Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisėja E.Zarembienė Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00892-2013-3

2015 m. balandžio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. gynėjo advokato Edvardo Algirdo Žalnerausko apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant K. Š. toliau registruotis darbo biržoje arba pradėti dirbti, taip pat per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti civiliniam ieškovui ŽŪB „Ekonauda“ nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Taip pat šiuo nuosprendžiu, iš dalies patenkinus civilinio ieškovo ŽŪB „Ekonauda“ civilinį ieškinį, priteista iš K. Š. ŽŪB „Ekonauda“ naudai 511,84 Lt (penki šimtai vienuolika litų 84 centai), t.y. 148,24 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt aštuoni eurai 24 euro centai) padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-01-08 teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2013 m. spalio 24 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 12.00 val., Knyzlaukių miške, Kelmų k., Veprių sen., Ukmergės rajone, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš durų ir vartų neturinčio, neuždaromo, nerakinamo, Žemės ūkio bendrovės „Ekonauda“ laikinam grūdų sandėliavimui naudojamo angaro, slapta pagrobė 14 vienetų maišų ekologinių avižų, kurių kiekvienas sveria 40 kg, tokiu būdu pagrobė 560 kg ŽŪB „Ekonauda“ priklausančių ekologinių avižų, bendros 511,84 Lt vertės, tuo ŽŪB „Ekonauda“ padarydamas 511,84 Lt turtinę žalą.

2015-02-06 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo K. Š. gynėjo advokato Edvardo Algirdo Žalnerausko (toliau tekste – apeliantas) apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Be to, apelianto teigimu, apklaustų teismo posėdžio metu liudytojų parodymai nepatikimi, paremti prielaidomis ir abejonėmis („esu girdėjęs ...“, ‚manau, kad ...“, „kažkada anksčiau yra buvę ...“, „karinės bazės angaruose anksčiau augino grybus, gamino iš plastmases gaminius“ ... ir pan.), o ŽŪB „Ekonauda“ atstovas R. N. teismo posėdyje pripažino savo pateiktų ikiteisminiam tyrimui rašytinių įrodymų dėl turėto avižų grudų kiekio (Grūdų (avižų) inventorizacijos apyrašas 2013 m. spalio 24 d.) klaidingumą (t.1, b.l. 23, 24, 16-18). Teigia, kad ir kiti teismui pateikti kaltinimo dokumentai neįrodo jo tvirtinamų aplinkybių, bylos medžiagoje užfiksuoti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra patikimi dėl teisinei metrologijai priskirtinų matavimams taikomų esminių reikalavimų pažeidimų (teisiniai matavimai buvo atlikti matavimo priemonėmis, neturinčiomis galiojančios metrologines patikros patvirtinimo), teismas nuosprendyje to tinkamai neaptarė jų neįvertino, nutylėjo arba praslydo faktų paviršiumi. Pasak apelianto, ŽŪB „Ekonauda“ nepatikrintų duomenų pagrindu buvo priteistas nepagrįsto dydžio ieškinys, kuris neatitinka byloje esančių parduotų avižų grūdų sandorio kainos. Teismas nevertino, ar ŽŪB „Ekonauda“ apleistame raketų angare du mėnesius laikyti nukultų avižų grūdai galėjo realiai išlikti atitinkantys ekologinės žemės ūkio produkcijos ir maisto saugos reikalavimus (o tai, apelianto teigimu, susiję su priteisto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje kaina, vadinasi, ir su tinkamu veikos kvalifikavimu), ir atsisakė tai tirti, nepagrįsdamas atsisakymo proceso normomis ir teisingo bylos išsprendimo siekiu.

Vėliau K. Š., kiek pavažiavęs automobiliu, sutiko kitą žmogų, kuris taip pat raketų bazės teritorijoje rinko metalą, Šis asmuo jam pasakė, kad ir kitame angare yra krūvos avižų grūdų ir pasiūlė iš ten tų grūdų pasiimti žuvims pašerti. Ir antrasis karinės bazės angaras pasirodė taip pat esąs apleistas, be durų ir vartų iš abiejų angaro galų, su ištrupėjusiomis ir pavojingai pakibusiomis virš įėjimo arkos į angarą plytomis (t.1., b.l. 142, fotonuotrauka Nr. 9). Fotonuotraukoje Nr. 10, žemiau pirmosios, nesunku įžvelgti per visą angarą grindų ilgį per vidurį padarytą nuotekoms nuolydį, kuris pasidengęs nenuvalomu sluoksniu avižų grūdų, kurie įmirkę į nuotekų nuolydyje susikaupusius naftos ar kitos kilmės klampius teršalus. Šioje nuotraukoje matyti, kad angaro daugiabriaunių gelžbetoninių sienų baltai ir tamsiau dažytas paviršius ištrupėjęs, apsiverpetavęs, nešvarus ir, protingumo kriterijais vadovaujantis, atsižvelgiant į maisto saugai keliamus reikalavimus, tokiame angare (patalpoje) iš principo negali būti laikomi maistui ar pašarams skirti grūdai, juo labiau išskirtiniai, ekologiški.

Tai, kad šalia angaro priversta krūvos įvairaus laužo ir šiukšlių panaudotų ir išmestų automobilinių padangų, senų plastiko dėžių, kibiru ir visokio kito šlamšto, pasak apelianto aprašyta 2014-04-25 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (t.1, b.l. 136), ir užfiksuota fotonuotraukoje Nr. 11 (t.1, b.l. 143). Iš byloje esančių duomenų matyti (1 t., 16 - 18 b.l.), kad ŽŪB „Ekonauda“ 72,5 t avižų į angarus suvežė 2013-09-15. Tai nurodoma važtaraščiuose Nr. Nr. EK 130814, EK 1308/5, EK 1308/6. Vadinasi, iki 2013-10-24, kada nuteistasis K. Š. su kitu miške sutiktu asmeniu dalį tų avižų grūdų susisėmė į maišus, šie tariamai „ekologiški“ grūdai buvo laikomi 39 dienas ne specialiai naujam derliui laikyti paruoštuose, išvalytuose, vėdinamuose aruoduose, kuriuose grūdai turi būti supilami išdžiovinti, užtikrinamos sąlygos, kad grūdai būtų apsaugoti nuo graužikų, paukščių, įvairių erkių, vabalų ir kitų aruodinių kenkėjų, nuo galimybes grūdams užsikrėsti grybinėmis ligomis, per visą tą 39 dienų laiką ŽŪB „Ekonauda“ nukultos avižos plėko miške stovinčiame užterštame gelžbetoniniame angare. Todėl negalima paneigti kaltinamojo K. Š. paaiškinimų, kad ir šiame antrajame, kiek didesniame angare supiltos avižos buvo apgedusios, patamsėjusios, suplėkusios, nuo jų sklido dvokas. Kad ir antrajame angare laikytos avižos buvo apgedusios, apelianto teigimu, netiesiogiai patvirtina ir Ukmergės rajono policijos komisariato iš UAB „Biogrūdai“ gauta 2014-04-29 pažyma, kurioje pasakyta, kad ši bendrovė 2013 m. spalio mėnesį ekologines maistines avižas supirko už 790 Lt + PVM (t.2., b.l. 19). Tačiau ir esant tokiai patraukliai supirkimo kainai ŽŪB „Ekonauda“ savo turimų avižų UAB „Biogrūdai“ nepardavė, o jas pardavė tik vėliau, po pusmečio, t. y. 2014 m. kovo mėnesio 27 d. ir 2014 m. balandžio mėn. 4, 5, 7 ir 8 dienomis. UAB „Biogrūdai“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta, kad pardavėjui ŽŪB „Ekonauda“ už 1 toną net ekologinių avižų buvo mokama žymiai mažesnė kaina – 450Lt + PVM (t.2, b.l. 15 - 20). Šie duomenys, pasak apelianto, netiesiogiai patvirtina, kad vos ne pusmečio reikėjo ŽŪB „Ekonauda“, kad būtų bent kiek apdoroti, išdžiovinti ir išvalyti ant užteršto grindinio nešvariame raketinės bazės angare laikyti ir dėl drėgmės apgedę, suplėkę nukultų avižų grūdai.

Kadangi turto savininkas ŽŪB „Ekonauda“ elgėsi kaip nerūpestingas ir neapdairus, neturintis minimalaus susivokiančio požiūrio į grūdų saugojimo elementarias sąlygas, savo nukultus ekologinių avižų; grūdus laikė nepaaiškinamai ir, galbūt, nusikalstamai netinkamomis sąlygomis, pasmerkęs turtą nykimui, tokio radinio radėjas, dalį jo pasisavinęs, apelianto manymu, negali būti patrauktas baudžiamojo atsakomybėn (daro nuorodą į LAT 2013 m. vasario 19 d. nutartį kasacinėje byloje Nr. 2K-7-119/2013).

Nurodo, kad avižų grūdai greitai gendančiai produkcijai priskirti Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarines tarnybos direktoriaus 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. BI-62 „Dėl greitai gendančio turto sąrašo patvirtinimo“ (V.Ž., 2005.02.03, Nr. 16, publ. Nr. 526). Greitai gendančio turto sąraše avižos pažymėtos prekių kodu pagal kombinuotąją nomenklatūra 1004 00 00. Nurodyta, kad greitai gendantis turtas – žemes ūkio ir maisto produktai, gėlės, gyvūnai ir kitas turtas, kuriam laikyti ir gabenti reikia tam tikrų specialių sąlygų, kad jis išliktų tos pačios vertės ir kokybės, atitinkančius teisės norminių aktų reikalavimus, todėl, apelianto teigimu, rūpestingas ir apdairus ūkininkas ar kitas tokių grūdų apyvarta užsiimantis asmuo, būdamas protingas, veiks visada taip, kad grūdai galėtų būti ilgesnį laiką saugomi, negestų, neprarastų savo vertės. Jeigu grūdų sandėlius ir aruodus ūkininkas negali pats įsirengti ar jų paruošti saugiam grūdų saugojimui, tai visada gali komerciniais pagrindais samdyti rinkoje veikiančius specializuota grūdų apsauga užsiimančius ūkio subjektus.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, apskaičiuodamas priteisiamą ŽŪB „Ekonauda“ ieškinio sumą, vadovavosi tuo, kad ekologinių avižų vienos tonos kaina yra 914 litų arba 0,914 Lt už vieną kilogramą. Tokius duomenis teismas grindė civilinio ieškovo civiliniame ieškinyje nurodyta angare saugomų grūdų – avižų – inventorizavimo kaina, visiškai nevertindamas, kad ŽŪB „Ekonauda“ savo angare laikytų grūdų dėl jų prastos kokybės ar kitų priežasčių negalėjo parduoti UAB „Biogrūdai“ 2013 m. spalio mėnesį ekologinėms maistinėms avižoms supirkti taikyta 790 Lt + PVM kaina už toną, o galiausiai pardavė po 450 Lt už toną + PVM, o tai, pasak apelianto, sudaro 544,5 Lt už toną arba 0,54 Lt už viena kilogramą.

Apelianto manymu, teismas civilinį ginčą dėl radinio pasisavinimo ŽŪB „Ekonauda“ ir K. Š. turėjo išsispręsti civilinio proceso tvarka. Daro nuorodą į kasacinę nutartį Nr. 2K-7-119/2013, kurioje konstatuota, kad nedidelės vertės rasto ar atsitiktinai patekusio svetimo turto pasisavinimas nelaikomas nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Radus pamestą daiktą nustatyta radusio asmens pareiga grąžinti daiktą jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas, arba per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai jį perduoti, jeigu pametęs daiktą asmuo yra nežinomas, o daiktą radęs asmuo negali ar nenori radinio saugoti (CK 4.62 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro manymu, būtų optimaliausias variantas, kad šioje byloje būtų priimtas sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą K. Š. atžvilgiu pagal BK 178 str. 4 d. ir, jeigu dar nepraėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai, spręsti jo patraukimą administracinėn atsakomybėn klausimą. Jei teismas būtų kitos nuomonės, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendis naikintinas ir K. Š. atžvilgiu priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis dėl žemiau nurodytų argumentų.

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Pagal Konstituciją, jos 109 straipsnį, konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios inkriminuojamos veikos aplinkybės. Teismas įgalintas nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, net jei, prokuroro ar kitų nagrinėjimo teisme dalyvių tvirtinimu, šios aplinkybės yra kitokios, taip pat ir tais atvejais, kai teismo nustatomos inkriminuojamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytų kaltinime. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos, kad bylos sprendimą, taigi ir teisingumo įgyvendinimą, lemtų ne teismo, teisėjų reikšmingų duomenų (įrodymų) įvertinimas, bet nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonė. Kita vertus, minėti teismo įgaliojimai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes turi būti įgyvendinami užtikrinant konstitucinę teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą ir kitus konstitucinius tinkamo teisinio proceso principus (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-36/2010).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Turto vertės išaiškinimas pateiktas BK 190 str.

2014-12-18 įstatymu Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015-01-01) Lietuvos Respublikos 190 straipsnio 1 dalis, yra pakeista išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL.

Pažymėtina, jog nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (LR BPK 3 str. 2 d.).

Taigi, šiuo konkrečiu atveju pagrobto turto vertė yra būtinas kvalifikuojantis požymis, kad atsirastų atsakomybė pagal BK 178 str. 4 d.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šioje byloje pagrobtų avižų grūdų vertę, vadovavosi tik 2013 m. spalio 24 d. Ukmergės policijos komisariatui išduota UAB „Biogrūdai“ direktorės J. B. pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB „Biogrūdai“ 2013 m. spalio mėnesį ekologines maistines avižas supirko už 790 Lt/t + PVM (t.1, b.l. 19). Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ši pažyma nėra patvirtinta jokiais buhalteriniais dokumentais, kad ją paneigia byloje esančios 2014-03-27, 2014-04-04 ekologiškų avižų pirkimo-pardavimo PVM sąskaitos faktūros (t.2, b.l. 15-20), kuriose nurodyta ekologiškų avižų kaina be PVM – 450 Lt, tai yra beveik dvigubai mažesnė negu nurodyta 2013 m. spalio 24 d. UAB „Biogrūdai“ direktorės J. B. pažymoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tik įrodomosios vertės neturinčia UAB „Biogrūdai“ direktorės J. B. 2013 m. spalio 24 d. išduota pažyma, abejotinos kokybės 72,5 tonas avižų grūdus, kurie pagal byloje esančius važtaraščius Nr. EK 130814, Nr. EK 1308/5, Nr. EK 1308/6 ŽŪB „Ekonauda“ į angarus buvo suvežti 2013-09-15 (t. 1, b.l. 16-18) ir 39 dienas – iki 2013-10-24, kada nuteistasis K. Š. su kitu miške sutiktu asmeniu dalį tų avižų grūdų susisėmė į maišus,– buvo laikomi miške esančiame apleistame, nuosavybės teise niekam nepriklausančiame buvusiame kariniame angare (t.1, b.l. 138-146), o ne specialiai naujam derliui laikyti paruoštuose, išvalytuose, vėdinamuose aruoduose, nepagrįstai prilygino juos ekologiškų avižų grūdams, kurių vertė 790 Lt/t + PVM.

Apklaustas teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovas R. N. parodė, kad jis yra UAB „Ekonauda“ vadovas, derliaus nuėmimo metu nespėja sutvarkyti visų grūdų, juos supila į angarus ir per 1-2 mėnesius suveža į sandėlius Pabaisko kaime, kur juos sutvarko ir parduoda, kaip ekologiškus grūdus. Kameras pastatė būtent dėl žvėrių, kai pamatė, kad prie angarų ateina šernai, bet į angaro vidų neina, gal kokia pelė ir prabėga (t.2, b.l. 26).

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju S. J. parodė, kad tai jis rekomendavo R. N. grūdus pilti į angarus, kuriuos jis (S. J.) yra nusipirkęs iš varžytinių. Jis leido ŽŪB „Ekonauda“ naudotis angarais, nors pastatų pirkimo-pardavimo sandorio nėra įteisinęs, inventorizacijos neatlikęs ir nuosavybės dokumentų neįforminęs (t.2, b.l. 25).

Be to, pirmosios instancijos teismas, šįkart nustatydamas pagrobtų avižų grūdų kiekį, rėmėsi tik Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK KPS tyrėjo E. O. 2014-04-03 eksperimento protokolu, pagal kurį eksperimentui buvo paimti du standartiniai sintetiniai baltos medžiagos maišai (tuščių maišų išmatavimai 48x80 cm) bei pripildyti avižų grūdais taip, kad juos būtų galima užrišti viršuje. Po to maišai po vieną buvo pasverti elektroninėmis svarstyklėmis „KERN HFM“, Nr. 11112200, kurių maksimalus leistinas svoris yra 3000 kg, o galima paklaida sudaro 0,5 kg. Pasvėrus pilnus, pripildytus avižomis, maišus buvo nustatyta, kad jie svėrė atitinkamai 40 ir 43 kg. Tuo eksperimentas buvo baigtas (t.1, b.l. 109-112).

Tačiau, apklaustas teismo posėdyje liudytoju E. O., parodė, kad eksperimentą atliko ŽŪB „Ekonauda“ sandėlyje, esančiame Pabaisko k. Maišus svėrė sandėlyje esančiomis elektroninėmis svarstyklėmis, apie tai, kad gali būti pasibaigusi jų metrologinė patikra, tuo metu nepagalvojo. Standartinius maišus jam davė sandėlyje dirbę ŽŪB „Ekonauda“ darbuotojai, nurodydami, kad pripildytas vienas toks maišas sveria 37-43 kg.

Gi, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje apklaustas K. Š. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad maišai, į kurios pylė grūdus, buvo naudoti, nors ir standartiniai, bet – įvairaus dydžio. Maišai su avižomis buvo nesunkūs – svėrė apie 30 kg, galėjo lengvai nešti vienas. Į savo automobilį jis pasikrovė gal 5-6 maišus. Kito žmogaus, kuris buvo atvažiavęs su „pikapu“, jis nepažįsta, pripildę maišus avižų grūdų ir susikrovę juos į automobilius, jiedu išsiskyrė (t.2, b.l. 52). Kad maišai buvo įvairaus dydžio, svorio ir spalvų patvirtina ir byloje esančios nuotraukos (t.1, b.l. 48-64), iš kurių matyti, kad pripildytus maišus lengvai neša vienas vyras, tačiau bent trijuose epizoduose matyti, kad vieną maišą neša du vyrai ir vienas iš šių maišų yra juodos spalvos.

Taigi, K. Š. parodymai prieštarauja E. O. parodymams. Be to, dalyvauti eksperimente nebuvo pakviestas nei įtariamasis K. Š., nei jo gynėjas adv. E. A. Žalnerauskas, eksperimento protokole nenurodyti kiti dalyvavę eksperimentą atliekant ar ŽŪB „Ekonauda“ sandėlyje asmenys, eksperimento metu buvo naudoti ne tie patys maišai, bet talpesni kuriuos tyrėjui E. O. kartu su kita įranga eksperimentui daryti parūpino, vėlgi, tiesiogiai suinteresuoto eksperimento rezultatais asmens – ŽŪB „Ekonauda“ darbuotojai, kurie nurodė, kad pripildytas vienas toks maišas sveria 37-43 kg. Be to, E. O., parodė, kad elektroninės svarstyklės, kuriomis jis nustatinėjo pripiltų avižomis maišų svorį (masę), neturėjo galiojančios metrologinės patikros.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija nesivadovaus: 2013 m. spalio 24 d. Ukmergės policijos komisariatui išduota UAB „Biogrūdai“ direktorės J. B. pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB „Biogrūdai“ 2013 m. spalio mėnesį ekologines maistines avižas supirko už 790 Lt/t + PVM (t.1, b.l. 19), taip pat Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK KPS tyrėjo E. O. 2014-04-03 eksperimento protokolu (t.1, b.l. 109-112), kadangi pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2K-673/2007). Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).

Taigi, tam, kad atsirastų atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., būtini visi šios nusikalstamos veikos požymiai, tame tarpe ir tikslus pagrobto svetimo turto kiekis bei jo vertė. Nesant nors vieno iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.

Kolegijos nuomone įrodymų, neginčijamai patvirtinančių pagrobtų avižų grūdų kiekį ir vertę, byloje nėra – tiek pagrobtų avižų grūdų kiekis, tiek padaryta turtinė žala paskaičiuota klaidingai, šioje byloje esantys akivaizdūs prieštaravimai nebuvo pašalinti ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nesant galimybės jų pašalinti apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.), todėl Ukmergės rajono miesto apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendis, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., priteisiant ŽŪB „Ekonauda“ iš K. Š. 148,24 eurų turtinei žalai atlyginti, naikintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo konkrečiu atveju, neįrodžius, kad K. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., ŽŪB „Ekonauda“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p., 115 str. 3 d. 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo K. Š. išteisinti pagal BK 178 str. 4 d., kadangi nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

ŽŪB „Ekonauda“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.