyriausybės nutarimas, nei atskiri jo punktai, papunkčiai nėra pripažinti neteisėtais įsiteisėjusiu teismo sprendimu, apygardos teismas minėtu nutarimu nustatytos tvarkos nekvestionuoja ir plačiau dėl skundo argumentų, susijusių su minėto Vyriausybės nutarimo teisėtumu, pagrįstumu, ANK 45 straipsnio 4 dalies kontekste, nepasisakys.

8. Apygardos teismas pažymi ir tai, jog apeliantė skunde pateikia prieštaringus argumentus dėl jai inkriminuotų Vyriausybės nutarimo papunkčių pažeidimo. Iš Institucijos nutarimo ir protokolo matyti, kad A. K., priešingai nei ji teigia savo skunde, yra inkriminuotas ne tik Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. papunkčio pažeidimas, tačiau ir 2.1.2.2. papunkčio pažeidimas. Be to, apeliantė visiškai nepagrįstai ginčija Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. papunkčio reikalavimą viešose vietose laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, vengti tiesioginio fizinio kontakto, kadangi apeliantei šis pažeidimas net nebuvo inkriminuotas. Atkreiptinas pažeidėjos dėmesys, jog Vyriausybės nutarimo 2.1.2.1. papunktyje numatyti reikalavimai yra suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl asmeniui kyla atsakomybė už bent vieno iš nurodytų reikalavimų pažeidimą, t. y. arba dėl reikalavimo viešose vietose būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus), arba dėl reikalavimo viešose vietose laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų. Taigi, apeliantės keliamos abejonės dėl jai inkriminuojamų Vyriausybės nutarimo punktų inkriminavimo yra visiškai nepagrįstos.

9. Apeliantė taip pat prašo jos veiką perkvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį, motyvuojant tuo, jog nei ji, nei su ja buvę asmenys nesirgo COVID-19 liga, todėl nesukėlė pavojaus šiai ligai išplisti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie skundo argumentai nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį asmenims kyla atsakomybė dėl Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimo, kai šios veikos sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

9.2. Nagrinėjamu atveju, ANK 45 straipsnio 4 dalies normoje įtvirtinti pavojingi padariniai yra suformuluoti kaip vertinamieji, konkrečiai nesiejant jų su tuo, ar pažeidimą darantis asmuo serga COVID-19 liga ar ne. Taigi, asmeniui atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla įvertinus visas bylos aplinkybes, jo padarytais veiksmais sukeltą realų pavojų išplisti pavojingai ligai. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantė A. K. ar su ja kartu buvę asmenys būtų sirgę COVID-19 liga, tačiau tai niekaip nemažina apeliantės veiksmų pavojingumo ir savaime nešalina pastarosios atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

9.3. Pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad A. K. padaryti pažeidimai buvo itin pavojingi ir realiai sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. A. K. jai inkriminuojamus Vyriausybės nutarimo pažeidimus padarė paskelbto karantino dėl plintančios COVID-19 ligos R. rajono savivaldybės teritorijoje metu, minėti pažeidimai (viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, viešoje vietoje buvo didesnėje nei 2 asmenų grupėje) buvo padaryti (duomenys neskelbtini) teritorijoje, t. y. vietoje, kurioje yra padidintos rizikos užsikrėsti COVID-19 liga grupėms priklausantys asmenys bei šiuos asmenis prižiūrintis personalas. A. K. ir su ja buvę asmenys pažeidimo padarymo vietoje buvo dėl itin ciniškų priežasčių – atvyko protestuoti dėl paskelbto karantino. Taigi, A. K., priešingai nei ji mano, savo neteisėtais veiksmais sukėlė realų pavojų išplisti COVID-19 ligai. Apygardos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad, jei ji įvykio metu būtų sirgusi COVID-19 liga, nors ir to nežinodama, jos veiksmai galimai būtų buvę įvertinti ne kaip ANK 45 straipsnio 4 dalies pažeidimas, o kaip nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnyje, tai vėl gi eliminuoja galimybę apeliantės veiką kvalifikuoti kaip švelnesnį administracinį nusižengimą.

9.4. Pagrindo vadovautis skunde nurodoma Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-307-873/2020, kaip turinčia precedento galią nagrinėjamu atveju, nėra, kadangi iš esmės skiriasi minėtos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės. Pastebėtina, jog minimos bylos Nr. AN2-307-873/2020 atveju pažeidėjas viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, tačiau tai darė naktį, nesant aplinkui kitų asmenų, kitų pažeidimų pastarajam nebuvo inkriminuota, be to, priešingai nei nagrinėjamu atveju, pažeidėjui administracinio nusižengimo protokole net nebuvo inkriminuotas privalomasis ANK 45 straipsnio 4 dalies sudėties požymis – pavojingi padariniai.

10. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog A. K. padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė