Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-16 · Civilinė byla Nr. 2S-794-730/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-16
Bylos Nr.
2S-794-730/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12587-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Suinteresuotas asmuo
E. M.
Pareiškėjas
A. M., E. M.
Advokatai
Henrikas Mackevičius

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-794-730/2015

Teisėja Elena Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-12587-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.8.; 122.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. balandžio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens E. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir E. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimo dalies dėl 100000,00 Lt piniginės kompensacijos E. M. įvykdymą iki 2016-12-31; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti teismo sprendimo vykdymą ir neišduoti E. M. vykdomojo rašto iki bus išnagrinėtas pareiškėjos prašymas. Pareiškėja nurodė, kad 2014-03-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukus santuoką su E. M. bendru sutarimu, pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį įsipareigojo iki 2014-12-31 sumokėti 100000,00 Lt kompensaciją. Tikėjosi sumokėti kompensaciją pardavus nekilnojamąjį turtą, kuris atiteko nutraukiant santuoką, t. y. žemės sklypas su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini). Tačiau turto nepardavė, kadangi E. M. nedavė rašytinio sutikimo dėl namo dokumentacijos susitvarkymo. Namo, kuris nebuvo priduotas, įregistruotas niekas nenorėjo pirkti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-26 pareiškėjos A. M. prašymą tenkino iš dalies, atidėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-186-122/2014, dalyje dėl 100000,00 Lt piniginės kompensacijos E. M., vykdymą vieneriems metams nuo nutarties priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atidėjus teismo procesinio sprendimo vykdymą, suinteresuoto asmens interesai nenukentės, o tokiu būdu pareiškėjos interesai bus užtikrinti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga, jog „E. M. įsipareigoja duoti sutikimą perleisti ar įkeisti tretiesiems asmenims ½ dalį nuosavybės teise jam priklausančio žemės sklypo tam tikslui, kad A. M. galėtų įvykdyti prisiimtą prievolę dėl 100000,00 Lt kompensacijos E. M. sumokėjimo“, suponuoja išvadą, kad šalys sutartimi numatė tokias sąlygas su tikslu, kad pareiškėja su suinteresuotu asmeniu turėtų galimybę atsiskaityti būtent pardavus nekilnojamąjį turtą. Teismas nustatė, jog pareiškėja dėjo visas pastangas, kad turtas būtų parduotas, šią aplinkybę patvirtina ir 2014-07-15 patalpintas skelbimas dėl namo su žemės sklypu pardavimo internetiniame tinklapyje www.aruodas.lt, turto pardavimo kaina nurodyta 325000,00 Lt. Nors teismas pripažino, kad E. M. 2014-08-26 sutikimas A. M. perleisti visas teise dėl projektinės techninės dokumentacijos yra jo duotas gera valia, o ne vykdant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tačiau šios aplinkybės nelaikė teisiškai svarbia priimant procesinį sprendimą. Pažymėjo ir tai, kad A. M. E. M. pateikė du taikos sutarties variantus, tačiau suinteresuotas asmuo nesutiko su siūlomomis sąlygomis. Kadangi pareiškėja nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais prašomo termino reikalingumą, todėl teismas terminą sprendimo įvykdymui sutrumpino, t. y. atidėjo pareiškėjai sprendimo vykdymą vieneriems metams.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde E. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-26 nutartį panaikinti – atmesti pareiškėjos prašymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog E. M. sutikimą tvarkyti nekilnojamojo turto dokumentaciją davė laisva valia, todėl neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas teigė, jog turto pardavimo procesas buvo apsunkintas dėl suinteresuoto asmens veiksmų.Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos nesieja pareiškėjos pareigos mokėti kompensaciją su namo pardavimu.Pareiškėja laisva valia sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, proceso metu naudojosi advokato pagalba, todėl turėjo įvertinti savo galimybes įvykdyti įsipareigojimą.Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo dalies dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tokiam ilgam laikui. Atidėjus sprendimo vykdymą ilgesniam laikotarpiui nei metai, nesutiktina su teismo išvada, jog suinteresuoto asmens interesai nenukentės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą, suinteresuoto asmens skundą atmesti. Nurodė, kad teismas pagrįstai vertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes kaip svarbias, turėjusias įtakos pareiškėjos negalėjimui sutartu terminu išmokėti kompensacijos. Sudarydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėja nenumatė, jog suinteresuotas asmuo sudarys kliūtis įregistruoti turtą. Kol buvo tvarkomi namo pridavimo dokumentai, praėjo galbūt palankiausias metas nekilnojamojo turto pardavimui, kadangi prieš įvedant kitokią valiutą, rinkoje nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas sustojo. Teismo nustatytas terminas neviršija įstatyme numatytos ribos, be to nekilnojamojo turto pardavimo sandorio sudarymas reikalauja ilgesnio laiko. E. M. interesai nepažeisti, kadangi jo pajamos yra ženkliai didesnės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atidėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-186-122/2014 dalyje dėl 100000,00 Lt piniginės kompensacijos vykdymas vieneriems metams nuo nutarties priėmimo dienos.

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-17 sprendimu nutraukė santuoką tarp A. M. ir E. M. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Sutartimi šalys susitarė, kad nekilnojamasis turtas – po ½ daline sutuoktinių nuosavybe priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atitenka A. M.; A. M. įsipareigojo už E. M. nuosavybės teise priklausantį ½ dalį žemės sklypo ir ant jo nebaigto statyti gyvenamojo namo nuosavybės teisės dalį, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėti pareiškėjui E. M. 100000,00 Lt piniginę kompensaciją iki 2014-12-31 imtinai; šalys susitarė, jog kiekvieno iš turto – žemės sklypo dalių savininkų nuosavybės teisė lieka galioti iki A. M. galutinio atsiskaitymo su E. M.; pareiškėjas E. M. įsipareigojo duoti sutikimą perleisti ar įkeisti tretiesiems asmenims ½ dalį nuosavybės teise jam priklausančio žemės sklypo tam tikslui, kad A. M. galėtų įvykdyti prisiimtą prievolę dėl 100000,00 Lt kompensacijos E. M. sumokėjimo. Sprendimas įsiteisėjo 2014-04-17. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atidėti sprendimo dalies dėl 100000,00 Lt piniginės kompensacijos E. M. įvykdymą iki 2016-12-31. Teismas tenkino pareiškėjos prašymą iš dalies, atidėjo sprendimo dalies vykdymą vieneriems metams nuo nutarties priėmimo dienos.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog pareiškėja neįrodė, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, dėl kurių reikėtų atidėti teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį, ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis, konkrečiai, šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis), teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 straipsnis), teismo pareigos atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios (CPK 259 straipsnis, 279 straipsnis), reikalavimo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Todėl sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir jį atidėjus, svarbu įvertinti, ar nebūtų iš esmės paneigtas pats sprendimas ir teisėti šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, lūkesčiai bei paties sprendimo privalomumo principas.

Pareiškėja prašymą dėl sprendimo dalies vykdymo išdėstymo grindė tuo, jog dėl daugelio susiklosčiusių aplinkybių, pareiškėja neturi galimybės įvykdyti sprendimo. Pareiškėja įvardijo aplinkybes, trukdančias įvykdyti sprendimą - valiutos pasikeitimas bei tai, jog apeliantas piktybiškai nedavė pareiškėjai sutikimo persirašyti namo statybos leidimą pareiškėjos vardu, nors tokį įsipareigojimą buvo prisiėmęs sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl to pareiškėja negalėjo parduoti nekilnojamojo turto.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja 2014-06-17 kreipėsi dėl statybos leidimo perregistravimo savo vardu į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Leidimų ir licencijų skyrių, tačiau be apelianto sutikimo jos prašymas nebuvo patenkintas (b. l. 13). Notaro 2014-06-23 pareiškimu apeliantas buvo informuotas, jog norint įvykdyti 2014-03-17 teismo sprendimą ir laiku sumokėti kompensaciją, būtina statybos leidimą bei nebaigtą statyti gyvenamąjį namą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b. l. 10). Sutikimas suteiktas 2014-08-26 (b. l. 11). Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apelianto sutikimas tvarkyti nekilnojamojo turto dokumentus gautas praėjus keturiems mėnesiams po teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas 2014-08-26 sutikimą dėl projektinės techninės dokumentacijos parengimo davė gera valia, o ne vykdydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog apelianto sutikimas 2014-08-26 gautas tik tuomet, kai buvo kreiptasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikus jį vykdyti, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, trukdančiomis įvykdyti sprendimo dalį, kadangi 2014-03-17 teismo sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje sąlygos, jog apeliantas įsipareigoja duoti pareiškėjai sutikimą rengti nekilnojamojo turto registracijos dokumentus, nėra (b. l. 6-7).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nesiejo pareiškėjos pareigos sumokėti kompensaciją išimtinai su turto pardavimu. Iš teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų matyti, jog nekilnojamojo turto pardavimas yra tik vienas iš būdų gauti lėšų kompensacijai išmokėti, ką patvirtina santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga „pareiškėjas E. M. įsipareigojo duoti sutikimą perleisti ar įkeisti tretiesiems asmenims ½ dalį nuosavybės teise jam priklausančio žemės sklypo tam tikslui, kad A. M. galėtų įvykdyti prisiimtą prievolę dėl 100000,00 Lt kompensacijos E. M. sumokėjimo“. Pažymėtina, jog pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, jog būtų pasinaudojusi galimybe kreiptis į kredito įstaigą dėl paskolos suteikimo, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, kadangi šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje tokią galimybę, kuri yra vienas iš būtų įvykdyti įsipareigojimą apeliantui, yra numačiusios. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas sudarydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, žinojo, jog kompensaciją pareiškėja turės galimybę išmokėti tik pardavusi nekilnojamąjį turtą ir su tokia sąlyga sutiko, todėl neatidėjus teismo sprendimo įvykdymo būtų pažeisti teisėtų lūkesčių bei teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja dėjo visas pastangas parduoti turtą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pirmą kartą apie parduodamą nekilnojamąjį turtą paskelbta interneto svetainėje www.aruodas.lt tik 2014-07-15, tai yra praėjus trims mėnesiams po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nors pareiškime teigiama, kad nuo pat sprendimo įsiteisėjimo pareiškėja deda visas pastangas parduoti turtą. Iš kitų įrodymų matyti, jog vėliau pareiškėja keturis kartus paskelbė apie parduodamą turtą laikraštyje bei tris kartus interneto svetainėje www.digital.lt. Kaip nekilnojamojo turto pardavimo galimybes įtakojo pasikeitusi valiuta byloje įrodymų nėra. Įrodymų, jog pareiškėja iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų kreipusis į kitas nekilnojamojo turto agentūras, patalpinusi skelbimą skirtingose interneto svetainėse ar paskelbusi keliuose dienraščiuose byloje nėra. Pareiškėja teigia, kad dėl nesutvarkytų nekilnojamojo turto dokumentų, negalėjo turto parduoti, tačiau nustatyta, kad priemonių parduoti turtą imtasis tik 2014-07-15, nors pareiškėja turėjo visas galimybes pradėti tokių priemonių imtis iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo ir to pat metu rengti turto įregistravimo dokumentus, todėl laikytina, jog vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėja nedėjo pakankamai pastangų parduoti turtą.

Atkreiptinas dėmesys, jog iš civilinės bylos Nr. N2-186-122/2014 įrodymų, kurioje nutraukta pareiškėjų santuoka, nustatyta, kad pareiškėja tiek ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tiek sudarydama santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, siekė, jog žemės sklypas su nebaigtu statyti namu atitektų pareiškėjos nuosavybei, išmokant apeliantui kompensaciją. Kadangi šalys santuoką nutraukė bendru sutikimu, sudarydami laisva valia santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, o įsiteisėję teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kuo trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, pareiškėja turėjo įvertinti savo galimybes per nustatytą terminą išmokėti kompensaciją apeliantui (CPK 7 straipsnis).

Atsižvelgtina į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, jog sprendimo dalies dėl kompensacijos išmokėjimo vykdymo terminas baigėsi prieš daugiau nei tris mėnesius, pareiškėja nesinaudoja galimybe kreiptis į kredito įstaigą dėl paskolos suteikimo, nenustatyta, jog pareiškėja aktyviais veiksmais siektų parduoti turtą, apeliacinės instancijos teismo nuomone yra pagrindas išvadai padaryti, jog atidėjus sprendimo vykdymą, bus nepagrįstai suteiktas pranašumas pareiškėjai, kadangi įrodymų, jog pareiškėja turi galimybę parduoti turtą ateityje, nėra.

Nors pareiškėja nurodė, kad jos turtinė padėtis yra prastesnė nei apelianto, tačiau savo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tuo pagrindu negrindė, įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos sunkią materialinę padėtį neteikė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog įrodymų apie išimtines aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą nenustatyta. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas dėl netinkamo civilinio proceso įstatymo normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo atidėjimą, (CPK 284 straipsnis) taikymo pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimo dalies dėl 100000,00 Lt kompensacijos vykdymo atidėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2015-04-16 teisme gautas apelianto prašymas prijungti prie bylos du mokėjimo nurodymus, patvirtinančius patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. v. Lietuva, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Apeliantas, pateikdamas įrodymus – 2015-01-23 ir 2015-03-24 mokėjimo nurodymus, nepateikė įrodymų, jog jo nurodomos turėtos bylinėjimosi išlaidos 500 Eur yra susijusios su šios bylos nagrinėjimu ir realiai yra patirtos šioje byloje. Iš mokėjimo nurodymų matyti, jog apeliantas 2015-03-24 sumokėjo A. S. 250 Eur už teisines paslaugas (atskirojo skundo parengimas ir teisinės konsultacijos) bei 2015-01-23 sumokėjo A. S. 250 Eur už teisines paslaugas, tačiau apeliantas nepateikė sutarties, sudarytos su A. S., dėl teisinių paslaugų teikimo šioje byloje, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog apelianto prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra patirtos šioje byloje. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantą byloje atstovavo ir teisines paslaugas teikė pagal su apeliantu 2012-11-09 sudarytą atstovavimo sutartį advokatas Henrikas Mackevičius. Esant tokioms aplinkybėms apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Netenkinti pareiškėjos A. M. prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimo dalies dėl 100000,00 Lt kompensacijos vykdymo atidėjimo.

Teisėja Erinija Kazlauskienė